Dažniausiai užduodami klausimai

ESDK yra dokumentas, patvirtinantis apdraustojo teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje metu.

Svarbu! Žinotina, kad ESDK negarantuoja planinės sveikatos priežiūros.

Daugiau informacijos galima rasti čia.

Europos valstybių, kuriose galioja ESDK, sąrašas:

Europos Sąjungos (ES) šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Kroatija.

Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalys narės: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija.

Kitos šalys: Šveicarijos Konfederacija (Šveicarija), Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (Jungtinė Karalystė).

ESDK išduodama ar pakeičiama teritorinėje ligonių kasoje (TLK). TLK centrinėse būstinėse bei atstovybėse (kuriose yra ESDK spausdintuvai) jos išduodamos iš karto, jei asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir pateikiamas teisingai užpildytas prašymas išduoti kortelę bei kiti reikalingi dokumentai.

Prašymą gauti ESDK galima pateikti keliais būdais:

• asmeniškai atvykus į TLK;
• prisijungus per Elektroninius valdžios vartus prie VLK informacinės sistemos ir užpildžius elektroninę ESDK užsakymo formą;
• paštu atsiuntus užpildytą ir pasirašytą popierinę ligonių kasų interneto svetainėje skelbiamą prašymo formą.

Prašymus galima atspausdinti ir užpildžius išsiųsti TLK.

• Prašymas išduoti sertifikatą
• Prašymas išduoti Europos sveikatos draudimo kortelę
• Application for the Europian health insurance card

Savarankiškai PSD įmokas mokantys asmenys, norėdami gauti kortelę (ar ją pakeičiantį Sertifikatą), turi būti sumokėję šią įmoką ir už einamąjį mėnesį.

Svarbu! Prieš užsakant kortelę, būtina pasitikrinti, ar asmuo yra draustas PSD. Pasitikrinti savo draustumą galima čia.

ESDK išduodamos ir vaikams, ir senjorams. Jei kortelė užsakoma vaikui iki 16 metų, jo atstovas įstatymo nustatyta tvarka užpildo ir teikia prašymą TLK, kartu pateikdamas paskyrimą globėju (rūpintoju) ar atstovavimą patvirtinančius dokumentus, arba šių dokumentų oficialias kopijas ir savo asmens dokumentą.

Jei PSD apdraustas asmuo išvyko iš Lietuvos nepasiėmęs ESDK arba kelionės metu ją prarado ir skubiai prireikia kreiptis dėl būtinosios medicinos pagalbos į ES šalies gydymo įstaigą, galima savarankiškai susiformuoti sau ir (ar) nepilnamečiams savo šeimos nariams sertifikatus, kurie laikinai pakeičia ESDK (toliau – Sertifikatas). Savarankiškai susiformuoti ESDK pakeičiantį Sertifikatą galima čia.

Jei nėra galimybės prisijungti prie e-valdžios vartų ir savarankiškai suformuoti Sertifikato bei atsiųsti jo į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį, reikia kreiptis į šalies, kurioje asmuo vieši, vietos valstybinio sveikatos draudimą įstaigą. Ši įstaiga kreipsis į Lietuvos Respublikos teritorinę ligonių kasą pagal asmens gyvenamąją vietą su prašymu atsiųsti ESDK pakeičiantį Sertifikatą.

ESDK ir ją pakeičiantį Sertifikatą priima tik valstybių nacionalinėms sistemoms priklausančios gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su ligonių kasomis ar valstybinį sveikatos draudimą įgyvendinančiomis įstaigomis. Už pacientui suteiktą būtinosios medicinos pagalbą sumoka paslaugas teikiančios valstybės ligonių kasa, o priemokas ar mokesčius pacientas moka pats.

Svarbu! Tuo laikotarpiu, už kurį norima suformuoti Sertifikatą, asmuo privalo būti apdraustas PSD Lietuvoje.

Asmenys, pateikę prašymą per elektroninius valdžios vartus, informuojami el. paštu.

Turint klausimų dėl ESDK išdavimo, dokumentų, reikiamų kortelei gauti, pildymo, informacijos apie ESDK teikimo ir kt., reikia kreiptis į TLK, kuriai buvo pateiktas prašymas.

Kortelė išduodama nemokamai, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį apdraustojo dokumentą. 

ESDK išduodama tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.

Nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims, taip pat perkeliamiems asmenims ir asmenims, kuriems Sveikatos draudimo įstatymas taikomas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, kortelė išduodama 5 metų laikotarpiui.

Laikinai gyvenantiems Lietuvoje asmenims – kortelė išduodama iki teisę gyventi Lietuvoje patvirtinančio bet kurios rūšies dokumento galiojimo pabaigos, bet ne ilgiau kaip 5 metų galiojimo laikotarpiui.

Tačiau nurodytą laiką kortelė galioja tik apdraustam asmeniui. Jei PSD nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia ir asmuo ja naudotis nebegali.

Svarbu! Pasikeitus PSD statusui ESDK naudotis draudžiama.

Išduodant ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti šios kortelės pasibaigus PSD laikotarpiui. Pasitaiko, kad praradę draudimą asmenys pasinaudoja kortele, nemokamai gydosi, o paskui patiria nepatogumų, nes privalo grąžinti susidariusią žalą PSDF biudžetui. Visais atvejais ligonių kasos, prieš apmokėdamos užsienio šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas, tikrina, ar ESDK pateikęs asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo apdraustas PSD.

Jei PSD neapdraustas asmuo pasinaudoja ESDK, ligonių kasos, vadovaudamosi ES teisės aktais, privalo apmokėti suteiktų paslaugų išlaidas pagal užsienio šalies atsakingos įstaigos pateiktas sąskaitas. Šiuo atveju konstatuojama, kad dėl neteisėto ESDK panaudojimo buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Šią žalą asmuo privalo atlyginti. Pirmiausia ligonių kasos informuoja asmenį apie pareigą pačiam atlyginti žalą arba paprašo pateikti PSD draudimą patvirtinančius dokumentus. Jei asmuo nepateikia prašomų dokumentų arba neatlygina nustatytos žalos, ligonių kasos kreipiasi į teismą, o išieškotos lėšos grąžinamos į PSDF biudžetą.

Žinotina, kad savanoriškas žalos atlyginimas sukelia mažiau nepatogumų nei teismo sprendimo vykdymas. Savanoriškai atlyginti žalą galima pasirenkant vieną iš galimų būdų: iš karto pervesti visą sumą į nurodytą sąskaitą arba sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis.

Daugiau apie žalos PSDF biudžetui atlyginimą – čia.

Jei galiojančią kortelę asmuo prarado (ją pametėte ar pavogė), reikia kreiptis į TLK, kur bus išduota nauja kortelė. Prarastos ESDK keitimas kainuos 15 eurų.   

Prireikus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų kelionės užsienyje metu, mūsų šalies apdraustajam ESDK pagrindu ši pagalba teikiama pagal lankomoje šalyje nustatytas pagalbos apimtis. Už šią paslaugą  sumokama tos šalies teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais.

Lietuvos ligonių kasos tiesiogiai gydymo įstaigos sąskaitų neapmoka. Už mūsų šalies apdraustajam suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas (pateikus ESDK) gydymo įstaigai sumoka tos  Europos šalies ligonių kasa ar kita atitinkama tos šalies institucija. Vėliau ši įstaiga kreipiasi į VLK dėl išlaidų kompensavimo.

Jei Europos šalyje nustatyta, kad pacientams už atitinkamas paslaugas taikomos priemokos (mokesčiai), tai ir ESDK turėtojas turės primokėti. Daugelyje Europos šalių ligonių kasos neapmoka transportavimo išlaidų, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos pacientą tenka pargabenti namo į šalį, kurioje jis apdraustas privalomuoju draudimu.

Jei dėl kažkokių priežasčių Lietuvos apdraustajam pateikus ESDK Europos šalies gydymo įstaigai vis tiek teko apmokėti  suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas, grįžęs į Lietuvą jis gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą dėl išlaidų kompensavimo. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje visada reikia savo lėšomis apmokėti ambulatoriškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

Svarbu! Kreipiantis į TLK dėl būtinosios medicinos pagalbos išlaidų kompensavimo, reikia pateikti mokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus bei išrašų iš medicininių dokumentų kopijas.

Tokia pati paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarka galioja ir Europos šalių apdraustiesiems, kuriems būtinoji pagalba teikiama Lietuvoje.

Teisės aktai suteikia teisę gauti iš PSDF biudžeto apmokamą būtinąją medicinos pagalbą tik tose gydymo įstaigose, kurios dalyvauja atitinkamos Europos šalies nacionalinėje sveikatos sistemoje. Tai gali būti tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, todėl atvykus į Europos šalies gydymo įstaigą visada reikėtų pasidomėti, ar ji priklauso nacionalinei sveikatos sistemai ir ar ji priima ESDK.

Ligonių kasos taip pat nekompensuoja paciento priemokų ir gydymo paslaugų, kurios pagal atitinkamos Europos šalies nacionalinius teisės aktus nėra apmokamos valstybinio sveikatos draudimo lėšomis.

• Daugiau apie ESDK – čia.
• Daugiau apie gydymąsi užsienyje – čia.
• ESDK, Sertifikato užsakymas – čia.
• Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.

Prašymai (visus prašymus galima rasti čia):

• Prašymas išduoti sertifikatą
• Prašymas išduoti Europos sveikatos draudimo kortelę
• Application for the Europian health insurance card

Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai bei studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami valstybės lėšomis.

Mokyklą ar studijas baigę jaunuoliai valstybės lėšomis draudžiami iki rugpjūčio 31 d., jeigu jų mokslo metai baigiasi vasarą. Jeigu moksleiviai nuo rugsėjo pradeda studijuoti Lietuvos ar Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės (dieninės) studijų formos studijų programą arba studentai tęsia nuolatines (dienines) studijas Lietuvoje bei minėtose šalyse, jie Lietuvoje yra draudžiami PSD valstybės lėšomis.

Studentai, pasirinkę ištęstinių studijų programą, PSD valstybės lėšomis nėra draudžiami.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje nuolatinių studijų studentai valstybės lėšomis draudžiami automatiškai pagal Studentų registro pateiktus duomenis. Šiuo atveju ligonių kasoms jokių pažymų pateikti nereikia.

Nutraukus studijas, prievolė mokėti PSD įmoką atsiranda jau kitą mėnesį po studijų nutraukimo mėnesio pabaigos – sveikatos draudimo įmokas valstybė moka tik už studijavimo laikotarpį.

Studijos užsienyje

Informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą studijuojant užsienyje pateikiama DUK skiltyje „Studijuojantiems ar besimokantiems užsienyje“.

Savarankiškas PSD įmokų mokėjimas

Savarankiškai kas mėnesį turi mokėti PSD įmokas 18 metų sulaukę asmenys, kurie:
•    nesimoko bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose;
•    nestudijuoja Lietuvos, ES, EEE šalių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinių studijų programas;
•    nevykdo darbinės veiklos;
•    nėra draudžiami valstybės lėšomis (valstybės lėšomis PSD draudžiami studentai, asmenys, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, neįgalumą turintys asmenys, vienas iš tėvų, auginančių mažamečius vaikus ir t. t.).

PSD įmokas administruoja „Sodra“.

Naudingos nuorodos

• Visą informaciją – įmokų dydžius, sąskaitų numerius, įmokų kodus – galima rasti „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.
• Pasitikrinti, ar esate drausti privalomuoju sveikatos draudimu – čia.

JK aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai iš Lietuvos (įstoję iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ir toliau bus laikomi apdraustaisiais PSD Lietuvoje valstybės lėšomis. Šie asmenys JK turės teisę gauti būtinosios medicininės pagalbos paslaugas ligonių kasų išduodamos ESDK pagrindu. Šie studentai PSD draudžiami iki studijų pabaigos. Žinotina, kad ligonių kasoms taip pat reikia pateikti pažymą, patvirtinančią studento statusą einamiems mokslo metams.

Svarbu! Po 2021 m. sausio 1 d. į JK išvykstantys studijuoti/mokytis jaunuoliai nebeturi teisės būti draudžiami PSD valstybės lėšomis. Šie jaunuoliai privalo mokėti PSD įmokas savarankiškai.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys, išvykstantys ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui į JK gyventi, studijuoti, dirbti ar šeimų susijungimo atveju, turi gauti JK vizą. Tai reiškia, kad jie turi sumokėti sveikatos mokestį (Health Fee / Immigration Health Surcharge), be kurio viza nebus išduodama.

Daugiau apie studijas JK – skyrelyje „Ką reikia žinoti JK studijuojantiems studentams iš Lietuvos?“ – čia.

ESDK išduodama tik PSD apdraustiems asmenims. Jeigu asmuo neturi galimybių dokumentais patvirtinti ES studento/moksleivio statuso, atsiranda prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas. Sumokėjus įmoką už rugsėjį, asmuo gali kreiptis dėl ESDK išdavimo. Pateikus ligonių kasoms dokumentą, kuris patvirtintų ES studento/moksleivio statusą, PSD valstybės lėšomis būtų suformuotas nuo minėto statuso suteikimo datos. Tokiu atveju anksčiau sumokėtą įmoką galima būtų susigrąžinti deklaruojant pajamas arba kreipiantis į Sodrą.

Draudimo valstybės lėšomis nustatymui ligonių kasoms reikia pateikti pažymą, patvirtinančią studijas/mokslą ES mokykloje, kurioje turi būti nurodyta studijų vieta, studijų forma, studijų pradžios ir pabaigos datos.

Suformuoto PSD valstybės lėšomis laikotarpio duomenys automatiniu būdu būtų perduoti Sodrai, kuri nustatyta tvarka atliktų PSD įmokų nepriemokos perskaičiavimą (panaikinimą).

Ligonių kasų kontaktai – čia.

Jaunuoliai, kurie išvykdami studijuoti į ES šalis, deklaruoja išvykimą iš Lietuvos, praranda nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą ir netenka teisės būti apdrausti PSD valstybės lėšomis, kadangi valstybės lėšomis gali būti draudžiami tik nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai.  Studijuojantys ES gyventojai nelaikomi pasikeitusiais gyvenamąją vietą, todėl jiems deklaruoti savo išvykimo iš Lietuvos nereikia (tai galioja ir studijuojantiems JK, jeigu studijos pradėtos iki 2020-12-31)

Studentams, pateikusiems TLK būtinus dokumentus, išduodama Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK). Ši kortelė patvirtina studijuojančiojo ar besimokančio ES (taip pat JK, jeigu mokymasis buvo pradėtas iki 2020-12-31) Lietuvos gyventojo teisę bet kurioje ES šalyje gauti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas.

Draudžiamieji asmenys, studijuojantys/besimokantys ES (taip pat ir JK, jeigu mokymasis buvo pradėtas iki 2020-12-31), ligonių kasoms turi pateikti dokumentą su duomenimis apie suteiktą studento arba mokinio statusą, kuriame būtų nurodyta studijų/mokslo vieta, studijų/mokslo forma, studijų/mokslo pradžios ir pabaigos datos draudimo laikotarpiui apskaičiuoti.

Svarbu! Aukštosios mokyklos kvietimas/laiškas studijuoti šiuo atveju netinka, nes jis nepatvirtina studento statuso.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kurį mėnesį oficialiai prasideda studijos. Moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) studijų studentai PSD yra draudžiami valstybės lėšomis ir šis draudimas galioja iki rugpjūčio pabaigos. Jei jaunuolis tęsia mokslus nuo rugsėjo – toliau galioja ir PSD.

Studijos kai kuriose užsienio aukštosiose mokyklose prasideda tik spalį. Tokiu atveju PSD įmoką už rugsėjį reikia sumokėti savarankiškai. Kitais metais, jeigu studijos bus tęsiamos, draudimas galios nuo spalio iki spalio ir papildomai už rugsėjį mokėti nebereikės.

PSD valstybės lėšomis galiojimo laikotarpiai nustatomi pagal ligonių kasoms pateikto dokumento duomenis – nuo dokumente nurodytos studijų/mokslo (studijų/mokslo dalies) pradžios datos iki einamųjų mokslo metų studijų/mokslo (studijų/mokslo dalies) pabaigos datos arba iki einamųjų mokslo metų pabaigos datos (jei studijų arba mokslo pabaigos data dokumente nenurodyta).

Svarbu! Studentai/moksleiviai PSD draudžiami vieneriems mokslo metams, todėl pažymą iš užsienio mokyklos į ligonių kasą reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais. Jei studentas/moksleivis neturi galimybių dokumentus pristatyti pats, juos galima atsiųsti registruotu laišku – tuomet draudimo PSD laikotarpis bus nustatytas pagal atsiųstos pažymos duomenis.

Ligonių kasų kontaktai – čia.

Išvykdami studijuoti/mokytis į trečiąsias šalis, studentai/moksleiviai savo sveikatos draudimu turėtų pasirūpinti patys (pavyzdžiui, apsidrausti privačiu sveikatos draudimu). Jaunuoliams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, jų studijavimo trečiosiose šalyse laikotarpiu taikoma Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta prievolė kiekvieną mėnesį mokėti PSD įmokas.

Visais PSD įmokų administravimo klausimais reikėtų kreiptis į Sodrą.

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos programas ir studijų metu dalyvaujantys Erasmus programoje, PSD draudžiami valstybės lėšomis. Duomenis apie Lietuvos studento statuso galiojimą pateikia Studentų registras, tad papildomų dokumentų studentui teikti nereikia.

Savo draustumo statusą galima pasitikrinti čia.

Tais laikotarpiais, kuriais užsienyje studijuojantis Lietuvos pilietis planuoja įsidarbinti ir dirbti, Lietuvos draudimas valstybės lėšomis studentų grupėje negalios. Toks asmuo PSD bus apdraustas toje valstybėje, kurioje dirbs ir mokės mokesčius.

Tuo atveju, jeigu praktikos metu studento statusas nesuteikiamas, toks asmuo PSD valstybės lėšomis negali būti draudžiamas.

• Daugiau informacijos apie sveikatos garantijas ES – čia.
• Daugiau apie studijas JK – čia.
• Daugiau apie ESDK – čia.
• Ligonių kasų kontaktai – čia.
• Pasitikrinti savo draustumo statusą – čia.

Studijuojantieji Europos Sąjungos šalių, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos (toliau kartu – ES) aukštosiose mokyklose (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki „Brexit“ pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2020-12-31) pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas, ir besimokantys ES mokyklose (taip pat ir JK, jeigu mokymasis buvo pradėtas iki 2020-12-31) mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir (ar) formaliojo profesinio mokymo programas yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis.

Norėdami būti apdrausti valstybės lėšomis, užsienyje studijuosiantys/besimokantys studentai turi pasirūpinti jų draudimą liudijančių dokumentų pateikimu ligonių kasoms.

Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą galima – čia. 

Taip pat informaciją, ar asmuo yra apdraustas, galima sužinoti atvykus į bet kurią teritorinę ligonių kasą ir pateikus asmens dokumentą. 

Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia. 

PSD apdrausti asmenys turi teisę Lietuvoje gauti gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias ligonių kasos apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. 

PSD apdraustiesiems garantuoja: šeimos gydytojo paslaugas ir ligų prevenciją, gydytojų specialistų paslaugas, odontologinę pagalbą, medicininę reabilitaciją, slaugos paslaugas, brangiuosius tyrimus ir procedūras, greitosios medicinos pagalbos paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą ir kt. 

Apdraustieji taip pat gali nemokamai gauti Europos sveikatos draudimo kortelę, rinktis sveikatos priežiūros paslaugų teikėją kitoje ES šalyje, turint dokumentą S2 – gauti planinį gydymą kitoje ES šalyje. Taip pat Lietuvoje PSD apdraustas asmuo, gyvenantis kitoje ES valstybėje, turi teisę gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas savo gyvenamojoje šalyje, jei gyvenamosios valstybės sveikatos draudimo įstaigoje užregistruoja Lietuvos ligonių kasos išduotą dokumentą S1.

• Daugiau apie PSD – čia.  
• Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą – čia.
• Ligonių kasų kontaktai – čia. 
• Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas – čia.
• „Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.
• „Sodros“ informacija apie įmokų mokėjimą savarankiškai dirbantiems asmenims – Noriu sumokėti įmokas | www.sodra.lt.
• „Sodros“ informacija savarankiškai PSD įmokas mokantiems asmenims – čia.
• „Sodros“ informacija dirbantiems užsienyje Lietuvos gyventojams – Apie PSD dirbantiems užsienyje | www.sodra.lt.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą.

PSD vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

LR sveikatos draudimo įstatymas – čia. 

Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami:

• Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;
• leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai (išskyrus asmenis, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas), kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba kurie dirbo Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai;
• Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašyto Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 126 straipsnyje, pabaigos buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje. Šeimos nariai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“;
• Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantys asmenys, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartyse.
• nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
• užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;
• asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas;
• perkeliamieji asmenys;
• užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje ir kurie yra asmenys iki 18 metų arba asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą senatvės pensiją, netekto darbingumo pensiją ar šalpos neįgalumo pensiją, arba asmenys, gaunantys šalpos kompensaciją, jiems sukakus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių ar juos pripažinus netekusiais 60 procentų ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. netekusiais 60 procentų ar daugiau darbingumo), arba senatvės ar negalios pensiją pagal šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktus, arba Lietuvos Respublikos arba šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti asmenimis su negalia.

Dirbančių gyventojų PSD įmokos mokamos nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. PSD įmokų mokėjimo kontrolę vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos („Sodra“).

Kitos grupės gyventojų PSD įmokas moka į „Sodros“ banko sąskaitą. Įmoka už einamąjį mėnesį sumokama iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos.

Visais klausimais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimu patartina kreiptis į „Sodrą“.

„Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.

„Sodros“ informacija apie įmokų mokėjimą savarankiškai dirbantiems asmenims – Noriu sumokėti įmokas | www.sodra.lt.

„Sodros“ informacija savarankiškai PSD įmokas mokantiems asmenims – čia.

PSD laikotarpis galioja tiek, kiek yra apmokėtas (gyventojo ar valstybės), t. y. iki apmokėto mėnesio paskutinės dienos.

Baigus galioti PSD, kompensuojamas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gyventojai gali gauti dar vieną mėnesį papildomai. Tačiau ši garantija neatleidžia nuo prievolės sumokėti už tą mėnesį PSD įmoką.

Visais klausimais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimu patartina kreiptis į „Sodrą“.

„Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.

„Sodros“ informacija apie įmokų mokėjimą savarankiškai dirbantiems asmenims – Noriu sumokėti įmokas | www.sodra.lt

PSD valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.

PSD valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašas – čia.

Jei asmuo nedeklaravo išvykimo, bet faktiškai gyvena užsienyje – jis ir toliau laikomas Lietuvos gyventoju, t. y. jam taikomos visos mokestinės prievolės (tame tarpe ir PSD įmokų mokėjimo), kaip ir bet kuriam kitam Lietuvos gyventojui.

Visais klausimais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimu patartina kreiptis į „Sodrą“.

„Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.

„Sodros“ informacija dirbantiems užsienyje Lietuvos gyventojams – Apie PSD dirbantiems užsienyje | www.sodra.lt.

• Daugiau apie PSD – čia.  
• Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą – čia.
• „Sodros“ interneto svetainė – čia.
• Daugiau apie įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.

Jei asmuo išėjo iš darbo, t. y. nutraukė darbo santykius, PSD galioja iki darbo santykių nutraukimo mėnesio paskutinės dienos.

Jeigu yra išmokama išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija, PSD galioja tiek mėnesių, už kiek nutraukiančiam darbo santykius yra išmokėta išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija.

Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą galima – čia.

Pasibaigus PSD galiojimui asmuo dar vieną mėnesį turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tačiau ši garantija gauti sveikatos paslaugas neatleidžia nuo prievolės sumokėti PSD įmoką už papildomą mėnesį. Jei asmuo neįsidarbins arba nepateks į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašus, papildomo mėnesio įmoką reikės sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Svarbu! Kad draudimas nenutrūktų – būtina laiku sumokėti nustatyto dydžio įmokas. Įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus galima rasti „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.

Jeigu darbo santykius planuojama nutraukti rugpjūčio mėn., asmuo PSD dirbančių grupėje bus apdraustas iki darbo sutarties nutraukimo mėnesio pabaigos, t. y. iki rugpjūčio 31 d.

Pasibaigus PSD laikotarpio galiojimui, kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas visą rugsėjo mėnesį asmuo turės teisę gauti papildomai (avansu). Ši valstybės garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti PSD įmokas. Tačiau, jeigu rugsėjo mėnesį asmuo pradės dirbti (įsidarbins), jis neliks nedraustas kelias dienas, nes minėtas papildomas mėnuo suteiks galimybę išlaikyti PSD galiojimo tęstinumą.

Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gyventojui suteikus bedarbio statusą, sveikatos draudimas valstybės lėšomis įsigalioja nuo bedarbio statuso suteikimo datos ir galioja iki šio statuso netekimo datos. PSD įmokas tokiu atveju už asmenį mokės valstybė, todėl savarankiškai jų mokėti nereikia.

Darbo netekę gyventojai PSD dirbančiųjų asmenų grupėje yra apdrausti iki darbo netekimo mėnesio paskutinės dienos. Jeigu tokiems asmenims yra išmokama išeitinė išmoka arba kompensacija, nuo kurios, kaip ir nuo kitokio pobūdžio su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat yra mokamos PSD įmokos, PSD laikotarpis papildomai galios tiek mėnesių, už kiek buvo išmokėta išeitinė išmoka arba kompensacija.

Jeigu asmuo planuoja nutraukti darbo santykius, PSD dirbančiųjų grupėje jis bus apdraustas iki darbo sutarties nutraukimo mėnesio paskutinės dienos. Netekę darbo gyventojai neretai naudojasi Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamomis paslaugomis. Tuo atveju, jeigu minėta tarnyba suteiktų bedarbio statusą – nuo šio statuso suteikimo datos iki bedarbio statuso netekimo mėnesio paskutinės dienos – asmuo bus apdraustas PSD valstybės lėšomis. Už valstybės lėšomis draudžiamus gyventojus PSD įmokas sumoka valstybė.

Jeigu pasibaigus darbo santykiams asmuo nepateks į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupę, PSD galiojimo tęstinumą galima bus išlaikyti pradėjus mokėti PSD įmokas savarankiškai.

Įmokas mokėti reikėtų pradėti jau kitą mėnesį po darbo sutarties nutraukimo. PSD galiojimo periodas yra mėnesinis – gyventojas tampa apdraustu visą mėnesį, už kurį sumokėta atitinkamo dydžio PSD įmoka.

PSD įmokas administruoja „Sodra“. Visą informaciją – įmokų dydžius, sąskaitų numerius, įmokų kodus – galima rasti „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.

Sumokėjus skolą „Sodroje“, reikėtų nepamiršti apmokėti ir einamąjį mėnesį – šiuo atveju PSD pradės galioti nuo einamojo mėnesio įmokos sumokėjimo dienos.

PSD laikotarpiai formuojami automatiškai pagal „Sodros“ teikiamus PSD įmokų duomenis, t. y. apmokėjus nepriemoką ir sumokėjus einamojo mėnesio įmoką papildomai dokumentų (apmokėjimo kvitų) ligonių kasoms teikti nereikia.

Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą bet kada galima interneto puslapyje – čia.

Jeigu kyla klausimų, kodėl įmoka yra sumokėta, bet ligonių kasom nėra perduota ir draudimas neįsigaliojo – tokiais klausimais rekomenduotina nedelsiant kreiptis į PSD administruojanti įstaigą – „Sodrą“, kuri šias įmokas surenka, kontroliuoja (ar teisingai apskaičiuotos, ar sumokėtos), apskaito mokestines nepriemokas (permokas) ir pan.

„Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.

Svarbu! Pasikeitus PSD statusui ESDK naudotis draudžiama. Nedraustas PSD asmuo negali naudotis PSD.

Išduodant ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti šios kortelės pasibaigus PSD laikotarpiui. Pasitaiko, kad praradę draudimą asmenys pasinaudoja kortele, nemokamai gydosi, o paskui patiria nepatogumų, nes privalo grąžinti visą sumą, kurią ligonių kasos apmokėjo už nedrausto asmens sveikatos paslaugas, gautas užsienyje pagal pateiktą ESDK. Visais atvejais ligonių kasos, prieš apmokėdamos užsienio šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas, tikrina, ar ESDK pateikęs asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo apdraustas PSD.

• Daugiau apie pirminę odontologiją informacijos galima rasti – čia.
• Daugiau apie odontologines paslaugas – čia. 
• Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia.

Už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams atsako sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl šių paslaugų išlaidų apmokėjimo sudariusi įstaiga. Todėl PSD apdraustam asmeniui, prireikus iš PSDF kompensuojamų odontologo paslaugų, reikia kreiptis į gydymo įstaigos, prie kurios jis yra prisirašęs, gydytoją odontologą. Jei gydymo įstaigoje odontologo nėra, įstaiga turi informuoti, koks odontologijos kabinetas ir kur teikia nemokamas odontologines paslaugas prirašytiems toje įstaigoje pacientams.

Svarbu! Tuo atveju, jei odontologinės paslaugos yra teikiamos gydymo įstaigoje, kuri sutarties su TLK neturi, už gydymą asmuo turi susimokėti pats įstaigos nustatytomis kainomis.

Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia.

Pirminė odontologinė pagalba – tai nespecializuotų pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas. Šioms paslaugoms priskiriamas dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų įtarimas, vaikų dantų ėduonies profilaktika, sąkandžio anomalijų išaiškinimas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kita.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamos odontologo paslaugos gali būti teikiamos tik privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustiems asmenims.

Gydantis dantis apdraustajam iš tiesų už kai ką reikia mokėti. Ligonių kasos iš PSDF sumoka tik už gydytojo odontologo darbą. Pacientui teks sumokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas šiai paslaugai teikti, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.

Išimtis taikoma (mokėti nereikia išvis): vaikams, asmenims, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims, kai jie pateikia atitinkamą savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, socialinės paramos skyriaus pažymą. Jiems už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones – nereikia. 

Tačiau jei pacientas ar jo atstovas pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas – tuomet reikia sumokėti patiems.

Tokią teisę turi šie apdraustieji:

• asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius,
• vaikai iki 18 metų,
• asmenys, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais,
• asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.

Jei asmuo nepriklauso nė vienai išvardintų asmenų grupei, dantų protezavimo paslaugos iš PSDF lėšų jam negali būti kompensuotos.

Daugiau informacijos apie dantų protezavimą – čia.

• Daugiau apie dantų protezavimą – čia.
• Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
• Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.

Dantų protezavimas, apmokamas PSDF lėšomis, teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Teisės akte nėra numatyta galimybė PSDF lėšomis kompensuoti specialistų atvykimo į paciento namus išlaidų. Dėl paslaugos teikimo asmeniui reikėtų kreiptis pagal kompetenciją į sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su ligonių kasa dėl dantų protezavimo paslaugų apmokėjimo, administraciją.

Savivaldybė gali padėti neįgaliems asmenims transportuodama į jų pasirinktą gydymo įstaigą. Transporto paslaugos savivaldybėje organizuojamos asmenims, kurie dėl amžiaus, negalios ar ligos turi judėjimo funkcijų sutrikimų ir negali naudotis visuomeniniu, individualiu transportu bei kurių vaikai arba šeimos nariai dėl objektyvių priežasčių negali jiems suteikti transporto paslaugos.

Reikia keiptis į gydymo įstaigos, prie kurios asmuo yra prisirašęs, gydytoją odontologą. Arba – į kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), kuri turi licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ir yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo bei apmokėjimo, gydytoją odontologą. Gydytojas nustatys, ar asmeniui gali būti teikiamos kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos.

Nustačius teisę ir pagrįstumą gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas, gydymo įstaiga, į kurią kreipėsi asmuo, turės tik suvesti duomenis į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI) ir asmenį užregistruoti Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos Dantų protezavimo posistemyje (EVIS DP).

Asmuo iš karto bus informuotas apie teisės gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas įgijimą – įstaiga privalo išduoti tai patvirtinantį informacinį pranešimą – ir galės kreiptis į pasirinktą gydymo įstaigą dėl dantų protezavimo paslaugų, turinčią sutartį su TLK. Taigi asmeniui nebereikia pildyti jokių prašymų TLK. Visi duomenys bus tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu.

Svarbu! Nebelikus eilių, asmuo teisę įgyja iš karto. Už suteiktas dantų protezavimo paslaugas apmokama šias paslaugas suteikusiai gydymo įstaigai, kuri yra sudariusi sutartį su TLK.

Dantų protezavimo paslaugos turės būti suteiktos per 3 metus nuo šios teisės įgijimo – asmens užregistravimo EVIS DP posistemyje. Pakartotinai kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas pacientas galės gauti ne anksčiau kaip po 3 metų nuo dantų protezavimo paslaugų kompensavimo dienos.

Išimtis taikoma vaikams iki 18 metų, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ar pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, jei po dantų protezavimo buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos ir dėl to nebeužtikrinama minimali kramtymo funkcija bei asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, jei po dantų protezavimo jiems buvo pakartotinai taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, po kurio nebeužtikrinama minimali kramtymo funkcija. Jie pakartotinai dėl dantų protezavimo gali kreiptis iš karto.

Su dantų protezavimo paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka galima susipažinti čia.

Visą aktualią informaciją apie dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensuojamas sumas galima rasti svetainės dalyje "Dantų protezavimo kompensuojamoji suma" - čia. 

Svarbu atsiminti, kad iš PSDF kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos teikiamos tik tose gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų yra sudariusios sutartį su viena iš TLK. Tuo pasidomėti reikėtų dar prieš renkantis protezavimo kliniką.

Nuo 2021 m. pasirašoma viena sutartis su TLK, kurios veiklos zonoje yra įstaigos buveinė, dėl PSDF biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų teikimo visiems šalies gyventojams.

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Teisę į PSDF lėšomis kompensuojamą dantų protezavimą turi gyventojai, kuriems sukako senatvės pensijos amžius. Išankstinę pensiją gaunantiems dantų protezavimo paslaugos nekompensuojamos.

Teisę į PSDF lėšomis kompensuojamą dantų protezavimą turi asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba.

Nuo 2021 m. asmeniui, turinčiam teisę gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas ir kuriam buvo nustatytas dantų protezavimo pagrįstumas, gydymo įstaigoje turinčioje sutartį su TLK dėl gydytojo odontologo ar gydytojo odontologo specialisto paslaugų, teisę į dantų protezavimą įgyja iškarto, kai jis yra užregistruojamas EVIS DP posistemyje. Už suteiktas dantų protezavimo paslaugas apmokama šias paslaugas suteikusiai gydymo įstaigai, kuri yra sudariusi sutartį su TLK.

Pažymėtina, kad tiems asmenims, kurie pateikė prašymus juos įrašyti į Asmenų, laukiančių dantų protezavimo paslaugų, sąrašą (toliau – Sąrašas) iki 2020-12-31, PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos teikiamos ir jų išlaidos apmokamos vadovaujantis Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarkos aprašo nuostatomis, galiojusiomis iki 2021-11-06 įsakymo Nr. V-2541 įsigaliojimo. T. y. asmuo, kuris buvo įrašytas į Sąrašą iki 2021-01-01 ir dantis protezavosi savo lėšomis, turi kreiptis į TLK dėl šių paslaugų kompensavimo (pažymėtina, kad tokie asmenis dantų protezavimo paslaugas turi gauti (ir šios paslaugos turi būti suteiktos) per tris metus nuo pažymos apie teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, kompensuojamas iš PSDF biudžeto išrašymo dienos.

Asmens, kuris mirė nesulaukęs kompensacijos už savo lėšomis apmokėtas dantų protezavimo paslaugas, teisę į kompensaciją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įgyja jo paveldėtojas (-ai).

Asmeniui mirus, reikia per 90 dienų nuo palikimo priėmimo dienos ligonių kasoms pateikti paveldėjimo teisės į mirusiajam priklausančią kompensaciją liudijimą ar jo kopiją kartu su šiais dokumentais:

• nustatytos formos prašymą kompensuoti dantų protezavimo išlaidas, kuriame turi būti nurodytas banko sąskaitos numeris;
• dantų protezavimo išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (ASPĮ, kurioje buvo suteiktos dantų protezavimo paslaugos, išrašytą sąskaitą faktūrą, originalų kasos aparato kvitą ir (ar) grynųjų pinigų priėmimo kvitą, ir (ar) originalų banko išduotą dokumentą, patvirtinantį mokėjimo įvykdymą, ir (ar) banko sąskaitos išrašo kopiją, patvirtintą banko darbuotojo spaudu).

Kompensacija už savo lėšomis atliktas dantų protezavimo paslaugas išmokama kai asmuo pateikia prašymą TLK dėl išlaidų kompensavimo.

Svarbu! Ši nuostata taikoma tik tiems asmenims, kurie prašymus juos įrašyti į Sąrašą pateikė iki 2020-12-31.

Dantų protezavimo paslaugų išlaidos vaikams kompensuojamos iš PSDF biudžeto pagal faktines dantų protezavimo išlaidas, bet ne daugiau kaip:

• kurių kramtymo sistema dar vystosi, protezuojama laikinais dantų protezais, pagamintais iš laboratorijoje ar odontologijos kabinete polimerizuojamų polimerų, arba standartinius apsauginius metalinius vainikėlius – iki 299,37 Eur;
• kurių kramtymo sistema iš esmės susiformavusi, protezuojama naudojant ilgalaikių konstrukcinių medžiagų dantų protezus – iki 1 804,86 Eur (nustato konsiliumas);

Jei faktinės dantų protezavimo išlaidos buvo didesnės, nei nustatyta kompensuojamoji suma, likusią dalį asmuo turi sumokėti pats.

Daugiau informacijos apie dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimą iš PSDF – čia.

Silantai yra vaikų dantų ėduonies profilaktikai skirta medžiaga. Procedūros metu ši medžiaga giliai įsiskverbia į vaikų sveikų krūminių dantų vageles ir duobeles, jas hermetizuoja, neleidžia patekti bakterijoms bei angliavandeniams, kauptis apnašoms, maisto likučiams.

Ši paslauga teikiama vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.). Silantais dengiami tik sveiki nuolatiniai krūminiai dantys.

Dantų silantavimas atliekamas toje gydymo įstaigoje, prie kurios vaikas yra prirašytas. Arba kitoje gydymo įstaigoje (tiek valstybinėje, tiek privačioje), kuri su teritorine ligonių kasa (TLK) yra sudariusi sutartį dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Informaciją, kurios gydymo įstaigos ir dėl kokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis yra sudariusios sutartis su TLK, galima rasti čia.

Silantavimas yra visiškai neskausminga procedūra. Jos metu dantų paviršius nuvalomas, apdorojamas specialia pasta ir padengiamas silantu, kuris sukietinamas panaudojant specialią šviesą. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Daugiau informacijos apie dantų silantavimą – čia.

Norint gauti kompensuojamą gydytojo vaikų odontologo konsultaciją, reikia kreiptis su šeimos gydytojo ar gydytojo odontologo siuntimu į gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su TLK dėl minėto specialisto konsultacijos. Konsultacijos metu gydytojas specialistas (vaikų odontologas) vaiką pakonsultuos ir nuspręs dėl tolimesnio gydymo. Paskyrus gydymą, jei yra indikacijų, vaikui gali būti taikoma sedacija arba bendrinė nejautra.

Gydymo įstaigas, su kuriomis TLK dėl atitinkamų paslaugų (vaikų odontologo išplėstinė konsultacija) teikimo yra sudariusios sutartis, galima rasti čia.  

Odontologo paslaugos vaikams PSDF lėšomis kompensuojamos tose gydymo įstaigose (tiek valstybinėse, tiek privačiose), kurios yra sudariusios sutartis su TLK dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas.

Vaikai iki 18 m. bei vyresni asmenys, besimokantis dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, už odontologinio gydymo metu sunaudotus vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, vienkartines priemones, nemoka, išskyrus atvejus, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas.

Gydytojui odontologui ar gydytojui specialistui nustačius dantų protezavimo pagrįstumą ir esant nustatytoms indikacijoms, vaikai iki 18 metų pakartotinai dėl dantų protezavimo gali kreiptis iš karto.

Su dantų protezavimo paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka galima susipažinti čia.

PSDF lėšomis kompensuojamas pirminės odontologinės priežiūros paslaugas asmenys turi teisę gauti tose gydymo įstaigose, kuriose jie yra prisirašę. Jei įstaiga pati neteikia pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, ji turi informuoti, su kurią gydymo įstaigą yra sudariusi sutartį dėl minėtų paslaugų teikimo prie jos prirašytiems asmenims bei nurodyti kontaktinę informaciją.

Jeigu vaikui reikalinga odontologinė pagalba viršija pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, kompensuojamų iš PSDF biudžeto lėšų, mastą, tuomet gydytojas odontologas išrašo siuntimą atitinkamos srities gydytojo odontologo specialisto konsultacijai. Išduodamas siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, gydytojas turi informuoti pacientą, kuriose gydymo įstaigose teikiamos reikalingos odontologinės paslaugos (nurodyti bent 3). Gydytojo odontologo specialisto konsultacijos metu pagal gydytojų odontologų specialistų kompetenciją atliekamos visos būtinos diagnostinės ir gydomosios procedūros.

Vaikams odontologinių paslaugų išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, jei šios paslaugos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus paslaugų teikimo reikalavimus, teikiamos apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, turintiems gydytojo siuntimą (išskyrus pirminę ambulatorinę odontologinę asmens sveikatos priežiūrą – jai siuntimo nereikia), ir jei šias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra sudariusios sutartis su TLK dėl šių paslaugų apmokėjimo.

Vaikai iki 18 m. bei vyresni asmenys, besimokantis dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, už odontologinio gydymo metu sunaudotus vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, vienkartines priemones, nemoka, išskyrus atvejus, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas.

• Apie dantų silantavimą – čia.
• Apie dantų protezavimą – čia.
• Apie visas odontologines paslaugas – čia.  
• Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia. 

Jei pacientas suabejojo, ar būtina mokėti, svarbiausia – neskubėti pasirašyti sutikimo mokamoms paslaugoms, medicinos pagalbos priemonėms, paskirtiems tyrimams. Pirmiausia reikia klausti gydančio gydytojo ar jo tiesioginio vadovo, išsiaiškinti, kodėl prašoma (ar liepiama) susimokėti. Jeigu atsakymas netenkins, tuomet asmuo galia raštu kreiptis į gydymo įstaigos administracijos vadovą. Jei nepavyksta gauti atsakymų gydymo įstaigoje, galima kreiptis raštu į TLK, skambinti bendruoju ligonių kasų informacijos telefono numeriu +370 5 232 2222 arba rašyti el. pašto adresu [email protected].

Siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gydytojas (šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas) išduoda ne pagal paciento norą, o pagal poreikį, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę.

Šeimos gydytojas siuntimą pas gydytoją specialistą pacientui gali išduoti, kai mano, kad reikalinga gydytojo specialisto pagalba norint nustatyti tikslią diagnozę ar įvertinti pacientui skiriamą gydymą.

Gydytojas specialistas siuntimą pacientui gali išduoti, jeigu jo konsultacijos metu paaiškėja, kad reikalinga ir kitos profesinės kvalifikacijos gydytojo specialisto konsultacija (pvz., pacientą konsultavęs kardiologas nusprendžia, kad reikalinga endokrinologo konsultacija ar akių ligų gydytojo konsultacija ir pan.).

Siuntime pas gydytoją specialistą turi būti nurodyta: siuntimo išdavimo data ir galiojimo laikas; ligos diagnozė; atliktų tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto kompetencijai, rezultatai; informacija apie taikytą gydymą ir jo efektyvumą. Be to, – pas kokios profesinės kvalifikacijos gydytoją specialistą pacientas siunčiamas, koks siuntimo tikslas.

Siuntimo galiojimo laikas skaičiuojamas nuo jo išrašymo dienos iki paciento užregistravimo gydytojo specialisto priėmimui arba įregistravimo į eilę gydytojo specialisto paslaugoms gauti.

Pas gydytoją specialistą dėl konsultacijos reikia užsiregistruoti per 180 kalendorinių dienų – tiek laiko galioja siuntimas (nuo 2023 m. balandžio 1 d.).

Pacientas gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl gydytojų specialistų paslaugų išlaidų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Pacientą konsultavęs gydytojas specialistas atsakymą siuntusiam gydytojui turi pateikti ne vėliau kaip per 3 dienas.

Gydytojai, išduodantys siuntimus ar pateikiantys atsakymus, teisės aktų nustatyta tvarka atsako už siuntimo pagrįstumą, siuntimo ar atsakymo savalaikiškumą, tinkamą siuntimo ar atsakymo įforminimą ir į siuntimą ar atsakymą įrašomų duomenų teisingumą.

Tyrimai yra gydytojo specialisto konsultacijos sudėtinė dalis ir atskirai už juos mokėti nereikia. Kiekvienas gydytojas atlieka tyrimus, kurie yra priskirti jo kompetencijai. Jei gydytojui reikalingi tyrimai, kurie viršija jo kompetenciją, jis turi pacientą nukreipti atitinkamo gydytojo specialisto konsultacijai. Tuo atveju, kai kokie nors papildomi tyrimai atliekami paciento iniciatyva, tyrimų išlaidas turi apmokėti pats pacientas.

Tam tikrais atvejais PSD apdrausti gyventojai į gydytoją specialistą gali kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo.

Siuntimo nereikia:

• kai asmuo pas tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiasi pakartotinai (pvz.. jei gydytojas nurodo atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento gydymą ar tyrimą) arba pacientas serga lėtine liga ir jam taikomas ilgalaikis stebėjimas;
• kai asmuo įstaigoje, prie kurios yra prisirašęs, kreipiasi į bet kurį šeimos gydytojo komandos narį, kai kreipiasi į pirmiau minėtą įstaiga dėl odontologinės pagalbos arba kreipiasi į pirminės psichikos pagalbos paslaugas teikiančią įstaiga prie kurios yra prisirašęs;
• kai asmuo kreipiasi į gydytoją dermatovenerologą (dėl odos ir venerinių ligų), tik svarbu įsitikinti, kad šis specialistas dirba gydymo įstaigoje, pasirašiusioje sutartį su TLK;

Be siuntimo visiems mūsų šalies nuolatiniams gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neapdraustiems – nemokamai ir neatidėliotinai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Svarbiausia – kreiptis į tas gydymo įstaigas, kurios yra sudariusios sutartį su TLK. Tik tokiu atveju paslaugos bus kompensuojamos PSDF lėšomis.

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Be šeimos gydytojo siuntimo galima kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą, kuris dirba toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs pas šeimos gydytoją ir šis gydytojas yra pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys. Akušeris ginekologas, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros priežiūros paslaugas teikiančioje komandoje, gali teikti paslaugas tik šeimos gydytojo kompetencijos ribose. Jeigu pacientės būklė yra sudėtingesnė (t.y. viršija šeimos gydytojo kompetenciją), tuomet pacientei turi išduoti siuntimą ir nukreipti gydytojo akušerio ginekologo specialisto konsultacijai.

Privalomuoju sveikatos draudimu draustas asmuo su šeimos gydytojo siuntimu gali kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą (tiek valstybinę, tiek privačią), kuri yra sudariusi sutartį su TLK dėl reikiamo gydytojo paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš PSDF lėšų.

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Ne. Šeimos gydytojas gali skirti ir atlikti tik tuos tyrimus, kurie priskirti jo kompetencijai. Kaulų tankio tyrimas nėra priskirtas šeimos gydytojo kompetencijai. Tokiu atveju išduodamas siuntimas gydytojo specialisto konsultacijai.

Lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims nereikia kaskart prašyti šeimos gydytojo siuntimo konsultacijai pas gydytoją specialistą, jei jiems skirtas ilgalaikis stebėjimas. Galiojanti pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka leidžia vieną kartą gavus siuntimą ir užsiregistravus pas specialistą, toliau pas jį lankytis be papildomo šeimos gydytojo siuntimo. Tokiu atveju gydytojas specialistas turi informuoti pacientą apie kito vizito datą.

Svarbu! Tokios pačios sąlygos galioja ir vykstant konsultacijai į gydymo įstaigą, ir kai pacientas konsultuojamas telefonu.

Taip, gali. Esant medicininiams parodymams, teisės aktuose nėra ribojamas siuntimų išdavimo skaičius, taip pat ir tą pačią dieną pas skirtingos profesinės kvalifikacijos specialistus.

• Daugiau apie gydytojų specialistų paslaugas – čia.
• Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.
• Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
• Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema esveikata.lt – čia.

Gydantis gydytojas, informuoja pacientą kokios reabilitacijos paslaugos jam bus teikiamos ir apie atitinkamo profilio reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas. Pacientas pats turi pasirinkti ir prisiregistruoti atitinkamo profilio reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančioje įstaigoje, kurioje tuo metu yra vietų, suderinti su įstaiga atvykimo laiką. Tam tikrais atvejais pats gydytojas užregistruoja pacientą į atitinkamo profilio reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančią įstaigą ir informuoja pacientą.

Reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, sąrašą ir laisvas vietas galima rasti ligonių kasų svetainės dalyje „Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančių įstaigų paieška“ – čia.

Į medicininės reabilitacijos įstaigas vykstančius kelis tos pačios šeimos vaikus lydi tik vienas slaugantis asmuo. Jei į ASP įstaigą atvyksta keli tos pačios šeimos vaikai, kuriems nustatytas neįgalumas, pagal poreikį ASP įstaiga priskiria pacientui asistentą.

Kilus klausimų ar neaiškumų dėl reabilitacijos skyrimo (neskyrimo), reikėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jeigu gydymo įstaigos atsakymas netenkins, tuomet pacientas gali raštu kreiptis į artimiausią TLK (kartu su pasirašytu prašymu reikia pateikti ir gydymo įstaigos atsakymo kopiją). 

Ligonių kasų kontaktai – čia.

• Daugiau apie medicininę reabilitaciją – čia.
• Ligonių kasų kontaktai – čia.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – čia.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. V-1828 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašų patvirtinimo“ – čia.
• Reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, sąrašą ir laisvas vietas galima rasti ligonių kasų svetainės dalyje „Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančių įstaigų paieška“ – čia.

Medicininę reabilitaciją pacientui skiria ir siuntimą išrašo fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau – FMR) gydytojas ar gydantis gydytojas stacionare (atsižvelgdamas į FMR gydytojo, konsultavusio pacientą stacionare, rekomendacijas).

Pacientas dėl medicininės reabilitacijos poreikio nustatymo pirmiausiai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją stacionare. Jei šeimos gydytojas ar konsultuojantis gydytojas specialistas nustato, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui gali prireikti reabilitacijos, jis išduoda siuntimą FMR gydytojo konsultacijai.

FMR gydytojas  įvertina paciento biosocialines funkcijas, nustato reabilitacijos poreikį, trukmę ir sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatoriškai, ar stacionare. Kokia reabilitacinio gydymo rūšis ir gydymo trukmė bus pasirinkta priklauso nuo nustatytos diagnozės, paciento biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnio, būklės ir (ar) ligos sunkumo.

Siuntimą reabilitacijai išrašantis gydytojas turi informuoti pacientą ir (ar) nepilnamečio paciento atstovą apie skiriamas reabilitacijos paslaugas ir atitinkamo profilio reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas. Įstaigą visoje Lietuvoje pacientas turi teisę laisvai pasirinkti pats.

Pacientų siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – SAM) 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir SAM 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. V-1828 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašų patvirtinimo“. Šiuose įsakymuose yra nurodytos ligos (ligų kodai),dėl kurių galėtų būti skiriamas reabilitacinis gydymas, ir reikalavimai (biosocialinių funkcijų sutrikimo, ligos sunkumo laipsnio ir kt.), kuriais vadovaujantis skiriamos atitinkamos reabilitacijos paslaugos.

Sveikatos ministro įsakymai – čia ir čia.

Gydytojui paskyrus reabilitacinį gydymą, pacientui nereikia rūpintis jokiomis pažymomis. Siuntimo dokumentus sutvarko siunčiantysis gydytojas. Pacientui tereikia telefonu susisiekti su pasirinkta reabilitacijos įstaiga ir suderinti atvykimo datą. Atvykus į reabilitacijos įstaigą reikės pateikti gydytojo išduotą medicinos dokumentų išrašą (jei išrašas elektroninis – jo pateikti nereikia) ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Į reabilitaciją dėl tos pačios ligos suaugę pacientai pagal indikacijas yra siunčiami tik kartą per vienerius kalendorinius metus (vienam kursui). Kiekvienu konkrečiu atveju dėl medicininės reabilitacijos skyrimo sprendžia pacientą konsultuojantis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Jei kyla papildomų klausimų dėl medicininės reabilitacijos skyrimo/ neskyrimo, gyventojas turi teisę kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje yra gydomas, administraciją.

Kiekvienu konkrečiu atveju dėl medicininės reabilitacijos skyrimo sprendžia pacientą konsultuojantis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kuris įvertina paciento esamą sveikatos būklę, biosocialinių funkcijų sutrikimo ir (arba) ligos sunkumo laipsnį.

Medicininė reabilitacija yra skiriama vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymais, įvertinus paciento sveikatos būklę.

Taip, pradėjus reabilitaciją vienoje gydymo įstaigoje yra galimybė ją tęsti kitoje. Atsiradus tokiai būtinybei pirmiausiai reikėtų kreiptis į reabilitaciją teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją, kad šis įvertintų tokią galimybę ir išrašytų naują siuntimą likusiam reabilitacijos laikotarpiui. Taip pat rekomenduojama dar prieš nutraukiant gydymą vienoje reabilitacijos įstaigoje, iš anksto suderinti atvykimą su atitinkamas reabilitacijos paslaugas teikiančia kita įstaiga, kuri galėtų tęsti jau pradėtas reabilitacijos paslaugas.

Vaikai iki 8 metų turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens.

Vyresni nei 8 metų amžiaus vaikai galėtų būti lydimi slaugančio asmens, jei vaikui yra nustatytas neįgalumas arba gydytojų konsultacinė komisija nustatė, kad reikalinga slauga dėl adaptacijos ar elgesio sutrikimų, dėl sunkių centrinės ar periferinės nervų sistemos, atramos-judamojo aparato pažeidimų, traumų, operacijų.

Tai programa, kurios metu 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).

Šioje programoje turėtų dalyvauti visos moterys nuo 25 iki 59 metų (imtinai).

Daugiau informacijos galima rasti – čia.

Tai programa, kurios metu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

Tikrintis sveikatą šioje prevencinėje programoje nustatytu periodiškumu turėtų tikrintis vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų (imtinai).

Daugiau informacijos galima rasti – čia.

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos 5 ligų prevencijos programos: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos.

Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas įvertins paciento sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiasi į gydymo įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa. Tuomet nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikės – ligonių kasos apmokės iš PSDF lėšų.

Tai programa, kurios metu atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą galima mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Sveikatą pagal šią prevencinę programą kas 2 metus turėtų pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų (imtinai).

Daugiau informacijos galima rasti – čia.

Tai programa, kurios metu pacientui atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją.

Šioje programoje kas 2 arba kas 5 metus (sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į PAS tyrimo rezultatus) turėtų dalyvauti visi vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

Daugiau informacijos galima rasti – čia.

Tai programa, kurios metu pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę. Nemokamai pasitikrinti sveikatą kas 2 metus turėtų visi vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai).

Daugiau informacijos galima rasti – čia.

Prevencijos programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu asmuo jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę, turėtų nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Daugiau informacijos galima rasti – čia.

• Daugiau apie ligų prevencijos programas – čia.
• Prevencijos programų vykdymo apžvalga – čia.
• Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Skiepijant mergaites ir berniukus nuo ŽPV, pirmojo skiepo metu jiems turi būti 11 metų. Jaunesni vaikai nėra skiepijami.

Mergaitės ir berniukai nemokamai skiepijami dviem vakcinos dozėmis. Tarp pirmojo ir antrojo skiepo turi praeiti 6 mėn.

Vaikams, taikant kitą skiepijimo schemą (kuomet skiepijami vyresni), kai reikalingos daugiau nei dvi vakcinos dozės, du skiepijimai atliekami nemokamai, kiti skiepijimai atliekami savo lėšomis.

Svarbu! Skiepijimai, atlikti savo lėšomis, nekompensuojami.

• Daugiau apie vaikų skiepijimą nuo ŽPV – čia.

Prireikus (įkandus bet kokiam gyvūnui) vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės (skiriama vakcina ir imunoglobulinas nuo pasiutligės) – už skiepą iš PSDF lėšų apmokės ligonių kasos.  

Vakcinos nuo vėjaraupių nėra kompensuojamos iš PSDF biudžeto.

Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas, nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.

Vaikai neskiepijami tik labai retais atvejais, pvz., dėl sunkių ligų ar nusilpusios imuninės sistemos (apie tai tėvus ar globėjus turi informuoti gydytojas).

Lietuvoje vaikai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai nemokamai skiepijami nuo 14 infekcinių ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, Haemophilus influenzae, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų vakcinomis.

Mokėti už šiuos skiepus nereikia – už juos ligonių kasos sumoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Lietuvoje vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, todėl priklausomai nuo vakcinos, skiepijami įvairaus amžiaus. Paprastai pirmosiomis vakcinomis vaikai skiepijami tik gimę.

Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai (arba globėjai) turi būti informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti būtina pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.

Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus lentelė – čia.

PSDF lėšomis kompensuojamos skiepijimo gripo vakcina paslaugos išlaidos, jeigu ši paslauga teikiama rizikos grupei, kurioje yra ir vaikai, priskiriamiems asmenims.

Nuo gripo nemokamai pasiskiepyti gali:

• asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat ir vaikai);
• asmenys, gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose (taip pat ir vaikų globos įstaigose).

Nuo pneumokokinės infekcijos nemokamai pasiskiepyti gali vaikai nuo 2 iki 18 metų amžiaus, priklausantys šioms rizikos grupėms:

• sergantys bronchų astma (J45-J46), cistine fibroze (E84), bronchektazine liga (J47);
• sergantys cerebriniu paralyžiumi (G80), mioneuraliniu jungčių ir raumenų ligomis (G70-G73);
• turintys įgimtas širdies ydas (Q20-Q25);
• sergantys cukriniu diabetu (E10-E14);
• sergantys navikais (C00-D48);
• sergantys lėtinėmis inkstų ligomis (N04, N18);
• vaikai, kuriems atliekama hemodializė ir peritoninė dializė (Z49.1, Z49.2, N18.5);
• sergantys lėtinėmis kepenų ligomis (K71.3-K71.7, K73-K74, Q44.2);
• esant imunosupresinėms būklėms: turintys imunodeficitą(D80-D84), sergantys reumatinėmis ligomis (M05-M08, M30-M36, M79.0), po kraujodaros kamieninių ląstelių ar žmogaus organų, ar audinių transplantacijos (Z94),esant įgimtai, ar įgytai asplenijai (D73.0, Q89.01);
• vaikai su kochleariniais implantais (Z96.2);
• sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti (B20-B24, Z21).

• Daugiau apie vaikų skiepijimą – čia.
• Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius – čia.
• Daugiau apie vaikų skiepijimą nuo ŽPV – čia.

• Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras – čia.
• Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras teisės akte – čia.
• Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Brangiesiems tyrimams priskiriami kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos ir kiti tyrimai. Brangiosioms procedūroms priskiriamos hemodializės, gydomosios kraujo gravitacinės chirurgijos ir kitos procedūros.

Ligos (indikacijos), kuriomis sergant skiriami minėti tyrimai ar procedūros, yra patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymais.

Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, ir jų bazinių kainų sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Daugiau informacijos teisės akte – čia.

Brangieji tyrimai ir procedūros, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF, atliekamos tik gydytojo specialisto (ne šeimos gydytojo) siuntimą turintiems pacientams. Tokį siuntimą gali išrašyti gydytojas specialistas, pagal kompetenciją teikiantis antrinio ir tretinio lygio specializuotas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias ligonių kasos apmoka PSDF lėšomis.

Šie tyrimai ir procedūros gali būti atliekami ligoninėse bei poliklinikose, taip pat – specializuotose gydymo įstaigose. Brangiuosius tyrimus ir procedūras teikia įstaigos, turinčios licenciją teikti šias paslaugas. PSDF lėšomis kompensuojamos paslaugos atliekamos tose gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų yra sudariusios sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK).

Negali. Šeimos gydytojas gali skirti ir atlikti tuos tyrimus, kurie priskirti jo kompetencijai. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (kaip ir kiti brangieji tyrimai) nėra priskirtas šeimos gydytojo kompetencijai. Todėl siuntimą šiam tyrimui gali išrašyti tik gydytojas specialistas.

Jeigu pacientui siuntimą radiologinio tyrimo vaizdui atlikti išrašęs gydytojas nusprendžia, kad šio tyrimo vaizdų kopijos yra reikalingos, jis tai nurodo paciento siuntime. Tyrimą atlikęs gydytojas specialistas šias kopijas kartu su radiologinio tyrimo aprašymu pateiks siuntusiam gydytojui. Tokiu atveju pacientui nereikia mokėti už jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdų kopijas.

Tuo atveju, jei pacientas (turėdamas siuntimą) dėl asmeninių priežasčių pats pageidauja turėti jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdo kopiją – už ją turi sumokėti savo lėšomis (vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 str. 5 dalies nuostatomis).

Jei pacientui stacionare teikiamos aktyvaus gydymo paslaugos, tuomet jis negali vykti atlikti kompiuterinės tomografijos, kompensuojamos iš PSDF lėšų. Aktyvaus gydymo metu stacionare būtinų tyrimų atlikimą turi užtikrinti įstaiga, kurioje pacientas hospitalizuotas. Pacientas už tai papildomai mokėti neturi.

Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustam asmeniui, turinčiam gydytojo specialisto išduotą siuntimą, kompiuterinės tomografijos tyrimas turi būti atliekamas nemokamai. T. y. kompensuojamas PSDF lėšomis, kai dėl šių paslaugų yra kreipiamasi į gydymo įstaigą (tiek į valstybinę, tiek į privačią), sudariusią sutartį su TLK dėl reikiamų paslaugų teikimo.

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Kartais pacientai savo iniciatyva pasirenka magnetinio rezonanso tyrimą, be gydytojo specialisto siuntimo. Tuomet gydymo įstaigoje už minėtą paslaugą reikia sumokėti.

Svarbu žinoti, kad dėl magnetinio rezonanso tyrimo skyrimo nusprendžia paciento būklę įvertinęs gydytojas. Šis tyrimas kai kuriems asmenims nerekomenduojamas. Pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimo aparatu negalima tirti ligonių, kuriems implantuotas širdies stimuliatorius ar defibriliatorius, kurių organizme yra metalo, pvz., metaliniai implantai ar kabutės, plokštelės po chirurginių operacijų.

Kartais ambulatoriškai gydomas pacientas, jau turintis siuntimą, nenori laukti planinių paslaugų. Norėdamas gauti tyrimą nedelsiant, o ne tuomet, kai jis paskirtas, asmuo turės susimokėti pats. Visgi nereikėtų skubėti ir reikalauti mokamų paslaugų nedelsiant. Pirmiausia pacientas turėtų pats pasidomėti, kur eilės mažesnės (gydytojas specialistas, išduodamas siuntimą, pacientui turi nurodyti ne mažiau kaip tris gydymo įstaigas, kuriose šis tyrimas gali būti atliktas nemokamai) ir nepulti reikalauti tyrimą atlikti skubiai.

Ar tyrimą reikia atlikti nedelsiant, ar planine tvarka, sprendžia gydytojas, įvertinęs paciento būklę. Jei gydytojas mato, kad būtina skubi pagalba, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai atliekami tą pačią dieną, dažniausiai – ligoninėje. Jei tai nėra būtinosios medicinos pagalbos atvejis – tyrimas yra atliekamas planine tvarka.

Žinotina, kad PSD apdraustajam asmeniui, su siuntimu atvykusiam atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, papildomai mokėti nereikia – tyrimas apmokamas PSDF lėšomis. Į bendrą tyrimo atlikimo kainą yra įskaičiuotos ir tyrimui reikalingų medžiagų be priemonių išlaidos. Tokiu atveju, jeigu atliekant tyrimą yra reikalingi specialūs drabužiai, gydymo įstaiga turi nemokamai jais aprūpinti. Tačiau jeigu pacientas pats pageidauja įsigyti būtent vienkartinių drabužių, tuomet už papildomas priemones jis turi sumokėti savo lėšomis.

Kilus neaiškumų – ar reikia mokėti už vienkartinius drabužius – pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, pacientas su gydymo įstaigos atsakymu turi teisę kreiptis į TLK.

Svarbu! Pacientas, patvirtinęs parašu ligos istorijoje savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturi teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius.

Kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustas asmuo gali laisvai pasirinkti polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydymo kabinetą, kuriame norėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Renkantis svarbu įsitikinti, kad gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasomis.

Norėdamas prisirašyti prie pasirinktos gydymo įstaigos, asmuo turi pateikti prašymą (taip pat – būtina pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą) ir pasirinkti šeimos gydytoją, pas kurį nori lankytis.

Rekomenduotina rinktis arčiau gyvenamosios vietos esančią gydymo įstaigą, kad prireikus gydymo, nereikėtų toli vykti. 

Daugiau informacijos apie gyventojų prisirašymo prie gydymo įstaigų tvarką – čia.

Apdraustasis vienu metu gal būti prisirašęs tik prie vienos pirminės ambulatorinės asnebs sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos ir psichikos sveikatos centro. Jeigu jo netenkina pasirinkta gydymo įstaiga, pastarąją galima pakeisti ir pasirinkti kitą. 

Pasirinktai naujai įstaigai reikia pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir prašymą, kuriuo vadovaujantis pacientas bus įtrauktas į gydymo įstaigos aptarnaujamų gyventojų sąrašą. Iš ankstesnės gydymo įstaigos sąrašo informacinėje sistemoje asmuo bus išregistruojamas automatiškai, tad pačiam niekuo papildomai rūpintis nereikia. Paciento sveikatos istorija (ambulatorinė kortelė) per 3 darbo dienas bus perduota naujai pasirinktai įstaigai, šiai pateikus prašymą.

Pakeisti gydymo įstaigą ir/ar psichikos sveikatos centrą nemokamai galima ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo prirašymo. Apribojimas netaikomas asmenims, atvykusiems mokytis į stacionarinę mokymosi įstaigą arba grįžusiems į nuolatinę gyvenamąją vietą baigus mokslus.

Asmuo (globėjas), pasirinkęs kitą gydymo įstaigą ir/ar psichikos sveikatos centrą anksčiau nei po šešių mėnesių, už prirašymo dokumentų tvarkymą ir medicinos dokumentų persiuntimą pasirinktai įstaigai turi sumokėti 2,90 euro mokestį. Ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų moksleiviams bei aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams, studijų laikotarpiu anksčiau nei po šešių mėnesių pasirenkantiems kitą gydymo įstaigą ir/(ar psichikos sveikatos centrą. Jie turės sumokėti 0,29 Eur mokestį. 

Daugiau informacijos apie gydymo įstaigos pakeitimo tvarką – čia. 

• Daugiau informacijos apie šeimos gydytojų paslaugas – čia. 
• Daugiau informacijos apie gyventojų prisirašymo prie gydymo įstaigų tvarką – čia. 
• Daugiau informacijos apie šeimos gydytojo bei gydymo įstaigos keitimą – čia. 
• Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
• Daugiau apie ligų prevencijos programas – čia. 

Atvykus į gydymo įstaigą profilaktiškai pasitikrinti sveikatos, kartą per metus gydytojas turi suteikti asmeniui kompleksines paslaugas: pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje ir t.t. 

Kartą per dvejus metus profilaktiškai suaugusiesiems galiu būti atliekamas bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, regėjimo aštrumo patikra, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje. 

Žinotina, kad šeimos gydytojas ne tik tiria, gydo, bet ir pataria, kaip sveikai maitintis, sportuoti, primena, kada reikia pasitikrinti pagal ligų prevencijos programas. Neaiškiais atvejais – siunčia pacientus pas gydytoją specialistą dėl konsultacijos arba į ligoninę. Šeimos gydytojas dirba pagal Šeimos gydytojo medicinos normos reikalavimus, t. y. stebi visų amžiaus grupių gyventojų sveikatą, konsultuoja visais sveikatos klausimais. Jam pagal kompetenciją talkina ir komandoje dirbantys specialistai (vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas, akušerio ginekologas, chirurgas).

Taip. Tačiau žinotina, kad siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas išduoda ne pagal paciento norą, o pagal poreikį, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę. Siuntimas pas gydytoją specialistą pacientui išduodamas, kai manoma, jog reikalinga gydytojo specialisto pagalba norint nustatyti tikslią diagnozę ar įvertinti pacientui skiriamą gydymą.

Taip. Jeigu pacientas pageidauja pakeisti savo šeimos gydytoją, jis gali pasirinkti kitą, dirbantį toje pačioje gydymo įstaigoje, prie kurios yra prisirašęs (svarbu įsitikinti, kad pas naujai pasirinktą šeimos gydytoją yra vietų). Tokiu atveju reikės užpildyti nustatytos formos prašymą.

Jeigu gydantis šeimos gydytojas išeina iš darbo, tuomet įstaigos administracija turi apie tai informuoti pacientą bei pasirūpinti jo aptarnavimu. Jeigu asmuo nepasirenka šeimos gydytojo pats, tuomet kitą gydytoją paskiria gydymo įstaigos administracija.

Daugiau informacijos – čia.

Šeimos gydytojas gali skirti tik tuos tyrimus, kurie priklauso jo kompetencijai. Kiekvienu atveju šeimos gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę ir pagal savo kompetenciją priima sprendimą dėl tyrimų atlikimo. 

Jei reikia, šeimos gydytojo skyrimu nemokamai atliekamas bendras kraujo tyrimas, biocheminiai kraujo tyrimai, t. y. lipidograma, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties tyrimai. Taip pat, jei reikia, jis gali skirti bendrąjį šlapimo tyrimą ir albumino / kreatinino santykio šlapime tyrimą, uždegimo rodiklių tyrimus, t. y. C reaktyvinio baltymo, eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) bei skydliaukės funkcijos tyrimus (TTH), gliukozės tolerancijos testą, koprogramą, ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio, enterobiozės tyrimą, elektrokardiografiją, spirometriją maksimalaus iškvėpimo srovės greičiui (PEF), forsuoto tūrio per pirmą sekundę (FEV1) ir forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) reikšmėms įvertinti, pulsoksimetriją. Šeimos gydytojas taip pat gali paskirti tyrimus dėl COVID-19 ligos bei vertinti jų rezultatus.

Tam tikrais atvejais šeimos gydytojas gali skirti:

• glikolizinto hemoglobino tyrimą;
• kraujo krešumo tyrimus (protrombino laiko, tarptautinio normalizuoto santykio, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko);
• prostatos specifinio antigeno tyrimą (taip pat ir pacientams po radikalaus prostatos vėžio gydymo);
• kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimus;
• sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu;
• tyrimus dėl virusinio hepatito B ir C;
• šlapimo pasėlį;
• žmogaus imunodeficito viruso testą;
• A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą;
• slapto kraujavimo išmatose testą;
• tuberkulino mėginį;
• onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį;
• asmenų, priskiriamiems rizikos grupei, skirti ir atlikti skiepus nuo raupų ir beždžionių raupų.

Šeimos gydytojas tam tikrų amžiaus grupių sveikiems pacientams taip pat skiria tyrimus, atliekamus pagal šias prevencines programas: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.

Daugiau informacijos apie tyrimus, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas – čia. 

• Daugiau informacijos apie ortodontinius aparatus – čia. 
• Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2012 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-698 „Dėl PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių bei jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ – čia. 
• Odontologijos įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, sąrašas – čia.
• Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Ortodontinį gydymą vaikui gali skirti ir taikyti gydytojas ortodontas. 

Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios vaikas prirašytas, gydytojas odontologas prireikus vaiką siunčia pas gydytoją ortodontą dėl konsultacijos. Šis gydytojas sprendžia, ar vaikui reikia ortodontinio aparato. 

Vaikams, sergantiems burnos ertmės, žandikaulio ligomis, turintiems įgimtos kaukolės ir veido kaulų formavimosi ydų.

Ortodontiniai aparatai apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) tik tam tikrų ligų ir būklių atvejais. Ortodontiniai aparatai yra įrašyti į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų medicinos priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą. Šiame sąraše nustatytos ortodontinių aparatų skyrimo sąlygos ir bazinės kainos. Visais atvejais dėl gydymo reikalingumo sprendžia gydantysis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę.

Nuo 2021 m. spalio 1 d. vaiko ortodontinio gydymo laikotarpiu (per 5 metus) gali būti skiriami šie kompensuojamieji ortodontiniai aparatai: ortodontinė plokštelė (ne daugiau kaip 3 ortodontinės plokštelės kiekvienam žandikauliui); ortodontinis treineris (ne daugiau kaip 1 vienetas), greitojo plėtimo aparatas (ne daugiau kaip 1 vienetas); abiejų žandikaulių funkcinis aparatas (ne daugiau kaip 2 vienetai); viršutinio žandikaulio veido kaukė (ne daugiau kaip 1 vienetas); viršutinio žandikaulio distalinis tempimo aparatas (ne daugiau kaip 1 vienetas); ortodontinis sraigtas, skirtas skeletinei atramai (ne daugiau kaip 2 vienetai) ir breketų sistema (ne daugiau kaip 2 vienetai).

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas – čia. 

Jei ortodontinis gydymas nebaigiamas, kol vaikui sukanka 18 metų, ortodontiniai aparatai, naudojami šiam gydymui, ir toliau kompensuojami iš PSDF. Bet ne ilgiau kaip 5 metus nuo ortodontinio gydymo pradžios.

Svarbu, kad vaikas būtų konsultuojamas gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl gydytojo ortodonto konsultacijų teikimo, ir konsultacijos metu gydytojas ortodontas patvirtins diagnozę, nurodytą sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų medicinos priemonių ir jų bazinių kainų sąraše. Šiame sąraše nustatytos ortodontinių aparatų skyrimo sąlygos ir bazinės kainos. Tokiu atveju paskirtas ortodontinis aparatas bus apmokėti iš PSDF lėšų.

Dėl minėtų paslaugų teikimo sutartys yra sudarytos su 19 odontologijos įstaiga. Šių įstaigų sąrašą, veiklos adresus, kontaktinius telefono numerius ir elektroninius pašto adresus galima rasti – čia.

• Daugiau apie skubiosios medicinos pagalbos paslaugas galima rasti – čia. 
• Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. V-1073 „Dėl Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui aprašo patvirtinimo“ – čia. 
• Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia.

Nereti atvejai, kai į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius atvykę pacientai neretai kreipiasi ne dėl būtinosios pagalbos, o dėl tokios, kurią gali suteikti poliklinikoje dirbantis šeimos ar budintis gydytojas, pagal šeimos medicinos normą. 

Ar pagalba yra būtina ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei jis nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia ir jam reikalinga ne būtinoji, o planinė pagalba, pacientas gali būti nukreiptas pas šeimos ar budintį gydytoją.

Pacientui gali tekti susimokėti. Pirma – jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos. Antra – jei pacientas neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas. Tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pats savo noru nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje.

Jeigu pacientas mano, kad įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas (mokamas ar nemokamas), ar neteisėtai paprašyta susimokėti – pirmiausia raštu reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas, netenkina, su gydymo įstaigos atsakymu gyventojas turi teisę kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą. Kreiptis reikėtų raštu bei pateikti dokumentų, pagrindžiančių nurodytą galimai neteisėtą veiksmą, kopijas. Taip pat rūpimus klausimus gyventojai gali pateikti bendruoju ligonių kasų el. paštu [email protected] arba telefonu +370 5 232 2222.

Jei sveikatos būklė yra sunki ir reikalinga būtinoji medicinos pagalba (pvz., patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, ūmiai apsinuodijus, patyrus traumą, esant tokiai būklei, kuomet pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko), asmuo turi nedelsiant vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Arba skambinti Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, kad atvyktų greitoji medicinos pagalba. 

Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Skubiosios medicinos pagalbos mastas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus. Kur kreiptis poliklinikų nedarbo metu, gyventojams reikėtų pasidomėti iš anksto. Jiems turėtų būti suteikta informacija, su kokia įstaiga sutartį dėl sveikatos paslaugų teikimo nedarbo metu yra sudariusi gydymo įstaiga, kurioje pacientai yra prisirašę ir kreiptis būtent ten.

Svarbu! Jeigu asmeniui reikalinga ne būtinoji pagalba tuo metu, kai gydymo įstaiga, kurioje jis yra prisirašęs, nedirba, jis turi vykti į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos klinika yra sudariusi sutartį dėl sveikatos paslaugų teikimo nedarbo metu. Pacientui nuvykus į bet kurią įstaigą, t .y. – tą, su kuria nepasirašyta atitinkama sutartis, už suteiktas nebūtinosios pagalbos sveikatos paslaugas asmeniui teks susimokėti iš savo kišenės. 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“ – čia. 

Skubioji medicinos pagalba suteikiama nedelsiat, kai dėl ūminių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei (pvz., patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, patekus į autoįvykį ir kt.). Arba, jeigu nesuteikus skubiosios pagalbos laiku, kyla grėsmė, jog  išsivystys sunkios komplikacijos. 

Visais kitais atvejais reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. 

Kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), tiek neapsidraudusiems. 

Be to, skubioji medicinos pagalba turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs. Pavyzdžiui, nors pacientas prisirašęs ir gydomas Vilniuje, jo viešnagės Panevėžyje metu, nutikus nelaimei, jam skubioji medicininė pagalba turi būti suteikta artimiausioje gydymo įstaigoje: ar tai būtų ligoninė, ar šeimos medicinos centras.

Ar skubioji medicininė pagalba yra būtina, ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. 

Dažni atvejai, kai į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių atvyksta pacientai, kuriems užtenka šeimos gydytojo paslaugų. Tuomet priėmime susidaro eilės, nes čia pirmenybė visuomet teikiama tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia. Vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia tik tais atvejais, kai žmogui reikalinga būtinoji medicinos pagalba (pvz.,  patyrus traumą, stipriai susižeidus, ūmiai apsinuodijus, kilus realiai grėsmei žmogaus sveikatai ar gyvybei ir pan.). Kitais atvejais reikėtų kreipti į savo šeimos gydytoją. 

Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems PSD apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą. Reikiamą medicinos pagalbą žmogus turi gauti visą parą, nepaisant to, kada jos prireikia. Gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis pagalbos, kai gydymo įstaiga, prie kurios pacientas yra prisirašęs, nedirba. Apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Informaciją, kur teikiama medicinos pagalba gydymo įstaigų ne darbo laiku, savaitgaliais ir per šventes, galima sužinoti iš registratūros darbuotojų, gydymo įstaigų interneto svetainėse ir skelbimų lentose.

Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia.  

Atkreipkite dėmesį! Prašome atkreipti dėmesį į šiame sąrašę esančiame langelyje „Ne darbo metu paslaugas teikianti įstaiga“ pateiktą informaciją.

Dokumentas S1 (pakeitęs anksčiau išduodamas E106, E109, E120, E121 formos pažymas) patvirtina ES šalies apdraustojo teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą gyvenamojoje šalyje.

Dokumentas S1 reikalingas, kai asmuo ir (ar) jo šeimos nariai gyvena kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje nei ta, kurioje jis (jie) dirba ir yra apdraustas (-i) socialiniu draudimu. Šiuo dokumentu taip pat gali naudotis darbuotojų migrantų šeimos nariai, likę gyventi gimtinėje, bet įgiję teisę į sveikatos priežiūrą šalyje, kurioje šiuo metu dirba apdraustas jų šeimos narys (jei jie neturi teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų pagal gyvenamosios šalies teisės aktus).

Dokumentu S1 taip pat naudojasi į pensiją išėję ar pareiškėjai pensijai gauti (turintys būtinąjį stažą) ir kitoje ES šalyje gyvenantys asmenys.

Daugiau apie dokumentą S1 – čia.

• Daugiau apie dokumentą S1 – čia.
• Daugiau apie gydymąsi užsienyje – čia.
• Prašymo forma dokumentui S1 gauti – čia.
• Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.
• LR Sveikatos draudimo įstatymas – čia.

Dokumentas S2 – tai dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti tam tikras planines sveikatos priežiūros paslaugas ES, Europos ekonominės erdvės šalyse ar Šveicarijos Konfederacijoje.

Asmenims, pateikusiems šį dokumentą užsienio šalies gydymo įstaigai, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir jų išlaidos apmokamos tos užsienio šalies teisės aktų nustatyta tvarka – tarsi tie asmenys būtų apdrausti valstybiniu (privalomuoju) sveikatos draudimu toje šalyje.

Dokumentas S2 išduodamas Lietuvoje apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) asmenims, siunčiamiems gauti tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų į ES, Europos ekonominės erdvės valstybes, Jungtinę Karalystę ar Šveicarijos Konfederaciją, vadovaujantis Pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse ir Šveicarijoje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. V-729. Daugiau informacijos teisės akte – čia.

Sprendimą dėl paciento siuntimo konsultuoti, gydyti ir (ar) tirti užsienyje priima Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymu sudaryta Sprendimų dėl pacientų  gydymo užsienyje priėmimo komisija (toliau – Komisija). Apie priimtą sprendimą Komisija per 5 darbo dienas raštu informuoja pacientą ir (ar) jo atstovą bei ligoninę.

Dokumentą S2 apdraustiems PSD asmenims išduoda Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).

VLK išduotas dokumentas S2 galioja vienerius metus. Pacientas per šį laikotarpį turi kreiptis į Komisijos sprendime nurodytą užsienio šalies gydymo įstaigą.

Komisijos sprendimo galiojimas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, jei ligoninė raštu kreipiasi į Komisiją, pateikdama:
•    motyvuotą gydymo užsienyje tikslingumo pagrindimą;
•    užpildytą nustatytos formos prašymą išduoti leidimą gydytis užsienio valstybėje;
•    užsienio gydymo įstaigos rekomendaciją dėl gydymo tęsimo užsienyje tikslingumo.

• Daugiau apie planinį gydymą ir dokumentą S2 – čia.  
• Daugiau apie sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje – čia.
• Ligonių kasų kontaktai – čia.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. V-729 „Dėl Pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ – čia. 

Konsultacinis informacinis katalogas „Žinių medis“