Dažniausiai užduodami klausimai

ESDK yra dokumentas, patvirtinantis apdraustojo teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje metu.

Europos valstybių, kuriose galioja ESDK, sąrašas:

Europos Sąjungos (ES) šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija*, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Kroatija.

Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalys narės: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija*.

Kitos šalys: Šveicarijos Konfederacija (Šveicarija)*, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (Jungtinė Karalystė).

* Ne ES šalių piliečiai (apdrausti PSD Lietuvoje ar kitose ES šalyse), viešėdami Danijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje, negali pasinaudoti ESDK teikiamomis garantijomis.

Svarbu atsiminti! ESDK negarantuoja planinės sveikatos priežiūros.

Daugiau informacijos apie ESDK – čia.

10 klausimų ir 10 atsakymų apie ESDK – čia.  

ESDK išduodama visiems Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems žmonėms. 

Kortelė išduodama ar pakeičiama ligonių kasoje. Ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padaliniuose, kuriose yra ESDK spausdintuvai, ji išduodama / pakeičiama iš karto, tereikia pateikiamas teisingai užpildytą prašymą išduoti kortelę bei kitus reikalingus dokumentus.

Prašymą gauti ESDK galima pateikti keliais būdais. 

• Internetu prisijungus prie ligonių kasos elektroninių paslaugų portalo VLK informacinės sistemos ir užpildžius elektroninę prašymo formą. ESDK bus atsiųsta arba ją bus galima atsiimti atvykus į VLK gyventojų aptarnavimo skyrių. 
• Asmeniškai atvykus į ligonių kasą.
• Paštu atsiuntus užpildytą ir pasirašytą popierinę ligonių kasos interneto svetainėje skelbiamą prašymo formą.

Prašymą galima atspausdinti ir užpildžius išsiųsti ligonių kasai.

• Prašymas išduoti Europos sveikatos draudimo kortelę
• Application for the Europian health insurance card

Svarbu atsiminti! Savarankiškai PSD įmokas mokantys asmenys, norėdami gauti ESDK ar ją pakeičiantį Sertifikatą, turi būti sumokėję PSD įmoką ir už einamąjį mėnesį.

Patartina prieš užsakant ESDK, pasitikrinti, ar asmuo yra draustas PSD. Pasitikrinti savo draustumą galima čia. O jei išvykote iš Lietuvos nepasiėmę ESDK arba kelionės metu ją praradote ir Jums skubiai prireikia kreiptis dėl būtinosios medicinos pagalbos į ES šalies gydymo įstaigą, galite prisijungti prie VLK informacinės sistemos ir savarankiškai, saugiai bei greitai susiformuoti sau ir (ar) nepilnamečiams savo šeimos nariams sertifikatus, laikinai pakeičiančius ESDK.

Ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padalinių kontaktai – čia.

Daugiau informacijos apie ESDK – čia.

10 klausimų ir 10 atsakymų apie ESDK – čia.  
 

ESDK išduodamos ir vaikams, ir senjorams. Jei kortelė užsakoma vaikui iki 16 metų, jo atstovas įstatymo nustatyta tvarka užpildo ir teikia prašymą ligonių kasai, kartu pateikdamas paskyrimą globėju (rūpintoju) ar atstovavimą patvirtinančius dokumentus, arba šių dokumentų oficialias kopijas ir savo asmens dokumentą.

Daugiau informacijos apie ESDK – čia.

10 klausimų ir 10 atsakymų apie ESDK – čia.  

Asmenys, pateikę prašymą per ligonių kasos elektroninių paslaugų portalą VLK informacinės sistemos, informuojami el. paštu.

Užsakytos ESDK būseną galima pasitikrinti prisijungus prie ESDK posistemės bei pasirinkus skyrelius „Mano Europos sveikatos draudimo kortelė, sertifikatas“ ir „Mano prašymai“. Prisijungę atkreipkite dėmesį į ESDK prašymo būseną: jei yra nurodyta, kad „parengta spausdinimui“, tuomet galite kreiptis į ligonių kasą dėl kortelės atsiėmimo.

Jeigu kyla klausimų dėl ESDK išdavimo, dokumentų, reikiamų kortelei gauti, pildymo, informacijos apie ESDK teikimo ir kt., kreipkitės į ligonių kasą.

Ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padalinių kontaktai – čia.

Daugiau informacijos apie ESDK – čia.

10 klausimų ir 10 atsakymų apie ESDK – čia. 

Kortelė išduodama nemokamai, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį apdraustojo dokumentą. 

ESDK išduodama tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.

Nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims, taip pat perkeliamiems asmenims ir asmenims, kuriems Sveikatos draudimo įstatymas taikomas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, kortelė išduodama 5 metų laikotarpiui.

Laikinai gyvenantiems Lietuvoje asmenims – kortelė išduodama iki teisę gyventi Lietuvoje patvirtinančio bet kurios rūšies dokumento galiojimo pabaigos, bet ne ilgiau kaip 5 metų galiojimo laikotarpiui.

Tačiau nurodytą laiką kortelė galioja tik apdraustam asmeniui. Jei PSD nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia ir asmuo ja naudotis nebegali.

Praradus kortelę, iki kurios galiojimo pabaigos dienos likę daugiau kaip du mėnesiai, ir pageidaujant, kad būtų išduota nauja kortelė, reikės sumokėti 15 Eur į einamąją VLK sąskaitą.

Pageidaujant gauti kortelę per pasirinktą kurjerių tarnybą ar pasirinktą paštomatą, už siuntimo paslaugą reikės sumokėti savo lėšomis. Tai turėsite padaryti pildydami ir teikdami prašymą išduoti kortelę, prisijungę per VLK elektroninių paslaugų platformą https://e.vlk.lt.

Jei PSD apdraustas asmuo išvyko iš Lietuvos nepasiėmęs ESDK arba kelionės metu ją prarado ir skubiai prireikia kreiptis dėl būtinosios medicinos pagalbos į ES šalies gydymo įstaigą, galima savarankiškai susiformuoti sau ir (ar) nepilnamečiams savo šeimos nariams sertifikatus, kurie laikinai pakeičia ESDK (toliau – Sertifikatas). Savarankiškai susiformuoti ESDK pakeičiantį Sertifikatą galima čia.

Jei nėra galimybės prisijungti prie e-valdžios vartų ir savarankiškai suformuoti Sertifikato bei atsiųsti jo į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį, reikia kreiptis į šalies, kurioje asmuo vieši, vietos valstybinio sveikatos draudimą įstaigą. Ši įstaiga kreipsis į Lietuvos Respublikos ligonių kasą pagal asmens gyvenamąją vietą su prašymu atsiųsti ESDK pakeičiantį Sertifikatą.

ESDK ir ją pakeičiantį Sertifikatą priima tik valstybių nacionalinėms sistemoms priklausančios gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su ligonių kasa ar valstybinį sveikatos draudimą įgyvendinančiomis įstaigomis. Už pacientui suteiktą būtinosios medicinos pagalbą sumoka paslaugas teikiančios valstybės ligonių kasa, o priemokas ar mokesčius pacientas moka pats.

Svarbu! Tuo laikotarpiu, už kurį norima suformuoti Sertifikatą, asmuo privalo būti apdraustas PSD Lietuvoje. 

Pasitikrinti savo draustumą galima čia. 

ESDK, Sertifikato užsakymas – čia.

Išduodant ESDK asmuo pasirašydamas pasižada nenaudoti šios kortelės pasibaigus PSD laikotarpiui. Pasitaiko, kad praradę draudimą asmenys pasinaudoja kortele, nemokamai gydosi, o paskui patiria nepatogumų, nes privalo grąžinti susidariusią žalą PSDF biudžetui. Visais atvejais ligonių kasa, prieš apmokėdama užsienio šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas, tikrina, ar ESDK pateikęs asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo apdraustas PSD.

Svarbu atsiminti: pasikeitus PSD statusui – ESDK naudotis draudžiama.

Jei PSD neapdraustas asmuo pasinaudoja ESDK, ligonių kasa, vadovaudamasi ES teisės aktais, privalo apmokėti suteiktų paslaugų išlaidas pagal užsienio šalies atsakingos įstaigos pateiktas sąskaitas. Šiuo atveju konstatuojama, kad dėl neteisėto ESDK panaudojimo buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Šią žalą asmuo privalo atlyginti. Pirmiausia ligonių kasa informuoja asmenį apie pareigą pačiam atlyginti žalą arba paprašo pateikti PSD draudimą patvirtinančius dokumentus. Jei asmuo nepateikia prašomų dokumentų arba neatlygina nustatytos žalos, ligonių kasa kreipiasi į teismą, o išieškotos lėšos grąžinamos į PSDF biudžetą.

Žinotina, kad savanoriškas žalos atlyginimas sukelia mažiau nepatogumų nei teismo sprendimo vykdymas. 

Daugiau apie žalos PSDF biudžetui atlyginimą – čia.

10 klausimų ir 10 atsakymų apie ESDK – čia.  

Dar galiojanti ESDK į naują gali būti pakeista apdraustojo pageidavimu, bet tik jei iki turimos kortelės galiojimo pabaigos lieka ne daugiau kaip 2 mėnesiai. 

Jeigu iki ESDK galiojimo pabaigos liko mažiau kaip 2 mėnesiai, kortelės grąžinti ligonių kasai nereikia.

Ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padalinių kontaktai – čia.

Daugiau informacijos apie ESDK – čia.

10 klausimų ir 10 atsakymų apie ESDK – čia.  

Jei galiojančią kortelę asmuo prarado (ją pametėte ar pavogė), reikia kreiptis į ligonių kasą ir ji išduos naują kortelę. Prarastos ESDK keitimas kainuos 15 eurų.

 10 klausimų ir 10 atsakymų apie ESDK – čia.   

Ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padalinių kontaktai – čia.

Asmuo gali sau ar savo nepilnamečiams vaikams savarankiškai susiformuoti privalomąjį sveikatos draudimą įrodantį sertifikatą ir jį atsisiųsti į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį. Už sertifikatą mokėti nereikės. Sertifikatas galios iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, todėl, esant poreikiui, kitą mėnesį jį reikės susiformuoti iš naujo. Daugiau informacijos apie sertifikatą – skiltyje „Apie sertifikatą, pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK)".

Jeigu pasikeitėte pavardę ir norite užsisakyti naują ESDK, elektroniniu būdu užpildyti prašymo naujai kortelei pagaminti negalėsite. Jums reikės asmeniškai kreiptis į ligonių kasą ir pateikti asmens dokumentą, kuriame nurodyta naujoji pavardė.

Ligonių kasai reikės pateikti užpildytą ir pasirašytą kortelės užsakymo prašymą bei naujo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (su pakeista pavarde) kopiją. Šiuos dokumentus ligonių kasai galima atsiųsti elektroniniu paštu, paštu arba pateikti tiesiogiai atvykus į artimiausią ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padalinį.

Nauja ESDK išduodama tik po to, kai apdraustojo duomenys pakeičiami ar patikslinami registre.  

Daugiau apie ESDK – čia.

ESDK, sertifikato užsakymas – čia.

Ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padalinių kontaktai – čia.

Teisės aktai suteikia teisę gauti iš PSDF biudžeto apmokamą būtinąją medicinos pagalbą tik tose gydymo įstaigose, kurios dalyvauja atitinkamos Europos šalies nacionalinėje sveikatos sistemoje. Tai gali būti tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, todėl atvykus į Europos šalies gydymo įstaigą visada reikėtų pasidomėti, ar ji priklauso nacionalinei sveikatos sistemai ir ar ji priima ESDK.

Ligonių kasa taip pat nekompensuoja paciento priemokų ir gydymo paslaugų, kurios pagal atitinkamos Europos šalies nacionalinius teisės aktus nėra apmokamos valstybinio sveikatos draudimo lėšomis.

Daugiau informacijos apie ESDK – čia.

Daugiau apie būtinosios medicinos pagalbos išlaidų kompensavimą – čia. 

Prireikus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų kelionės užsienyje metu, mūsų šalies apdraustajam ESDK pagrindu ši pagalba teikiama pagal lankomoje šalyje nustatytas pagalbos apimtis. Už šią paslaugą  sumokama tos šalies teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais.

Lietuvos ligonių kasa tiesiogiai gydymo įstaigos sąskaitų neapmoka. Už mūsų šalies apdraustajam suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas (pateikus ESDK) gydymo įstaigai sumoka tos Europos šalies ligonių kasa ar kita atitinkama tos šalies institucija. Vėliau ši įstaiga kreipiasi į VLK dėl išlaidų kompensavimo.

Jei Europos šalyje nustatyta, kad pacientams už atitinkamas paslaugas taikomos priemokos (mokesčiai), tai ir ESDK turėtojas turės primokėti. Daugelyje Europos šalių ligonių kasos neapmoka transportavimo išlaidų, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos pacientą tenka pargabenti namo į šalį, kurioje jis apdraustas privalomuoju draudimu.

Jei dėl kažkokių priežasčių Lietuvos apdraustajam pateikus ESDK Europos šalies gydymo įstaigai vis tiek teko apmokėti  suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas, grįžęs į Lietuvą jis gali kreiptis į ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą dėl išlaidų kompensavimo. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje visada reikia savo lėšomis apmokėti ambulatoriškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

Svarbu žinoti! Kreipiantis į ligonių kasą dėl būtinosios medicinos pagalbos išlaidų kompensavimo, reikia pateikti mokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų kopijas bei išrašų iš medicininių dokumentų kopijas.

Tokia pati paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarka galioja ir Europos šalių apdraustiesiems, kuriems būtinoji pagalba teikiama Lietuvoje.

Daugiau apie būtinosios medicinos pagalbos išlaidų kompensavimą – čia. 

Ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padalinių kontaktai – čia.

Primename, kad ESDK suteikia teisę gauti būtinąsias medicinos paslaugas ūmiai susirgus, paūmėjus lėtinei ligai, įvykus nelaimingam atsitikimui, prireikus medicinos pagalbos nėštumo ar gimdymo atveju.

ESDK negarantuoja sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tik tuo atveju, jei asmens atvykimo į Lietuvą tikslas yra konkrečių asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimas.

Daugiau informacijos apie ESDK – čia.

Daugiau apie būtinosios medicinos pagalbos išlaidų kompensavimą – čia. 

Apdraustieji ESDK gali gauti per pasirinktą kurjerių tarnybą ar paštomatą. Gyventojas, pageidaujantis gauti kortelę per kurjerių tarnybą arba pasirinktą paštomatą, už siuntimo paslaugą sumoka savo lėšomis. Tai turi padaryti pildydamas ir teikdamas prašymą išduoti kortelę, prisijungęs per VLK elektroninių paslaugų platformą https://e.vlk.lt.

Neatsiėmus kortelės iš paštomato per nustatytą terminą, apdraustasis arba jo įgaliotas asmuo privalo atvykti jos atsiimti į VLK gyventojų aptarnavimo padalinį (kortelė grąžinama į tą padalinį, kuriam buvo pateiktas prašymas išduoti kortelę). Jei kortelė grąžinama VLK, gyventojas apie tai informuojamas elektroniniu paštu.

Sertifikatas yra Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) pakeičiantis dokumentas, patvirtinantis apdraustojo teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje metu.

Europos valstybių, kuriose galioja ESDK pakeičiantis sertifikatas, sąrašas:
Europos Sąjungos (ES) šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija*, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Kroatija.

Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalys narės: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija*.

Kitos šalys: Šveicarijos Konfederacija (Šveicarija)*, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (Jungtinė Karalystė).

*Ne ES šalių piliečiai (apdrausti PSD Lietuvoje ar kitose ES šalyse), viešėdami Danijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje, negali pasinaudoti sertifikato, kaip ir ESDK, teikiamomis garantijomis.

Svarbu atsiminti! Sertifikatas, kaip ir ESDK, negarantuoja planinės sveikatos priežiūros.

Daugiau apie sertifikatą – čia. 

Jei apdraustasis išvyko į kitą ES šalį neturėdamas ESDK arba negali jos pateikti ES šalies gydymo įstaigai dėl objektyvių priežasčių, jam išduodamas sertifikatas.

Daugiau apie sertifikatą – čia. 

Sertifikatas, kaip ir ESDK, garantuoja, kad ES šalyse, taip pat Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje bei Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje patirtas būtinosios medicinos pagalbos (patyrus traumą, ūmai susirgus) išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasa tos šalies nustatyta tvarka ir įkainiais. 

Sertifikatas, nepadengia sveikatos priežiūros paslaugų, kurios suteiktos tos šalies valstybinei sveikatos apsaugos sistemai nepriklausančiose gydymo įstaigose. 

Sertifikato negalima naudoti tuo atveju, kai laikino buvimo kitoje ES šalyje tikslas yra gauti medicininį gydymą.  

Taip pat nepadengia papildomų mokesčių, pavyzdžiui, transportavimo, maitinimo, komforto (pvz., atskira palata ar kt.), paciento pageidavimu atliktų papildomų tyrimų.

Sertifikatas galioja iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, todėl kitą mėnesį jį reikia susiformuoti iš naujo (jeigu vis dar viešite kitoje šalyje ir sertifikatas reikalingas). 

Sertifikato, kaip ir ESDK, galiojimas susijęs su žmogaus draudimu. Jeigu PSD galioja ne visą kalendorinį mėnesį, sertifikatas galios tiek pat laiko. 

Jeigu asmuo nėra draustas PSD, sertifikatu naudotis neturėtų. Nebegalios anksčiau išduotas sertifikatas, o naujo susiformuoti nepavyks – to neleis padaryti informacinė sistema. 

Pasitikrinti savo draustumą galima čia.

Sertifikatas išduodamas nemokamai. Sertifikatą susiformavęs PSD apdraustas žmogus, jį į savo mobilųjį įrenginį atsisiunčia nemokamai. 

Sertifikato užsakymas – čia.

Sertifikatu, gali naudotis visi gyventojai, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. 

Pasitikrinti savo draustumą galima paspaudus šią nuorodą. 

Susiformuoti sertifikatą paprasta, svarbiausia – turėti prieigą prie interneto ir būti apdraustam PSD. 

• Prisijunkite prie interneto ir patvirtinkite savo tapatybę per Elektroninių valdžios vartų portalą. 
• Prisijunkite prie ligonių kasos informacinės sistemos. 
• Užpildykite duomenis. 

Sertifikatas suformuojamas iškart su galimybe jį atsisiųsti į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį. 

Jei prisijungti prie informacinės sistemos nėra galimybės, dėl sertifikato užsakymo galima kreiptis į šalies, kurioje žmogus vieši, valstybinio sveikatos draudimo įstaigą arba ES šalies gydymo įstaigą, teikiančią jums būtinąją medicinos pagalbą. Prireikus, ši įstaiga kreipsis į VLK su prašymu atsiųsti kortelę pakeičiantį sertifikatą. 

Daugiau apie sertifikatą – čia. 

Pasitaiko, kad viešint ES šalyje apdraustajam gali prireikti būtinosios medicinos pagalbos, bet jis neturi nei ESDK, nei galimybės susiformuoti ją pakeičiančio sertifikato. 

Tokiu atveju išlaidas už suteiktas medicinos paslaugas pacientas turi padengti savo lėšomis. 

Grįžęs į Lietuvą pacientas galės kreiptis į VLK dėl būtinosios medicinos pagalbos išlaidų kompensavimo. Šiai procedūrai atlikti jis turės pateikti medicinos dokumentus, patvirtinančius paslaugų suteikimą užsienyje, bei šių paslaugų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. 

Daugiau apie sertifikatą – čia. 
Pasitikrinti savo draustumą galima čia.
Sertifikato užsakymas – čia.

ESDK išduodama tik PSD apdraustiems asmenims. Jeigu asmuo neturi galimybių dokumentais patvirtinti ES studento / moksleivio statuso, atsiranda prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas. Sumokėjus įmoką už rugsėjį, asmuo gali kreiptis dėl ESDK išdavimo.

Pateikus ligonių kasai dokumentą, kuris patvirtintų ES studento / moksleivio statusą, PSD valstybės lėšomis būtų suformuotas nuo minėto statuso suteikimo datos. Tokiu atveju anksčiau sumokėtą įmoką galima būtų susigrąžinti deklaruojant pajamas arba kreipiantis į „Sodrą“.

Daugiau apie ESDK – čia.

JK aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai iš Lietuvos (įstoję iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ir toliau bus laikomi apdraustaisiais PSD Lietuvoje valstybės lėšomis. Šie asmenys JK turės teisę gauti būtinosios medicininės pagalbos paslaugas ligonių kasos išduodamos ESDK pagrindu.

Šie studentai PSD draudžiami iki studijų pabaigos. Žinotina, kad ligonių kasai taip pat reikia pateikti pažymą, patvirtinančią studento statusą einamiems mokslo metams.

Svarbu! Po 2021 m. sausio 1 d. į JK išvykstantys studijuoti/mokytis jaunuoliai nebeturi teisės būti draudžiami PSD valstybės lėšomis. Šie jaunuoliai privalo mokėti PSD įmokas savarankiškai.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys, išvykstantys ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui į JK gyventi, studijuoti, dirbti ar šeimų susijungimo atveju, turi gauti JK vizą. Tai reiškia, kad jie turi sumokėti sveikatos mokestį (Health Fee / Immigration Health Surcharge), be kurio viza nebus išduodama.

Daugiau apie studijas JK – čia. 

Draudimo valstybės lėšomis nustatymui ligonių kasai reikia pateikti pažymą, patvirtinančią studijas / mokslą ES mokykloje, kurioje turi būti nurodyta studijų vieta, studijų forma, studijų pradžios ir pabaigos datos.

Suformuoto PSD valstybės lėšomis laikotarpio duomenys automatiniu būdu būtų perduoti „Sodrai“, kuri nustatyta tvarka atliktų PSD įmokų nepriemokos perskaičiavimą (panaikinimą).

Ligonių kasos kontaktai – čia.

Jaunuoliai, kurie išvykdami studijuoti į ES šalis, deklaruoja išvykimą iš Lietuvos, praranda nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą ir netenka teisės būti apdrausti PSD valstybės lėšomis, kadangi valstybės lėšomis gali būti draudžiami tik nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. 

Studijuojantys ES gyventojai nelaikomi pasikeitusiais gyvenamąją vietą, todėl jiems deklaruoti savo išvykimo iš Lietuvos nereikia (tai galioja ir studijuojantiems JK, jeigu studijos pradėtos iki 2020-12-31). 

Pasitikrinti savo draustumo statusą – čia.

Planuojantiems studijuoti kitose Europos šalyse svarbu kartu su savimi turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) arba ją pakeičiantį sertifikatą. Privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje apdraustiems žmonėms ši kortelė ir sertifikatas išduodami nemokamai. Pageidaujantieji ESDK gauti per kurjerį ar paštomatu (kortelės pristatomos tik Lietuvoje) kortelę gali užsisakyti prisijungę prie https://e.vlk.lt. Primename, kad pasirinkus šį variantą gyventojui teks sumokėti už siuntimo paslaugą.

Šis dokumentas patvirtina teisę į nemokamą būtinąją medicinos pagalbą, pavyzdžiui, jei esant kitoje Europos Sąjungos šalyje keliautojas staiga suserga, paūmėja lėtinė liga, susižaloja eismo įvykyje ir pan.

Draudžiamieji asmenys, studijuojantys / besimokantys ES (taip pat ir JK, jeigu mokymasis buvo pradėtas iki 2020-12-31), ligonių kasai turi pateikti dokumentą su duomenimis apie suteiktą studento arba mokinio statusą, kuriame būtų nurodyta studijų / mokslo vieta, studijų / mokslo forma, studijų/mokslo pradžios ir pabaigos datos draudimo laikotarpiui apskaičiuoti.

Svarbu žinoti! Aukštosios mokyklos kvietimas / laiškas studijuoti šiuo atveju netinka, nes jis nepatvirtina studento statuso.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kurį mėnesį oficialiai prasideda studijos. Moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) studijų studentai PSD yra draudžiami valstybės lėšomis ir šis draudimas galioja iki rugpjūčio 31 d. Jei jaunuolis tęsia mokslus nuo rugsėjo – toliau galioja ir PSD.

Studijos kai kuriose užsienio aukštosiose mokyklose prasideda tik spalį. Tokiu atveju PSD įmoką už rugsėjį reikia sumokėti savarankiškai. Kitais metais, jeigu studijos bus tęsiamos, draudimas galios nuo spalio iki spalio ir papildomai už rugsėjį mokėti nebereikės.

PSD valstybės lėšomis galiojimo laikotarpiai nustatomi pagal ligonių kasai pateikto dokumento duomenis – nuo dokumente nurodytos mokslo pradžios datos iki einamųjų mokslo metų pabaigos datos arba iki einamųjų mokslo metų pabaigos datos (jei mokslo pabaigos data dokumente nenurodyta).

Svarbu! Studentai ir moksleiviai PSD draudžiami vieniems mokslo metams, todėl pažymą iš užsienio mokyklos į ligonių kasą reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais. Jei studentas ar moksleivis neturi galimybių dokumentus pristatyti pats, tai galima padaryti prisijungus prie elektroninių paslaugų platformos https://e.vlk.lt, pasirinkus „E. pristatymą“, paštu, per įgaliotą asmenį ar elektroniniu paštu. Tuomet draudimo PSD laikotarpis bus nustatytas pagal atsiųstos pažymos duomenis. Kartu su pažyma pateikiamas ir nustatytos formos prašymas: https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/prasymu-formos-1/).

Išvykdami studijuoti / mokytis į trečiąsias šalis, studentai / moksleiviai savo sveikatos draudimu turėtų pasirūpinti patys (pavyzdžiui, apsidrausti privačiu sveikatos draudimu).

Jaunuoliams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, jų studijavimo trečiosiose šalyse laikotarpiu taikoma Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta prievolė kiekvieną mėnesį mokėti PSD įmokas.

Visais PSD įmokų administravimo klausimais reikėtų kreiptis į Sodrą.

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos programas ir studijų metu dalyvaujantys Erasmus programoje, PSD draudžiami valstybės lėšomis.

Duomenis apie Lietuvos studento statuso galiojimą pateikia Studentų registras, tad papildomų dokumentų studentui teikti nereikia.

Savo draustumo statusą galima pasitikrintičia.

Tais laikotarpiais, kuriais užsienyje studijuojantis Lietuvos pilietis planuoja įsidarbinti ir dirbti, Lietuvos draudimas valstybės lėšomis studentų grupėje negalios. Toks asmuo bus apdraustas toje valstybėje, kurioje dirbs ir mokės mokesčius.

Šiuo atveju rekomenduojama pasirūpinti tos šalies dokumentu S1. Užregistravus dokumentą S1 Lietuvos ligonių kasoje, žmogus galės naudotis PSDF lėšomis kompensuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis tokia pat tvarka, kaip ir asmenys, kurie moka PSD įmokas Lietuvoje.

Daugiau apie dokumentą S1 rasite čia.

Studijuojantieji Europos Sąjungos šalių, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos (toliau kartu – ES) aukštosiose mokyklose (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki „Brexit“ pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2020-12-31) pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas, ir besimokantys ES mokyklose (taip pat ir JK, jeigu mokymasis buvo pradėtas iki 2020-12-31) mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir (ar) formaliojo profesinio mokymo programas yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis.

Norėdami būti apdrausti valstybės lėšomis, užsienyje studijuosiantys (besimokantys) studentai turi pasirūpinti jų draudimą liudijančių dokumentų pateikimu ligonių kasai.

Tuo atveju, jeigu praktikos metu studento statusas nesuteikiamas, toks asmuo PSD valstybės lėšomis negali būti draudžiamas.

Studentai, studijuojantys Europos Sąjungos (ES) šalių, Norvegijos, Lichtenšteino, Islandijos ar Šveicarijos aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, taip pat yra draudžiami PSD, tad išvažiuojant į šias šalis nereikia deklaruoti išvykimo.

Išvykstantieji būtinai turi kreiptis į ligonių kasą, jai pateikti mokymo įstaigos išduotą dokumentą (pažymą) ir užpildyti prašymą dėl PSD laikotarpio patvirtinimo. Tai galima padaryti atvykus į ligonių kasą, prisijungus prie elektroninių paslaugų platformos https://e.vlk.lt, pasirinkus „E. pristatymą“, paštu, per įgaliotą asmenį ar elektroniniu paštu.

Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai bei studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, PSD yra draudžiami valstybės lėšomis.

Mokyklą ar studijas baigę jaunuoliai valstybės lėšomis draudžiami iki rugpjūčio 31 d., jeigu jų mokslo metai baigiasi vasarą. 

Jeigu moksleiviai nuo rugsėjo pradeda studijuoti Lietuvos ar Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės (dieninės) studijų formos studijų programą arba studentai tęsia nuolatines (dienines) studijas Lietuvoje bei minėtose šalyse, jie Lietuvoje yra draudžiami PSD valstybės lėšomis.

Studentai, pasirinkę ištęstinių studijų programą, PSD valstybės lėšomis nėra draudžiami.

Lietuvoje nuolatinių studijų studentai valstybės lėšomis draudžiami automatiškai pagal Studentų registro pateiktus duomenis. Šiuo atveju ligonių kasai jokių pažymų pateikti nereikia.

Nutraukus studijas, prievolė mokėti PSD įmoką atsiranda jau kitą mėnesį po studijų nutraukimo mėnesio pabaigos. PSD įmokas valstybė moka tik už studijavimo laikotarpį.

Įmokų dydžius, sąskaitų numerius, įmokų kodus galima rasti „Sodros“ skiltyje „Įmokos“ – čia.

Išsamią informaciją apie PSD studijuojant užsienyje rasite DUK skiltyje „Studijuojantiems ar besimokantiems užsienyje“.

Savarankiškai kas mėnesį PSD įmokas turi mokėti 18 metų sulaukę asmenys, kurie:

• nesimoko bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose;
• nestudijuoja Lietuvos, ES, EEE šalių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinių studijų programas;
• nevykdo darbinės veiklos;
• nėra draudžiami valstybės lėšomis (valstybės lėšomis PSD draudžiami studentai, asmenys, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, neįgalumą turintys asmenys, vienas iš tėvų, auginančių mažamečius vaikus ir t. t.).

PSD įmokas administruoja „Sodra“.

Įmokų dydžius, sąskaitų numerius, įmokų kodus galima rasti „Sodros“ skiltyje „Įmokos“ – čia.

Pasitikrinti, ar esate draustas PSD – čia.

Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privalo visi ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai ir mokiniai iki 18 metų, taip pat pilnamečiai moksleiviai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas. Kasmetiniai visų patikrinimai yra privalomi ir atliekami toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra prirašytas. 

Daugiau informacijos apie Mokinio sveikatos pažymėjimą – čia.
 

Kasmetiniai vaikų iki 18 metų sveikatos patikrinimai yra privalomi ir atliekami toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra prirašytas. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikus draudžia valstybė, o jiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas apmoka ligonių kasa. Tik svarbu kreiptis į gydymo įstaigas, kurios yra sudariusias sutartis su ligonių kasa.

Sveikatos priežiūros įstaigų ir teikiamų paslaugų visoje Lietuvoje informacija – čia. 
 

Pas savo šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą reikia kreiptis įprasta tvarka, užsiregistruojant iš anksto. 

Gydytojo išduodamas Mokinio sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus. Naujas pažymėjimas gali būti išduotas dar nebaigus galioti anksčiau išduotajam dokumentui.

Profilaktinis sveikatos patikrinimas padeda išsamiai patikrinti vaiko ir pilnamečio mokinio sveikatą, laiku pastebėti galimas problemas. Įvertinamos moksleivio galimybės dalyvauti ugdymo veikloje, pateikiamos išvados ir rekomendacijos. 

Mokinio sveikatos pažymėjime taip pat nurodomos ir pirmosios pagalbos priemonės, jei jų prireiktų skubios pagalbos atveju darželyje ar mokykloje, pavyzdžiui, dėl alergijos ar lėtinių ligų.

Daugiau informacijos apie Mokinio sveikatos pažymėjimą – čia.
 

Tikrindamas sveikatą šeimos gydytojas ar slaugytojas įvertina vaiko psichomotorinę raidą (iki 4 metų), regėjimą, kalbą, klausą, judamąjį atramos aparatą, išmatuoja ūgį, svorį, arterinį kraujospūdį, ištiria psichikos sveikatos būklę, mitybos ir higienos įgūdžius, burnos sveikatą ir kt. 

Jei reikia, šeimos gydytojas gali nusiųsti vaiką pas gydytoją specialistą ištirti išsamiau.

Į sveikatos pažymėjimą taip pat įrašomos rekomendacijos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei pirmosios pagalbos priemonių, kurių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos. 

Vaikas turi apsilankyti ir pas gydytoją odontologą. Jis patikrina vaiko dantų ir žandikaulio būklę, jeigu būtina – skiria gydymą.

Mokinio sveikatos pažymėjimas yra užpildomas elektroniniu būdu. Atlikus ugdymo įstaigą lankančio vaiko ar pilnamečio mokinio profilaktinį sveikatos patikrinimą, tėvai informaciją gali matyti prisijungę prie Elektroninių valdžios vartų sistemos asmeninės paskyros. Pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

Daugiau informacijos apie Mokinio sveikatos pažymėjimą – čia. 
 

Taip, vaiką iki 16 metų į gydymo įstaigą turi lydėti vienas iš tėvų arba atstovų. Nuo 16 metų paaugliai tikrintis sveikatos gali atvykti vieni.
 

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą.

PSD vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas – čia.

Daugiau apie PSD – čia.  

PSD apdrausti asmenys turi teisę Lietuvoje gauti gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias ligonių kasa sumoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. 

PSD apdraustiesiems garantuoja: šeimos gydytojo paslaugas ir ligų prevenciją, gydytojų specialistų paslaugas, odontologinę pagalbą, medicininę reabilitaciją, slaugos paslaugas, brangiuosius tyrimus ir procedūras, greitosios medicinos pagalbos paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą ir kt. 

Apdraustieji taip pat gali nemokamai gauti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), rinktis sveikatos priežiūros paslaugų teikėją kitoje ES šalyje, turint dokumentą S2 – gauti planinį gydymą kitoje ES šalyje.

Taip pat Lietuvoje PSD apdraustas asmuo, gyvenantis kitoje ES valstybėje, turi teisę gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas savo gyvenamojoje šalyje, jei gyvenamosios valstybės sveikatos draudimo įstaigoje užregistruoja Lietuvos ligonių kasos išduotą dokumentą S1.

Daugiau apie PSD – čia.  

Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą – čia.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas – čia.

Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą galima – čia. 

Informaciją, ar asmuo yra apdraustas, galima sužinoti:

• prisijungus per VLK elektroninių paslaugų platformą https://e.vlk.lt ir pasirinkus „Mano privalomasis draudimas“;
• atvykus į bet kurį ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padalinį ir pateikus asmens dokumentą. Ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padalinių kontaktai – čia. 

Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami:

• Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;
• leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai (išskyrus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus asmenis), kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba kurie dirbo Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) kaip bedarbiai;
• asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, sutuoktiniai arba asmenys, su kuriais yra sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir (arba) nepilnamečiai jų šeimos nariai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę, patvirtinančią jo teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašyto Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 126 straipsnyje, pabaigos buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje. Šeimos nariai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“;
• Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantys asmenys, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartyse.
• nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
• užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;
• asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas;
• perkeliamieji asmenys;
• užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje ir kurie yra asmenys iki 18 metų arba asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą senatvės pensiją, netekto darbingumo pensiją ar šalpos neįgalumo pensiją, arba asmenys, gaunantys šalpos kompensaciją, jiems sukakus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių ar juos pripažinus netekusiais 60 procentų ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. netekusiais 60 procentų ar daugiau darbingumo), arba senatvės ar negalios pensiją pagal šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktus, arba Lietuvos Respublikos arba šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti asmenimis su negalia.

Daugiau apie PSD – čia.  

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas – čia.

PSD valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.

PSD valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašas – čia.

Daugiau apie PSD – čia. 

Dirbančių gyventojų PSD įmokos mokamos nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. PSD įmokų mokėjimo kontrolę vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos („Sodra“).

Kitos grupės gyventojų PSD įmokas moka į „Sodros“ banko sąskaitą. Įmoka už einamąjį mėnesį sumokama iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos.

Visais klausimais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimu patartina kreiptis į „Sodrą“.

„Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.

„Sodros“ informacija apie įmokų mokėjimą savarankiškai dirbantiems asmenims – Noriu sumokėti įmokas | www.sodra.lt.

„Sodros“ informacija savarankiškai PSD įmokas mokantiems asmenims – čia.

PSD laikotarpis galioja tiek, kiek yra apmokėtas (gyventojo ar valstybės), t. y. iki apmokėto mėnesio paskutinės dienos.

Baigus galioti PSD, kompensuojamas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gyventojai gali gauti dar vieną mėnesį papildomai. Tačiau ši garantija neatleidžia nuo prievolės sumokėti už tą mėnesį PSD įmoką.

Daugiau apie PSD – čia.  

Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą – čia.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas – čia.

„Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.

Visais klausimais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimu patartina kreiptis į „Sodrą“.

„Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.

„Sodros“ informacija apie įmokų mokėjimą savarankiškai dirbantiems asmenims – Noriu sumokėti įmokas | www.sodra.lt

Jei asmuo nedeklaravo išvykimo, bet faktiškai gyvena užsienyje – jis ir toliau laikomas Lietuvos gyventoju, t. y. jam taikomos visos mokestinės prievolės (tarp jų ir PSD įmokų mokėjimo), kaip ir bet kuriam kitam Lietuvos gyventojui.

Visais klausimais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimu patartina kreiptis į „Sodrą“.

„Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.

„Sodros“ informacija dirbantiems užsienyje Lietuvos gyventojams – Apie PSD dirbantiems užsienyje | www.sodra.lt.

Neapmokamų atostogų laikotarpiai, jei jų metu lieka galioti darbo sutartis, privalomojo sveikatos draudimo laikotarpio galiojimui įtakos neturi, t. y. sveikatos priežiūros paslaugos būtų kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Jeigu neapmokamų atostogų laikotarpis yra mėnuo ar ilgesnis ir tuo metu nevykdoma jokia kita ekonominė veikla, dėl kurios atsirastų prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ir nepriklausoma valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupei, tokiu atveju metams pasibaigus gali tekti primokėti.

Daugiau informacijos „Sodros“ interneto svetainėje.

Jei asmuo išėjo iš darbo, t. y. nutraukė darbo santykius, PSD galioja iki darbo santykių nutraukimo mėnesio paskutinės dienos.

Jeigu yra išmokama išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija, PSD galioja tiek mėnesių, už kiek nutraukiančiam darbo santykius yra išmokėta išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija.

Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą galima – čia.

Pasibaigus PSD galiojimui asmuo dar vieną mėnesį turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tačiau ši garantija gauti sveikatos paslaugas neatleidžia nuo prievolės sumokėti PSD įmoką už papildomą mėnesį. Jei asmuo neįsidarbins arba nepateks į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašus, papildomo mėnesio įmoką reikės sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Svarbu! Kad draudimas nenutrūktų – būtina laiku sumokėti nustatyto dydžio įmokas. Įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus galima rasti „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“.

„Sodros“ interneto svetainė – čia.

Daugiau apie įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.

Jeigu darbo santykius planuojama nutraukti rugpjūčio mėn., asmuo PSD dirbančių grupėje bus apdraustas iki darbo sutarties nutraukimo mėnesio pabaigos, t. y. iki rugpjūčio 31 d.

Pasibaigus PSD laikotarpio galiojimui, kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas visą rugsėjo mėnesį asmuo turės teisę gauti papildomai (avansu). Ši valstybės garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti PSD įmokas. Tačiau, jeigu rugsėjo mėnesį asmuo pradės dirbti (įsidarbins), jis neliks nedraustas kelias dienas, nes minėtas papildomas mėnuo suteiks galimybę išlaikyti PSD galiojimo tęstinumą.

Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą – čia.

„Sodros“ interneto svetainė – čia.

Daugiau apie įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.

Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gyventojui suteikus bedarbio statusą, sveikatos draudimas valstybės lėšomis įsigalioja nuo bedarbio statuso suteikimo datos ir galioja iki šio statuso netekimo datos. PSD įmokas tokiu atveju už asmenį mokės valstybė, todėl savarankiškai jų mokėti nereikia.

Daugiau apie PSD – čia. 

Darbo netekę gyventojai PSD dirbančiųjų asmenų grupėje yra apdrausti iki darbo netekimo mėnesio paskutinės dienos. Jeigu tokiems asmenims yra išmokama išeitinė išmoka arba kompensacija, nuo kurios, kaip ir nuo kitokio pobūdžio su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat yra mokamos PSD įmokos, PSD laikotarpis papildomai galios tiek mėnesių, už kiek buvo išmokėta išeitinė išmoka arba kompensacija.

Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą – čia.

Jeigu asmuo planuoja nutraukti darbo santykius, PSD dirbančiųjų grupėje jis bus apdraustas iki darbo sutarties nutraukimo mėnesio paskutinės dienos.

Netekę darbo gyventojai neretai naudojasi Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamomis paslaugomis. Tuo atveju, jeigu minėta tarnyba suteiktų bedarbio statusą – nuo šio statuso suteikimo datos iki bedarbio statuso netekimo mėnesio paskutinės dienos – asmuo bus apdraustas PSD valstybės lėšomis. Už valstybės lėšomis draudžiamus gyventojus PSD įmokas sumoka valstybė.

Jeigu pasibaigus darbo santykiams asmuo nepateks į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupę, PSD galiojimo tęstinumą galima bus išlaikyti pradėjus mokėti PSD įmokas savarankiškai.

Įmokas mokėti reikėtų pradėti jau kitą mėnesį po darbo sutarties nutraukimo. PSD galiojimo periodas yra mėnesinis – gyventojas tampa apdraustu visą mėnesį, už kurį sumokėta atitinkamo dydžio PSD įmoka.

PSD įmokas administruoja „Sodra“. Visą informaciją – įmokų dydžius, sąskaitų numerius, įmokų kodus – galima rasti „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“.

Daugiau apie PSD – čia. 

Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą – čia.

„Sodros“ interneto svetainė – čia.

Daugiau apie įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.
 

Sumokėjus skolą „Sodroje“, reikėtų nepamiršti apmokėti ir už einamąjį mėnesį – šiuo atveju PSD pradės galioti nuo einamojo mėnesio įmokos sumokėjimo dienos.

PSD laikotarpiai formuojami automatiškai pagal „Sodros“ teikiamus PSD įmokų duomenis, t. y. apmokėjus nepriemoką ir sumokėjus einamojo mėnesio įmoką papildomai dokumentų (apmokėjimo kvitų) ligonių kasai teikti nereikia.

Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą – čia.

„Sodros“ interneto svetainė – čia.

Daugiau apie įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.

Jeigu kyla klausimų, kodėl įmoka yra sumokėta, bet ligonių kasai nėra perduota ir draudimas neįsigaliojo, rekomenduotina nedelsiant kreiptis į PSD administruojančią įstaigą – „Sodrą“, kuri šias įmokas surenka, kontroliuoja (ar teisingai apskaičiuotos, ar sumokėtos), apskaito mokestines nepriemokas (permokas) ir pan.

„Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.

Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą – čia.

Išduodant ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti šios kortelės pasibaigus PSD laikotarpiui. Pasitaiko, kad praradę draudimą asmenys pasinaudoja kortele, nemokamai gydosi, o paskui patiria nepatogumų, nes privalo grąžinti visą sumą, kurią ligonių kasa apmokėjo už nedrausto asmens sveikatos paslaugas, gautas užsienyje pagal pateiktą ESDK.

Visais atvejais ligonių kasa, prieš apmokėdama užsienio šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas, tikrina, ar ESDK pateikęs asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo apdraustas PSD.

Svarbu žinoti! Pasikeitus PSD statusui ESDK naudotis draudžiama. Nedraustas PSD asmuo negali naudotis ESDK.

Daugiau informacijos apie ESDK – čia.  

Pasitikrinti savo draustumą galima – čia.

Nustojus galioti privalomajam sveikatos draudimui (PSD), žmogui suteikiamas vadinamasis papildomas mėnuo – tai laikotarpis, kai sveikatos priežiūros paslaugomis galima naudotis nemokamai, tačiau su sąlyga, kad iki to mėnesio pabaigos bus sumokėta PSD įmoka.

Pavyzdžiui, jei nuo kovo 6 d. nutraukiami darbo santykiai, žmogus laikomas apdraustuoju iki kovo 31 d. Be to, visą balandį jis turėtų papildomą mėnesį ir avansu galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, apmokamomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Svarbu žinoti: kad sveikatos draudimas galiotų ir balandį, PSD įmoka turi būti sumokėta iki balandžio pabaigos. 

Savarankiškai mokėti PSD įmokos nereikėtų tuomet, jei iki balandžio mėnesio pabaigos žmogus įsidarbintų arba būtų priskirtas draudžiamiesiems valstybės lėšomis.

Daugiau apie privalomąjį sveikatos draudimą – čia. 

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) valstybės lėšomis galioja tik tiems žmonėms, kurie nedirba ar nevykdo kitos ekonominės veiklos ir negauna pajamų, nuo kurių privaloma mokėti PSD įmokas. 

Daugiau informacijos apie valstybės lėšomis draudžiamus gyventojus – čia. 

Tuo atveju, jei gyventojui galioja papildomas mėnuo, šio mėnesio garantija neatleidžia nuo prievolės sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos iki mėnesio pabaigos. Nesumokėjus įmokos, gyventojo draudimas nutrūksta. 

Neapdraustiems gyventojams suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ar kompensuojamųjų vaistų išlaidos, padengtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, vėliau iš jų yra išieškomos pagal galiojančius teisės aktus. Nemokamai tokiu atveju teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.

PSD laikomi apdrausti tik tie gyventojai, kurie neturi šio mokesčio įsiskolinimų ir yra sumokėję einamojo laikotarpio įmoką. Jei įmokos nebuvo mokamos kelis mėnesius ar net metus, sveikatos draudimas atnaujinamas tik padengus visą skolą, tačiau ne didesnę nei už penkerius metus, ir sumokėjus einamojo mėnesio įmoką. 

Pavyzdžiui, jei gyventojas nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų sausio nemokėjo PSD įmokų, jo draudimas pradės galioti nuo datos, kurią jis sumokės susikaupusį už rugsėjį, spalį, lapkritį ir gruodį įsiskolinimą bei sumokės sausio mėnesio PSD įmoką. Svarbu: „Sodra“ turi teisę priverstinai išieškoti PSD įmokų skolas.

Svarbu įsitikinti, ar įmoką mokate teisingai. Nuo 2026 m. sausio didėjo PSD įmokų tarifai. Savarankiškai PSD įmokas mokantys gyventojai kas mėnesį turi mokėti 80,48 euro (2025 m. įmoka siekė 72,45 euro). 

Būna, kad pasikeitus PSD įmokų dydžiui, dalis gyventojų vis dar sumoka jas pagal senus, nebegaliojančius tarifus. PSD įsigalioja tik tada, kai sumokama įstatymu nustatyto dydžio įmoka, todėl sumokėjus per mažą įmoką, rekomenduojama iki mėnesio pabaigos primokėti trūkstamą sumą šių įmokų administratoriui – „Sodrai“, kad būtų išvengta nesklandumų dėl neįsigaliojusio draudimo. 

Informaciją apie PSD įmokų mokėjimą galima rasti – „Sodros“ interneto svetainėje. 

Pasitikrinti galite:

• VLK interneto svetainės ligoniukasa.lrv.lt skyrelyje „Pasitikrinkite, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu“;
• prisijungus prie VLK elektroninių paslaugų platformos;
• atvykus į bet kurį VLK gyventojų aptarnavimo skyrių ir pateikus asmens dokumentą.

PSD įmokų administravimo klausimais geriausia iš karto kreiptis į „Sodrą“, kurios darbuotojai atsakys į klausimus, susijusius su PSD įmokų mokėjimu, nurodys reikiamą mokėjimo kodą ir pan.

Informaciją apie PSD įmokų mokėjimą galima rasti – „Sodros“ interneto svetainėje. 

„Sodros“ informacija apie PSD įmokų dydžius ir pasikeitimus – čia.

Tie, kurie moka arba už kuriuos yra mokamos PSD įmokos:

• teisėtai dirbantieji (darbo sutartis, individuali veikla, verslo liudijimas);
• apdraustieji valstybės lėšomis.

Turintieji leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gali būti draudžiami valstybės lėšomis šiais atvejais:

• yra dirbę Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir įsiregistravę Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai;
• laikinai gyvenančių ir apdraustų užsieniečių nepilnamečiai vaikai ir sutuoktiniai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir:
  • auginantys vaiką iki 8 metų arba du ir daugiau vaikų, kol vyresniajam sukaks 18 metų;
  • bedarbiai užsiregistravę Užimtumo tarnyboje;
  • pensininkai, asmenys su negalia;
  • slaugantieji asmenis su negalia;
  • nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo.

Visos paslaugos, kurios teikiamos ir Lietuvos apdraustiesiems.

Laikinai Lietuvoje gyvenantys asmenys gali gauti ESDK, jeigu yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu.

Laikinoji apsauga taikoma asmenims, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos.

Draudžiami šie asmenys:

• vaikai iki 18 m.;
• tie, kurie gauna senatvės pensiją;
• tie, kurie turi negalią, gauna netekto darbingumo ar šalpos neįgalumo pensiją.

Šie asmenys gali gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas, jei dirba Lietuvos Respublikoje arba yra apdrausti valstybės lėšomis.

Valstybės lėšomis neapdrausti ir nedirbantys užsieniečiai, turintys laikinąją apsaugą, gali gauti valstybės biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą ir kitas būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų, ir receptinius vaistinius preparatus, skirtus tam tikroms ligoms ir sveikatos sutrikimams, dėl kurių teikiamos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos.

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų pacientas kreipiasi į pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią gydymo įstaigą (polikliniką, šeimos kliniką, šeimos gydytojų centrą).

Poliklinikoje dirbantis šeimos gydytojas arba gydytojas odontologas, arba gydytojas psichiatras įvertina, ar yra būtinųjų paslaugų teikimo poreikis ir, jam esant, teikia būtinąsias paslaugas.

Pirminė odontologinė pagalba – tai nespecializuotų pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas. Šioms paslaugoms priskiriama: dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų tikimybės nustatymas, vaikų dantų ėduonies profilaktika (silantavimo paslaugos), sąkandžio anomalijų nustatymas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.

Daugiau apie pirminę odontologiją informacijos galima rasti – čia.

Daugiau apie odontologines paslaugas – čia. 

Gydantis dantis apdraustajam iš tiesų už kai ką reikia mokėti. Ligonių kasa iš PSDF sumoka tik už gydytojo odontologo darbą. Pacientui teks sumokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas šiai paslaugai teikti, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.

Išimtis taikoma (mokėti nereikia išvis): vaikams, asmenims, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims, kai jie pateikia atitinkamą savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, socialinės paramos skyriaus pažymą. Jiems už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones – nereikia. 

Tačiau jei pacientas ar jo atstovas pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas – tuomet reikia sumokėti patiems.

Daugiau apie pirminę odontologiją informacijos galima rasti – čia.

Daugiau apie odontologines paslaugas – čia. 

Už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams atsako sutartį su ligonių kasa dėl šių paslaugų išlaidų apmokėjimo sudariusi įstaiga. Todėl PSD apdraustam asmeniui, prireikus iš PSDF kompensuojamų odontologo paslaugų, reikia kreiptis į gydymo įstaigos, prie kurios jis yra prisirašęs, gydytoją odontologą. Jei gydymo įstaigoje odontologo nėra, įstaiga turi informuoti, koks odontologijos kabinetas ir kur teikia nemokamas odontologines paslaugas prirašytiems toje įstaigoje pacientams.

Svarbu! Tuo atveju, jei odontologinės paslaugos yra teikiamos gydymo įstaigoje, kuri sutarties su ligonių kasa neturi, už gydymą asmuo turi susimokėti pats įstaigos nustatytomis kainomis.

Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia.

Daugiau apie pirminę odontologiją informacijos galima rasti – čia.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamos odontologo paslaugos gali būti teikiamos tik privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustiems asmenims.

Daugiau apie pirminę odontologiją informacijos galima rasti – čia.

Kreipiantis į pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos gydytoją odontologą toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs pas šeimos gydytoją, siuntimas nereikalingas.

Daugiau apie odontologines paslaugas – čia. 

Nuo 2021 m. asmeniui, turinčiam teisę gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas ir kuriam buvo nustatytas dantų protezavimo pagrįstumas, gydymo įstaigoje turinčioje sutartį su ligonių kasa dėl gydytojo odontologo ar gydytojo odontologo specialisto paslaugų, teisę į dantų protezavimą įgyja iškarto, kai jis yra užregistruojamas Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos Dantų protezavimo (EVIS DP) posistemyje. Už suteiktas dantų protezavimo paslaugas apmokama šias paslaugas suteikusiai gydymo įstaigai, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa.

Pažymėtina, kad tiems asmenims, kurie pateikė prašymus juos įrašyti į Asmenų, laukiančių dantų protezavimo paslaugų, sąrašą (toliau – Sąrašas) iki 2020-12-31, PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos teikiamos ir jų išlaidos apmokamos vadovaujantis Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarkos aprašo nuostatomis, galiojusiomis iki 2021-11-06 įsakymo Nr. V-2541 įsigaliojimo. T. y. asmuo, kuris buvo įrašytas į Sąrašą iki 2021-01-01 ir dantis protezavosi savo lėšomis, turi kreiptis į ligonių kasą dėl šių paslaugų kompensavimo (pažymėtina, kad tokie asmenis dantų protezavimo paslaugas turi gauti (ir šios paslaugos turi būti suteiktos) per tris metus nuo pažymos apie teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, kompensuojamas iš PSDF biudžeto išrašymo dienos.

Teisę į PSDF lėšomis kompensuojamą dantų protezavimą turi asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba. 

Daugiau apie dantų protezavimą – čia.

Teisę į PSDF lėšomis kompensuojamą dantų protezavimą turi gyventojai, kuriems sukako senatvės pensijos amžius. Išankstinę pensiją gaunantiems žmonėms dantų protezavimo paslaugos nekompensuojamos.

Daugiau apie dantų protezavimą – čia.

Asmens, kuris mirė nesulaukęs kompensacijos už savo lėšomis apmokėtas dantų protezavimo paslaugas, teisę į kompensaciją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įgyja jo paveldėtojas (-ai).

Asmeniui mirus, reikia per 90 dienų nuo palikimo priėmimo dienos ligonių kasai pateikti paveldėjimo teisės į mirusiajam priklausančią kompensaciją liudijimą ar jo kopiją kartu su šiais dokumentais:

• nustatytos formos prašymą kompensuoti dantų protezavimo išlaidas, kuriame turi būti nurodytas banko sąskaitos numeris;
• dantų protezavimo išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo suteiktos dantų protezavimo paslaugos, išrašytą sąskaitą faktūrą, originalų kasos aparato kvitą ir (ar) grynųjų pinigų priėmimo kvitą, ir (ar) originalų banko išduotą dokumentą, patvirtinantį mokėjimo įvykdymą, ir (ar) banko sąskaitos išrašo kopiją).

Kompensacija už savo lėšomis atliktas dantų protezavimo paslaugas išmokama kai asmuo pateikia prašymą ligonių kasai dėl išlaidų kompensavimo.

Svarbu! Ši nuostata taikoma tik tiems asmenims, kurie prašymus juos įrašyti į Sąrašą pateikė iki 2020-12-31.

Dantų protezavimas, apmokamas PSDF lėšomis, teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Teisės akte nėra numatyta galimybė PSDF lėšomis kompensuoti specialistų atvykimo į paciento namus išlaidų. Dėl paslaugos teikimo asmeniui reikėtų kreiptis pagal kompetenciją į sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su ligonių kasa dėl dantų protezavimo paslaugų apmokėjimo, administraciją.

Savivaldybė gali padėti neįgaliems asmenims transportuodama į jų pasirinktą gydymo įstaigą. Transporto paslaugos savivaldybėje organizuojamos asmenims, kurie dėl amžiaus, negalios ar ligos turi judėjimo funkcijų sutrikimų ir negali naudotis visuomeniniu, individualiu transportu bei kurių vaikai arba šeimos nariai dėl objektyvių priežasčių negali jiems suteikti transporto paslaugos.

Daugiau apie dantų protezavimą – čia.

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Visą aktualią informaciją apie dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensuojamas sumas galima rasti svetainės dalyje „Dantų protezavimo kompensuojamoji suma“ – čia. 

Svarbu atsiminti, kad iš PSDF kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos teikiamos tik tose gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų yra sudariusios sutartį su ligonių kasa. Tuo pasidomėti reikėtų dar prieš renkantis protezavimo kliniką.

Daugiau apie dantų protezavimą – čia.

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Dantų protezavimo paslaugos turės būti suteiktos per 3 metus nuo šios teisės įgijimo – asmens užregistravimo EVIS DP posistemyje. Pakartotinai kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas pacientas galės gauti ne anksčiau kaip po 3 metų nuo dantų protezavimo paslaugų kompensavimo dienos.

Išimtis taikoma vaikams iki 18 metų, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ar pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, jei po dantų protezavimo buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos ir dėl to nebeužtikrinama minimali kramtymo funkcija bei asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, jei po dantų protezavimo jiems buvo pakartotinai taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, po kurio nebeužtikrinama minimali kramtymo funkcija. Jie pakartotinai dėl dantų protezavimo gali kreiptis iš karto.

Su dantų protezavimo paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka galima susipažintičia.

Daugiau apie dantų protezavimą – čia.

Tokią teisę turi šie apdraustieji:

• asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius,
• vaikai iki 18 metų,
• asmenys, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais,
• asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.

Jei asmuo nepriklauso nė vienai išvardytų asmenų grupei, dantų protezavimo paslaugos iš PSDF lėšų jam negali būti kompensuotos.

Daugiau informacijos apie dantų protezavimą – čia.

Nustačius teisę ir pagrįstumą gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas, gydymo įstaiga, į kurią kreipėsi asmuo, turės tik suvesti duomenis į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI) ir asmenį užregistruoti Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos Dantų protezavimo posistemyje (EVIS DP).

Asmuo iš karto bus informuotas apie teisės gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas įgijimą – įstaiga privalo išduoti tai patvirtinantį informacinį pranešimą – ir galės kreiptis į pasirinktą gydymo įstaigą dėl dantų protezavimo paslaugų, turinčią sutartį su ligonių kasa. Taigi gyventojui nereikia pildyti jokių prašymų ligonių kasai. Visi duomenys bus tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu.

Svarbu! Nebelikus eilių, asmuo teisę įgyja iš karto. Už suteiktas dantų protezavimo paslaugas apmokama šias paslaugas suteikusiai gydymo įstaigai, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa.

Daugiau apie dantų protezavimą – čia.

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Reikia keiptis į gydymo įstaigos, prie kurios asmuo yra prisirašęs, gydytoją odontologą. Arba – į kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), kuri turi licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ir yra sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo bei apmokėjimo, gydytoją odontologą. Gydytojas nustatys, ar asmeniui gali būti teikiamos kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos.

Daugiau apie dantų protezavimą – čia.

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Silantas yra vaikų dantų ėduonies profilaktikai skirta medžiaga. Procedūros metu ši medžiaga giliai įsiskverbia į vaikų sveikų krūminių dantų vageles ir duobeles, jas hermetizuoja, neleidžia patekti bakterijoms bei angliavandeniams, kauptis apnašoms, maisto likučiams.

Daugiau apie dantų silantavimą – čia.

Ši paslauga teikiama vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.). Silantais dengiami tik sveiki nuolatiniai krūminiai dantys.

Daugiau spie dantų silantavimą – čia.

Silantavimas yra visiškai neskausminga procedūra. Jos metu dantų paviršius nuvalomas, apdorojamas specialia pasta ir padengiamas silantu, kuris sukietinamas panaudojant specialią šviesą. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Daugiau apie dantų silantavimą – čia.

Gydytojui odontologui ar gydytojui specialistui nustačius dantų protezavimo pagrįstumą ir esant indikacijų, vaikai iki 18 metų pakartotinai dėl dantų protezavimo gali kreiptis iš karto.

Su dantų protezavimo paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka galima susipažintičia.

Odontologo paslaugos vaikams PSDF lėšomis kompensuojamos tose gydymo įstaigose (tiek valstybinėse, tiek privačiose), kurios yra sudariusios sutartis su ligonių kasa dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas.

Vaikai iki 18 m. bei vyresni asmenys, besimokantis dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, už odontologinio gydymo metu sunaudotus vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, vienkartines priemones, nemoka, išskyrus atvejus, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas.

Daugiau apie visas odontologines paslaugas – čia.  

PSDF lėšomis kompensuojamas pirminės odontologinės priežiūros paslaugas asmenys turi teisę gauti tose gydymo įstaigose, kuriose jie yra prisirašę. Jei įstaiga pati neteikia pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, ji turi informuoti, su kurią gydymo įstaigą yra sudariusi sutartį dėl minėtų paslaugų teikimo prie jos prirašytiems asmenims bei nurodyti kontaktinę informaciją.

Jeigu vaikui reikalinga odontologinė pagalba viršija pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, kompensuojamų iš PSDF biudžeto lėšų, mastą, tuomet gydytojas odontologas išrašo siuntimą atitinkamos srities gydytojo odontologo specialisto konsultacijai. Išduodamas siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, gydytojas turi informuoti pacientą, kuriose gydymo įstaigose teikiamos reikalingos odontologinės paslaugos (nurodyti bent 3). Gydytojo odontologo specialisto konsultacijos metu pagal gydytojų odontologų specialistų kompetenciją atliekamos visos būtinos diagnostinės ir gydomosios procedūros.

Vaikams odontologinių paslaugų išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, jei šios paslaugos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus paslaugų teikimo reikalavimus, teikiamos apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, turintiems gydytojo siuntimą (išskyrus pirminę ambulatorinę odontologinę asmens sveikatos priežiūrą – jai siuntimo nereikia), ir jei šias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra sudariusios sutartis su ligonių kasa dėl šių paslaugų apmokėjimo.

Vaikai iki 18 m. bei vyresni asmenys, besimokantis dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, už odontologinio gydymo metu sunaudotus vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, vienkartines priemones, nemoka, išskyrus atvejus, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas.

Daugiau apie visas odontologines paslaugas – čia.  

Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia. 

Norint gauti kompensuojamą gydytojo vaikų odontologo konsultaciją, reikia kreiptis su šeimos gydytojo ar gydytojo odontologo siuntimu į gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasa dėl minėto specialisto konsultacijos. Konsultacijos metu gydytojas specialistas (vaikų odontologas) vaiką pakonsultuos ir nuspręs dėl tolimesnio gydymo. Paskyrus gydymą, jei yra indikacijų, vaikui gali būti taikoma sedacija arba bendrinė nejautra.

Gydymo įstaigas, su kuriomis ligonių kasa dėl atitinkamų paslaugų (vaikų odontologo išplėstinė konsultacija) teikimo yra sudariusios sutartis, galima rastičia.  

Dantų protezavimo paslaugų išlaidos vaikams kompensuojamos iš PSDF biudžeto pagal faktines dantų protezavimo išlaidas, bet ne daugiau kaip:

• kurių kramtymo sistema dar vystosi, protezuojama laikinais dantų protezais, pagamintais iš laboratorijoje ar odontologijos kabinete polimerizuojamų polimerų, arba standartinius apsauginius metalinius vainikėlius – iki 342,13 Eur;
• kurių kramtymo sistema iš esmės susiformavusi, protezuojama naudojant ilgalaikių konstrukcinių medžiagų dantų protezus – iki 2 062,70 Eur (nustato konsiliumas);

Jei faktinės dantų protezavimo išlaidos buvo didesnės, nei nustatyta kompensuojamoji suma, likusią dalį asmuo turi sumokėti pats.

Daugiau informacijos apie dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimą iš PSDF – čia.

Apie dantų protezavimą – čia.

Dantų silantavimas atliekamas toje gydymo įstaigoje, prie kurios vaikas yra prirašytas. Arba kitoje gydymo įstaigoje (tiek valstybinėje, tiek privačioje), kuri su ligonių kasa yra sudariusi sutartį dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Daugiau apie dantų silantavimą – čia.

Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia. 

Mokėti už gydytojo odontologo apžiūrą nereikės, jeigu dėl Mokinio sveikatos pažymėjimo kreipsitės į gydytoją odontologą, dirbantį gydymo įstaigoje, kurioje esate prisirašę pas savo šeimos gydytoją (gydymo įstaiga turi būti pasirašiusi sutartį su ligonių kasa). 

Gydymo įstaiga turi užtikrinti, kad jos pacientai turėtų galimybę naudotis pirminės odontologinės priežiūros paslaugomis. Todėl jeigu gydymo įstaigoje, prie kurios esate prisirašę, pirminės odontologinės priežiūros paslaugos neteikiamos, jums turi būti suteikta informacija, kur ši paslauga bus suteikta (gydymo įstaiga, prie kurios esate prisirašę, turi sudaryti sutartį su gydymo įstaiga, kuri šias paslaugas teikia). 

Daugiau apie odontologines paslaugas – čia. 

Profesionalios burnos higienos atlikimas PSDF biudžeto lėšomis yra kompensuojamas vaikams iki 18 metų vieną kartą per metus. 

Ligonių kasa kompensuoja pirminės odontologinės priežiūros paslaugas, kai jos teikiamos įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs pas savo šeimos gydytoją. Arba toje gydymo įstaigoje, su kuria paciento gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį dėl pirminės odontologinės priežiūros paslaugų teikimo (jeigu gydymo įstaigoje, prie kurios yra prisirašęs pacientas, pirminės odontologinės paslaugos neteikiamos). 

Svarbu žinoti, kad PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas tik gydytojo odontologo darbas, o už vaistus, plombines ir kitas sunaudotas odontologines medžiagas ir vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas, pacientas sumoka pats (išskyrus vaikus ir asmenis, besimokančius dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, ir socialiai remtinus asmenis, kai jie pateikia atitinkamą savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, socialinės paramos skyriaus pažymą). 

Daugiau informacijos galima rasti – čia. 

Gyventojams, kuriems priklauso kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos, pirmiausia reikia kreiptis dėl dantų protezavimo pagrįstumo įvertinimo į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios yra prisirašę, gydytoją odontologą arba į kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ir sudariusios sutartį su ligonių kasa dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo ir apmokėjimo, gydytoją odontologą.

Gydytojas odontologas, patikrinęs, ar besikreipiantys pacientai turi teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, ir įvertinęs burnos būklės tinkamumą dantims protezuoti (ar atliktos gydomosios ir profilaktinės procedūros, sanuota burnos ertmė, užplombuoti karioziniai dantys ir kt.), išduoda informacinį pranešimą apie teisės gauti dantų protezavimo paslaugas suteikimą arba siunčia pacientus į antrinio ar tretinio lygio odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį dėl šių paslaugų teikimo su ligonių kasa, gydytojų odontologų konsiliumui.

Turint siuntimą į konsultaciją, pas gydytoją specialistą reikia užsiregistruoti per 180 dienų.

Atvykus į gydymo įstaigą profilaktiškai pasitikrinti sveikatos, kartą per metus gydytojas turi suteikti asmeniui kompleksines paslaugas: pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje ir t.t. 

Kartą per dvejus metus profilaktiškai suaugusiesiems galiu būti atliekamas bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, regėjimo aštrumo patikra, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje. 

Žinotina, kad šeimos gydytojas ne tik tiria, gydo, bet ir pataria, kaip sveikai maitintis, sportuoti, primena, kada reikia pasitikrinti pagal ligų prevencijos programas. Neaiškiais atvejais – siunčia pacientus pas gydytoją specialistą dėl konsultacijos arba į ligoninę. Šeimos gydytojas dirba pagal Šeimos gydytojo medicinos normos reikalavimus, t. y. stebi visų amžiaus grupių gyventojų sveikatą, konsultuoja visais sveikatos klausimais. Jam pagal kompetenciją talkina ir komandoje dirbantys specialistai (vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas, akušerio ginekologas, chirurgas).

Daugiau informacijos apie šeimos gydytojų paslaugas – čia. 

Daugiau apie ligų prevencijos programas – čia. 

Taip. Jeigu pacientas pageidauja pakeisti savo šeimos gydytoją, jis gali pasirinkti kitą, dirbantį toje pačioje gydymo įstaigoje, prie kurios yra prisirašęs (svarbu įsitikinti, kad pas naujai pasirinktą šeimos gydytoją yra vietų). Tokiu atveju reikės užpildyti nustatytos formos prašymą.

Jeigu gydantis šeimos gydytojas išeina iš darbo, tuomet įstaigos administracija turi apie tai informuoti pacientą bei pasirūpinti jo aptarnavimu. Jeigu asmuo nepasirenka šeimos gydytojo pats, tuomet kitą gydytoją paskiria gydymo įstaigos administracija.

Daugiau informacijos – čia.

Taip. Tačiau žinotina, kad siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas išduoda ne pagal paciento norą, o pagal poreikį, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę.

Siuntimas pas gydytoją specialistą pacientui išduodamas, kai manoma, jog reikalinga gydytojo specialisto pagalba norint nustatyti tikslią diagnozę ar įvertinti pacientui skiriamą gydymą.

Daugiau informacijos apie šeimos gydytojų paslaugas – čia. 

Šeimos gydytojas gali skirti tik tuos tyrimus, kurie priklauso jo kompetencijai. Kiekvienu atveju šeimos gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę ir pagal savo kompetenciją priima sprendimą dėl tyrimų atlikimo. 

Jei reikia, šeimos gydytojo skyrimu nemokamai atliekamas bendras kraujo tyrimas, biocheminiai kraujo tyrimai, t. y. lipidograma, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties tyrimai. Taip pat, jei reikia, jis gali skirti bendrąjį šlapimo tyrimą ir albumino / kreatinino santykio šlapime tyrimą, uždegimo rodiklių tyrimus, t. y. C reaktyvinio baltymo, eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) bei skydliaukės funkcijos tyrimus (TTH), gliukozės tolerancijos testą, koprogramą, ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio, enterobiozės tyrimą, elektrokardiografiją, spirometriją maksimalaus iškvėpimo srovės greičiui (PEF), forsuoto tūrio per pirmą sekundę (FEV1) ir forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) reikšmėms įvertinti, pulsoksimetriją. Šeimos gydytojas taip pat gali paskirti tyrimus dėl COVID-19 ligos bei vertinti jų rezultatus.

Tam tikrais atvejais (tik esant konkrečių medicininių indikacijų) šeimos gydytojas gali skirti:

• glikolizinto hemoglobino tyrimą;
• kraujo krešumo tyrimus (protrombino laiko, tarptautinio normalizuoto santykio, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko);
• kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimus;
• sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu;
• tyrimus dėl virusinio hepatito B ir C;
• šlapimo pasėlį;
• žmogaus imunodeficito viruso testą;
• A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą;
• tuberkulino mėginį;
• natriuretinio peptido tyrimą;
• feritino tyrimą;
• vitamino B12 ir B9 (folinės rūgšties) tyrimus;
• vitamino D tyrimą dėl osteoporozės gydomiems pacientams;
• skydliaukės funkcijos tyrimus (laisvo tiroksino, ATPO);
• šlapimo, išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų pasėlio tyrimus;
• greitąjį rotaviruso, adenoviruso ir noroviruso antigeno testą (iš išmatų);
• Helicobacter pylori antigeno testą (iš išmatų);
• greitojo SARS-CoV-2 antigeno ir gripo testo ar greitojo SARS-CoV-2 antigeno, gripo ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) testą.

Šeimos gydytojas tam tikrų amžiaus grupių sveikiems pacientams taip pat skiria tyrimus, atliekamus pagal šias prevencines programas: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų (slapto kraujavimo išmatose testą, onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį, prostatos specifinį antigeną).

Daugiau informacijos apie tyrimus, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas – čia. 

Kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustas asmuo gali laisvai pasirinkti polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydymo kabinetą, kuriame norėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Renkantis svarbu įsitikinti, kad gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasa.

Norėdamas prisirašyti prie pasirinktos gydymo įstaigos, asmuo turi pateikti prašymą (taip pat – būtina pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą) ir pasirinkti šeimos gydytoją, pas kurį nori lankytis.

Rekomenduotina rinktis arčiau gyvenamosios vietos esančią gydymo įstaigą, kad prireikus gydymo, nereikėtų toli vykti. 

Daugiau informacijos apie gyventojų prisirašymo prie gydymo įstaigų tvarką – čia.

Apdraustasis vienu metu gal būti prisirašęs tik prie vienos pirminės ambulatorinės asnebs sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos ir psichikos sveikatos centro. Jeigu jo netenkina pasirinkta gydymo įstaiga, pastarąją galima pakeisti ir pasirinkti kitą. 

Pasirinktai naujai įstaigai reikia pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir prašymą, kuriuo vadovaujantis pacientas bus įtrauktas į gydymo įstaigos aptarnaujamų gyventojų sąrašą. Iš ankstesnės gydymo įstaigos sąrašo informacinėje sistemoje asmuo bus išregistruojamas automatiškai, tad pačiam niekuo papildomai rūpintis nereikia. Paciento sveikatos istorija (ambulatorinė kortelė) per 3 darbo dienas bus perduota naujai pasirinktai įstaigai, šiai pateikus prašymą.

Pakeisti gydymo įstaigą ir/ar psichikos sveikatos centrą nemokamai galima ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo prirašymo. Apribojimas netaikomas asmenims, atvykusiems mokytis į stacionarinę mokymosi įstaigą arba grįžusiems į nuolatinę gyvenamąją vietą baigus mokslus.

Asmuo (globėjas), pasirinkęs kitą gydymo įstaigą ir/ar psichikos sveikatos centrą anksčiau nei po šešių mėnesių, už prirašymo dokumentų tvarkymą ir medicinos dokumentų persiuntimą pasirinktai įstaigai turi sumokėti 2,90 euro mokestį. Ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų moksleiviams bei aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams, studijų laikotarpiu anksčiau nei po šešių mėnesių pasirenkantiems kitą gydymo įstaigą ir/(ar psichikos sveikatos centrą. Jie turės sumokėti 0,29 Eur mokestį. 

Daugiau informacijos apie gydymo įstaigos pakeitimo tvarką – čia. 

Paslaugos namuose turi būti teikiamos:

1. naujagimiams, gavus informaciją apie jų išvykimą iš gimdymo namų ir atvykimą į namus, jei jų namuose neaplankė slaugytojas ar akušeris, Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, nustatyta tvarka;

2. sergantiems vaikams iki 1 metų amžiaus;

3. vaikams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis;

4. asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis arba specialusis nuolatinės slaugos poreikis;

5. pacientams, kuriems ūmai sutriko judėjimo funkcija (negali savarankiškai judėti);

6. pacientams, kuriems karščiavimo metu atsirado naujų odos bėrimų;

7. pacientams, kuriems pakilo aukštesnė kaip 38,5 temperatūra ir kurios neveikia temperatūrą mažinantys vaistai.

Nenurodytais atvejais sprendimą dėl paslaugų namuose teikimo poreikio priima pacientą gydantis šeimos gydytojo komandos narys.

Taip, gali. Mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas reikia, jeigu asmuo:

1. neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu;

2. savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras;

3. jei teikiamos ar pasirenkamos mokamos paslaugos, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. 

Siuntimo galiojimo laikas skaičiuojamas nuo jo išrašymo dienos iki paciento užregistravimo gydytojo specialisto priėmimui arba įregistravimo į eilę gydytojo specialisto paslaugoms gauti.

Pas gydytoją specialistą dėl konsultacijos reikia užsiregistruoti per 180 kalendorinių dienų – tiek laiko galioja siuntimas (nuo 2023 m. balandžio 1 d.).

Daugiau apie gydytojų specialistų paslaugas – čia.

Pacientą konsultavęs gydytojas specialistas atsakymą siuntusiam gydytojui turi pateikti ne vėliau kaip per 3 dienas.

Gydytojai, išduodantys siuntimus ar pateikiantys atsakymus, teisės aktų nustatyta tvarka atsako už siuntimo pagrįstumą, siuntimo ar atsakymo savalaikiškumą, tinkamą siuntimo ar atsakymo įforminimą ir į siuntimą ar atsakymą įrašomų duomenų teisingumą.

Daugiau apie gydytojų specialistų paslaugas – čia.

Tyrimai yra gydytojo specialisto konsultacijos sudėtinė dalis ir atskirai už juos mokėti nereikia. Kiekvienas gydytojas atlieka tyrimus, kurie yra priskirti jo kompetencijai. Jei gydytojui reikalingi tyrimai, kurie viršija jo kompetenciją, jis turi pacientą nukreipti atitinkamo gydytojo specialisto konsultacijai.

Tuo atveju, kai kokie nors papildomi tyrimai atliekami paciento iniciatyva, tyrimų išlaidas turi apmokėti pats pacientas.

Daugiau apie gydytojų specialistų paslaugas – čia.

Ne. Šeimos gydytojas gali skirti ir atlikti tik tuos tyrimus, kurie priskirti jo kompetencijai. Kaulų tankio tyrimas nėra priskirtas šeimos gydytojo kompetencijai. Tokiu atveju išduodamas siuntimas į gydytojo specialisto konsultaciją.

Daugiau apie gydytojų specialistų paslaugas – čia.

Be šeimos gydytojo siuntimo galima kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą, kuris dirba toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs, ir šis gydytojas yra pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys. Akušeris ginekologas, dirbantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje komandoje, gali teikti paslaugas tik pagal šeimos gydytojo kompetenciją.

Jeigu pacientės būklė yra sudėtingesnė (t. y. viršija šeimos gydytojo kompetenciją), tuomet pacientei turi išduoti siuntimą į gydytojo akušerio ginekologo specialisto konsultaciją.

Taip, gali. Esant medicininių indikacijų, teisės aktuose nėra ribojamas siuntimų išdavimo skaičius, taip pat ir tą pačią dieną pas skirtingos profesinės kvalifikacijos specialistus.

Daugiau apie gydytojų specialistų paslaugas – čia.

Siuntimą į gydytojo specialisto konsultaciją gydytojas (šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas) išduoda ne pagal paciento norą, o pagal poreikį, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę.

Šeimos gydytojas siuntimą pas gydytoją specialistą pacientui gali išduoti, kai mano, kad reikalinga gydytojo specialisto pagalba norint nustatyti tikslią diagnozę ar įvertinti pacientui skiriamą gydymą.

Gydytojas specialistas siuntimą pacientui gali išduoti, jeigu jo konsultacijos metu paaiškėja, kad reikalinga ir kitos profesinės kvalifikacijos gydytojo specialisto konsultacija (pvz., pacientą konsultavęs kardiologas nusprendžia, kad reikalinga endokrinologo konsultacija ar akių ligų gydytojo konsultacija ir pan.).

Daugiau apie gydytojų specialistų paslaugas – čia.

Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema esveikata.lt – čia.

Lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims nereikia kaskart prašyti šeimos gydytojo siuntimo konsultacijai pas gydytoją specialistą, jei jiems skirtas ilgalaikis stebėjimas. Galiojanti pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka leidžia vieną kartą gavus siuntimą ir užsiregistravus pas specialistą, toliau pas jį lankytis be papildomo šeimos gydytojo siuntimo. Tokiu atveju gydytojas specialistas turi informuoti pacientą apie kito vizito datą.

Svarbu! Tokios pačios sąlygos galioja ir vykstant konsultacijai į gydymo įstaigą, ir kai pacientas konsultuojamas telefonu.

Daugiau apie gydytojų specialistų paslaugas – čia.

Siuntime pas gydytoją specialistą turi būti nurodyta: siuntimo išdavimo data ir galiojimo laikas; ligos diagnozė; atliktų tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto kompetencijai, rezultatai; informacija apie taikytą gydymą ir jo efektyvumą. Taip pat turi būti nurodyta,  pas kokios profesinės kvalifikacijos gydytoją specialistą pacientas siunčiamas bei koks siuntimo tikslas.

Daugiau apie gydytojų specialistų paslaugas – čia.

Jei pacientas suabejojo, ar būtina mokėti, svarbiausia – neskubėti pasirašyti sutikimo mokamoms paslaugoms, medicinos pagalbos priemonėms, paskirtiems tyrimams. Pirmiausia reikia klausti gydančio gydytojo ar jo tiesioginio vadovo, išsiaiškinti, kodėl prašoma (ar liepiama) susimokėti. Jeigu atsakymas netenkins, tuomet asmuo galia raštu kreiptis į gydymo įstaigos administracijos vadovą. Jei nepavyksta gauti atsakymų gydymo įstaigoje, galima kreiptis raštu į ligonių kasą, skambinti bendruoju ligonių kasos telefono numeriu +370 5 232 2222 arba rašyti el. pašto adresu [email protected].

Privalomuoju sveikatos draudimu draustas asmuo su šeimos gydytojo siuntimu gali kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą (tiek valstybinę, tiek privačią), kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl reikiamo gydytojo paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš PSDF lėšų.

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Tam tikrais atvejais PSD apdrausti gyventojai į gydytoją specialistą gali kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo.

Siuntimo nereikia:

• kai asmuo pas tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiasi pakartotinai (pvz.. jei gydytojas nurodo atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento gydymą ar tyrimą) arba pacientas serga lėtine liga ir jam taikomas ilgalaikis stebėjimas;
• kai asmuo įstaigoje, prie kurios yra prisirašęs, kreipiasi į bet kurį šeimos gydytojo komandos narį, kai kreipiasi į pirmiau minėtą įstaiga dėl odontologinės pagalbos arba kreipiasi į pirminės psichikos pagalbos paslaugas teikiančią įstaiga prie kurios yra prisirašęs;
• kai asmuo kreipiasi į gydytoją dermatovenerologą (dėl odos ir venerinių ligų), tik svarbu įsitikinti, kad šis specialistas dirba gydymo įstaigoje, pasirašiusioje sutartį su ligonių kasa;

Be siuntimo visiems mūsų šalies nuolatiniams gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neapdraustiems – nemokamai ir neatidėliotinai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Svarbiausia – kreiptis į tas gydymo įstaigas, kurios yra sudariusios sutartį su ligonių kasa. Tik tokiu atveju paslaugos bus kompensuojamos PSDF lėšomis.

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Pacientas gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa dėl gydytojų specialistų paslaugų išlaidų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Į medicininės reabilitacijos įstaigas pacientas privalo atvykti ne vėliau kaip per 2 mėnesius arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius, jei skiriama palaikomoji medicininė reabilitacija arba stacionarinės medicininės reabilitacijos kartotinis kursas, nuo elektroninio medicinos dokumento E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“ (toliau – forma E027) reabilitacijos paslaugoms gauti pasirašymo. Jei pacientui reabilitacijos paslaugos yra indikuotinos vėliau, konkretų atvykimo laikotarpį nustato fizinės medicininės reabilitacijos gydytojas nurodydamas priežastį.

Be pradinės ambulatorinės arba pradinės stacionarinės medicininės reabilitacijos pacientas gali būti siunčiamas į medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą šiais atvejais: kai reikia paruošti pacientą pirminiam (gydomajam) protezavimui, nuolatiniam protezavimui, kai skiriama palaikomoji reabilitacija, stacionarinės medicininės reabilitacijos kartotinis kursas, suteikus dienos chirurgijos paslaugas, kai tai nurodyta Specialiųjų reikalavimų apraše ir (ar) fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojui pagrįstai nusprendus (tokiu atveju FMR gydytojas medicinos dokumentuose turi nurodyti konkrečias priežastis).

Pacientų siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – SAM) 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir SAM 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. V-1828 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašų patvirtinimo“. Šiuose įsakymuose yra nurodytos ligos (ligų kodai),dėl kurių galėtų būti skiriamas reabilitacinis gydymas, ir reikalavimai (biosocialinių funkcijų sutrikimo, ligos sunkumo laipsnio ir kt.), kuriais vadovaujantis skiriamos atitinkamos reabilitacijos paslaugos.

Sveikatos ministro įsakymai – čia ir čia.

Kiekvienu konkrečiu atveju dėl medicininės reabilitacijos skyrimo sprendžia pacientą konsultuojantis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Pavyzdžiui suaugusiesiems, kurie atitinka nustatytus skyrimo kriterijus, dėl tos pačios ligos per metus gali būti skiriami ir PSDF biudžeto lėšomis yra apmokami: 2 pradinės ambulatorinės reabilitacijos kursai, 1 ambulatorinės reabilitacijos kursas ir (ar) 1 stacionarinės reabilitacijos kursas. Stacionarinė reabilitacija dažniausiai skiriama po gydymo stacionare (išskyrus tam tikrus atvejus).

Jei kyla papildomų klausimų dėl medicininės reabilitacijos skyrimo/ neskyrimo, gyventojas turi teisę kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje yra gydomas, administraciją.

Daugiau apie medicininę reabilitaciją – čia.

Gydytojui paskyrus reabilitacinį gydymą, pacientui nereikia rūpintis jokiomis pažymomis. Siuntimo dokumentus sutvarko siunčiantysis gydytojas. Pacientui tereikia telefonu susisiekti su pasirinkta reabilitacijos įstaiga ir suderinti atvykimo datą. Atvykus į reabilitacijos įstaigą reikės pateikti gydytojo išduotą medicinos dokumentų išrašą (jei išrašas elektroninis – jo pateikti nereikia) ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Daugiau apie medicininę reabilitaciją – čia.

Vaikai iki 8 metų turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens. Papildomai už tai mokėti nereikia.

Vyresni nei 8 metų amžiaus vaikai galėtų būti lydimi slaugančio asmens, jei vaikui yra nustatytas neįgalumas arba gydytojų konsultacinė komisija nustatė, kad reikalinga slauga dėl adaptacijos ar elgesio sutrikimų, dėl sunkių centrinės ar periferinės nervų sistemos, atramos-judamojo aparato pažeidimų, traumų, operacijų.

Daugiau apie medicininę reabilitaciją – čia.

Kiekvienu konkrečiu atveju dėl medicininės reabilitacijos skyrimo sprendžia pacientą konsultuojantis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kuris įvertina paciento esamą sveikatos būklę, biosocialinių funkcijų sutrikimo ir (arba) ligos sunkumo laipsnį.

Medicininė reabilitacija yra skiriama vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymais, įvertinus paciento sveikatos būklę.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – čia.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. V-1828 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašų patvirtinimo“ – čia.

Daugiau apie medicininę reabilitaciją – čia.

Medicininę reabilitaciją pacientui skiria ir siuntimą išrašo fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau – FMR) gydytojas ar gydantis gydytojas stacionare (atsižvelgdamas į FMR gydytojo, konsultavusio pacientą stacionare, rekomendacijas).

Pacientas dėl medicininės reabilitacijos poreikio nustatymo pirmiausiai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją stacionare. Jei šeimos gydytojas ar konsultuojantis gydytojas specialistas nustato, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui gali prireikti reabilitacijos, jis išduoda siuntimą FMR gydytojo konsultacijai.

FMR gydytojas  įvertina paciento biosocialines funkcijas, nustato reabilitacijos poreikį, trukmę ir sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatoriškai, ar stacionare. Kokia reabilitacinio gydymo rūšis ir gydymo trukmė bus pasirinkta priklauso nuo nustatytos diagnozės, paciento biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnio, būklės ir (ar) ligos sunkumo.

Siuntimą reabilitacijai išrašantis gydytojas turi informuoti pacientą ir (ar) nepilnamečio paciento atstovą apie skiriamas reabilitacijos paslaugas ir atitinkamo profilio reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas. Įstaigą visoje Lietuvoje pacientas turi teisę laisvai pasirinkti pats.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – čia.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. V-1828 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašų patvirtinimo“ – čia.

Daugiau apie medicininę reabilitaciją – čia.

Taip, pradėjus reabilitaciją vienoje gydymo įstaigoje yra galimybė ją tęsti kitoje. Atsiradus tokiai būtinybei pirmiausiai reikėtų kreiptis į reabilitaciją teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją, kad šis įvertintų tokią galimybę ir išrašytų naują siuntimą likusiam reabilitacijos laikotarpiui. Taip pat rekomenduojama dar prieš nutraukiant gydymą vienoje reabilitacijos įstaigoje, iš anksto suderinti atvykimą su atitinkamas reabilitacijos paslaugas teikiančia kita įstaiga, kuri galėtų tęsti jau pradėtas reabilitacijos paslaugas.

Daugiau apie medicininę reabilitaciją – čia.

Ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padalinių kontaktai – čia.

Pacientas, kuriam paskirta medicininė reabilitacija, turi teisę laisvai pasirinkti įstaigą, kurioje nori ją gauti. Tačiau eilių situacija skirtingose įstaigose skiriasi, todėl svarbu pasidomėti iš anksto, kuriose įstaigose eilės mažesnės. Visas įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasa,  ir jų teikiamas kompensuojamas paslaugas galima rasti VLK interneto svetainėje. Paieškos langelyje „Paslauga“ įrašykite raktinį žodį „reabilitacija“, tada varnele pažymėkite Jums aktualų reabilitacijos profilį. 

Į medicininės reabilitacijos įstaigas vykstančius kelis tos pačios šeimos vaikus lydi tik vienas slaugantis asmuo. Jei į ASP įstaigą atvyksta keli tos pačios šeimos vaikai, kuriems nustatytas neįgalumas, pagal poreikį ASP įstaiga priskiria pacientui asistentą. Sprendimą dėl asistento paskyrimo priima gydantysis gydytojas, įvertinęs vaikų sveikatos būklę, neįgalumo pobūdį ir priežiūros poreikį.

Kilus klausimų ar neaiškumų dėl reabilitacijos skyrimo (neskyrimo), reikėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jeigu gydymo įstaigos atsakymas netenkins, tuomet pacientas gali raštu kreiptis į artimiausią VLK (kartu su pasirašytu prašymu reikia pateikti ir gydymo įstaigos atsakymo kopiją). 

Daugiau apie medicininę reabilitaciją – čia.

Gydantis gydytojas, informuoja pacientą kokios reabilitacijos paslaugos jam bus teikiamos ir apie atitinkamo profilio reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas. Pacientas pats turi pasirinkti ir prisiregistruoti atitinkamo profilio reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančioje įstaigoje, kurioje tuo metu yra vietų, suderinti su įstaiga atvykimo laiką. Tam tikrais atvejais pats gydytojas užregistruoja pacientą į atitinkamo profilio reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančią įstaigą ir informuoja pacientą.

Pacientas, kuriam paskirta medicininė reabilitacija, turi teisę laisvai pasirinkti įstaigą, kurioje nori ją gauti. Visas įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasa,  ir jų teikiamas kompensuojamas paslaugas galima rasti VLK interneto svetainėje. Paieškos langelyje „Paslauga“ įrašykite raktinį žodį „reabilitacija“, tada varnele pažymėkite Jums aktualų reabilitacijos profilį.

Daugiau apie medicininę reabilitaciją – čia.

Šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos turi pasirūpinti, kad prie jų prirašyti gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, šeimos gydytojo komandos paslaugas (išskyrus psichikos sveikatos ir odontologijos paslaugas) galėtų gauti 12 val. per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. 

Jeigu įstaiga neturi pakankamai gydytojų (mažiau nei 3 etatus), ji gali sudaryti sutartį su kita gydymo įstaiga toje pačioje savivaldybėje, kad šeimos medicinos paslaugos būtų teikiamos likusiu laiku. Jeigu įstaiga dirba trumpiau negu 12 val. per dieną, ji turi informuoti savo pacientus, kur jiems kreiptis dėl šių paslaugų.

Informacija apie gydymo įstaigas – „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“. 

Informacija kur kreiptis, kai pablogėja sveikata, o jūsų gydymo įstaiga nedirba, teikiama keliais būdais:  

• jūsų gydymo įstaigos interneto svetainėje;
• jūsų gydymo įstaigos socialinio tinklo paskyroje;
• jūsų gydymo įstaigos skelbimų lentoje;
• elektroniniu būdu, pavyzdžiui, el. paštu, SMS; 
• autoatsakikliu, kai skambinate į gydymo įstaigą;
• iš anksto pasiteiraukite savo poliklinikos registratūroje ar savo šeimos gydytojo; 
• informaciją apie gydymo įstaigas taip pat galima sužinoti VLK interneto svetainės skiltyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“. 

Skubioji ambulatorinė medicinos pagalba teikiama, kai yra stiprus skausmas, karščiavimas daugiau nei 38°C ir trunkantis ilgiau nei 72 valandas, traumos, ūmios alerginės reakcijos ar pykinimo atvejais, kartojantis vėmimui, o vaikams – ir kai karščiavimas daugiau nei 37,8°C, trunkantis ilgiau nei 24 valandas, yra bėrimas, skausmas, paviršinių žaizdų ar kitų sunkiai pakeliamų simptomų. 

Skubiąją ambulatorinę medicinos pagalbą šeimos medicinos įstaigų ne darbo laiku, t. y. poilsio ir švenčių dienomis, teikia skubiosios medicinos pagalbos kabinetai (pavyzdžiui, Vilniuje, Šiauliuose), o kur jų nėra – ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriai.

Informacija apie gydymo įstaigas – „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“. 

Į ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyrių reikia vykti tada, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, t. y. – kai kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei. Pavyzdžiui, patyrus sunkią traumą, nesustabdant gausaus kraujavimo, smarkiai nudegus, sutrikus širdies veiklai, praradus koordinaciją ir pan.  

Dėl būtinosios medicininės pagalbos gali kreiptis tiek privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti, tiek neapdrausti Lietuvos gyventojai. Jiems suteikta pagalba apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. 

Svarbu! Už sveikatos priežiūros paslaugas gali tekti susimokėti, jeigu paaiškėja, kad pagalba nėra skubi. Jeigu pacientą apžiūrėjęs gydytojas nustato, kad atvejis – neskubus, jam rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jeigu pacientas nenori laukti ir  pageidauja gauti konsultaciją, pacientui gali būti teikiamos mokamos paslaugos.
 

Jei žmogaus sveikatos būklė yra sunki, reikėtų nedelsiant skambinti Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112 arba vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. 

Nedelsiant greitąją medicinos pagalbą šiuo numeriu reikia kviesti prireikus skubios medicinos pagalbos, kai yra pavojus paciento gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos (pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų atvejais). Taip pat - jeigu žmogaus būklė yra pavojinga, kritinė ir kyla pavojus jo gyvybei, pavyzdžiui, insulto ar infarkto atveju, praradus sąmonę. 

Kai reikalinga tik medicininė konsultacija, t. y. situacija nekelia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, galima skambinti ir neskubios medicininės informacijos telefono numeriu 113. Jeigu konsultacijos metu paaiškės, kad reikalinga greitosios medicinos pagalbos brigada, dispečeris ją skambinančiam asmeniui iškvies pats.  

Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos 5 ligų prevencijos programos: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos.

Daugiau apie ligų prevencijos programas – čia.

Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas įvertins paciento sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.

Daugiau apie ligų prevencijos programas – čia.

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiasi į gydymo įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa. Tuomet nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikės – ligonių kasa sumokės iš PSDF lėšų.

Daugiau apie ligų prevencijos programas – čia.

Gimdos kaklelio prevencinė programa – tai programa, kurios metu 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).

Šioje programoje turėtų dalyvauti visos moterys nuo 25 iki 59 metų (imtinai).

Daugiau informacijos galima rasti – čia.

Prevencijos programų vykdymo apžvalga – čia.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa – tai programa, kurios metu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

Tikrintis sveikatą šioje prevencinėje programoje nustatytu periodiškumu turėtų tikrintis vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų (imtinai).

Daugiau informacijos galima rasti – čia.

Prevencijos programų vykdymo apžvalga – čia.

Prostatos vėžio prevencinė programa – tai programa, kurios metu pacientui atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją.

Šioje programoje kas 2 arba kas 5 metus (sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į PAS tyrimo rezultatus) turėtų dalyvauti visi vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

Daugiau informacijos galima rasti – čia.

Prevencijos programų vykdymo apžvalga – čia.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa – tai programa, kurios metu pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę. Nemokamai pasitikrinti sveikatą kas 2 metus turėtų visi vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai).

Daugiau informacijos galima rasti – čia.

Prevencijos programų vykdymo apžvalga – čia.

Krūties vėžio prevencinė programa – tai programa, kurios metu atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą galima mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Sveikatą pagal šią prevencinę programą kas 2 metus turėtų pasitikrinti moterys nuo 45 iki 74 metų (imtinai).

Daugiau informacijos galima rasti – čia.

Prevencijos programų vykdymo apžvalga – čia.

Prevencijos programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu asmuo jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę, turėtų nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Daugiau informacijos galima rasti – čia.

Kartais ambulatoriškai gydomas pacientas, jau turintis siuntimą, nenori laukti planinių paslaugų. Norėdamas gauti tyrimą nedelsiant, o ne tuomet, kai jis paskirtas, asmuo turės susimokėti pats. Visgi nereikėtų skubėti ir reikalauti mokamų paslaugų nedelsiant. Pirmiausia pacientas turėtų pats pasidomėti, kur eilės mažesnės (gydytojas specialistas, išduodamas siuntimą, pacientui turi nurodyti ne mažiau kaip tris gydymo įstaigas, kuriose šis tyrimas gali būti atliktas nemokamai) ir nepulti reikalauti tyrimą atlikti skubiai.

Ar tyrimą reikia atlikti nedelsiant, ar planine tvarka, sprendžia gydytojas, įvertinęs paciento būklę. Jei gydytojas mato, kad būtina skubi pagalba, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai atliekami tą pačią dieną, dažniausiai – ligoninėje. Jei tai nėra būtinosios medicinos pagalbos atvejis – tyrimas yra atliekamas planine tvarka.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras – čia.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras teisės akte – čia.

Brangieji tyrimai ir procedūros, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF, atliekamos tik gydytojo specialisto (ne šeimos gydytojo) siuntimą turintiems pacientams. Tokį siuntimą gali išrašyti gydytojas specialistas, pagal kompetenciją teikiantis antrinio ir tretinio lygio specializuotas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias ligonių kasa moka PSDF lėšomis.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras – čia.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras teisės akte – čia.

Brangiesiems tyrimams priskiriami kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos ir kiti tyrimai. Brangiosioms procedūroms priskiriamos hemodializės, gydomosios kraujo gravitacinės chirurgijos ir kitos procedūros.

Ligos (indikacijos), kuriomis sergant skiriami minėti tyrimai ar procedūros, yra patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymais.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras – čia.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras teisės akte – čia.

Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, ir jų bazinių kainų sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Daugiau informacijos teisės akte – čia.

Šie tyrimai ir procedūros gali būti atliekami ligoninėse bei poliklinikose, taip pat – specializuotose gydymo įstaigose. Brangiuosius tyrimus ir procedūras teikia įstaigos, turinčios licenciją teikti šias paslaugas. PSDF lėšomis kompensuojamos paslaugos atliekamos tose gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų yra sudariusios sutartį su ligonių kasa.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras – čia.

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Negali. Šeimos gydytojas gali skirti ir atlikti tuos tyrimus, kurie priskirti jo kompetencijai. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (kaip ir kiti brangieji tyrimai) nėra priskirtas šeimos gydytojo kompetencijai. Todėl siuntimą šiam tyrimui gali išrašyti tik gydytojas specialistas.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras – čia.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras teisės akte – čia.

Jeigu pacientui siuntimą radiologinio tyrimo vaizdui atlikti išrašęs gydytojas nusprendžia, kad šio tyrimo vaizdų kopijos yra reikalingos, jis tai nurodo paciento siuntime. Tyrimą atlikęs gydytojas specialistas šias kopijas kartu su radiologinio tyrimo aprašymu pateiks siuntusiam gydytojui. Tokiu atveju pacientui nereikia mokėti už jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdų kopijas.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras – čia.

Žinotina, kad PSD apdraustajam asmeniui, su siuntimu atvykusiam atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, papildomai mokėti nereikia – tyrimas apmokamas PSDF lėšomis. Į bendrą tyrimo atlikimo kainą yra įskaičiuotos ir tyrimui reikalingų medžiagų be priemonių išlaidos. Tokiu atveju, jeigu atliekant tyrimą yra reikalingi specialūs drabužiai, gydymo įstaiga turi nemokamai jais aprūpinti. Tačiau jeigu pacientas pats pageidauja įsigyti būtent vienkartinių drabužių, tuomet už papildomas priemones jis turi sumokėti savo lėšomis.

Kilus neaiškumų – ar reikia mokėti už vienkartinius drabužius – pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, pacientas su gydymo įstaigos atsakymu turi teisę kreiptis į ligonių kasą.

Svarbu! Pacientas, patvirtinęs parašu ligos istorijoje savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturi teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras – čia.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras teisės akte – čia.

Tuo atveju, jei pacientas (turėdamas siuntimą) dėl asmeninių priežasčių pats pageidauja turėti jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdo kopiją – už ją turi sumokėti savo lėšomis (vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 str. 5 dalies nuostatomis).

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras – čia.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras teisės akte – čia.

Jei pacientui stacionare teikiamos aktyvaus gydymo paslaugos, tuomet jis negali vykti atlikti kompiuterinės tomografijos, kompensuojamos iš PSDF lėšų. Aktyvaus gydymo metu stacionare būtinų tyrimų atlikimą turi užtikrinti įstaiga, kurioje pacientas hospitalizuotas. Pacientas už tai papildomai mokėti neturi.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras – čia.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras teisės akte – čia.

Kartais pacientai savo iniciatyva pasirenka magnetinio rezonanso tyrimą, be gydytojo specialisto siuntimo. Tuomet gydymo įstaigoje už minėtą paslaugą reikia sumokėti.

Svarbu žinoti, kad dėl magnetinio rezonanso tyrimo skyrimo nusprendžia paciento būklę įvertinęs gydytojas. Šis tyrimas kai kuriems asmenims nerekomenduojamas. Pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimo aparatu negalima tirti ligonių, kuriems implantuotas širdies stimuliatorius ar defibriliatorius, kurių organizme yra metalo, pvz., metaliniai implantai ar kabutės, plokštelės po chirurginių operacijų.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras – čia.

Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras teisės akte – čia.

Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustam asmeniui, turinčiam gydytojo specialisto išduotą siuntimą, kompiuterinės tomografijos tyrimas turi būti atliekamas nemokamai. T. y. kompensuojamas PSDF lėšomis, kai dėl šių paslaugų yra kreipiamasi į gydymo įstaigą (tiek į valstybinę, tiek į privačią), sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl reikiamų paslaugų teikimo.

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Ortopedine avalyne privalomuoju sveikatos draudimu apdraustus pacientus aprūpina ortopedijos įmonės, pasirašiusios sutartis su Valstybine ligonių kasa VLK. Kompensuojama tiek pagal užsakymą individualiai pagaminta sudėtinga, tiek nesudėtinga ortopedinė avalynė. 

Daugiau informacijos apie ortopedinę avalynę – čia. 

PSDF lėšomis apmokama ortopedinė avalynė yra skiriama vaikams ir suaugusiesiems dėl pėdos deformacijų, įgimto ar įgyto kojos ar pėdos apimties padidėjimo, kojų ilgio skirtumui išlyginti, Šoparo ar Pirogovo būdu amputuotai pėdai kompensuoti.

Taip pat ortopedinė avalynė gali būti kompensuojama suaugusiems, sergantiems cukriniu diabetu, pagal endokrinologo rekomendaciją dėl daugybinių mikrokraujagyslių pėdos komplikacijų, pėdos opų. 

Pacientas turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris prireikus išduos siuntimą kontaktinei gydytojo specialisto konsultacijai gauti dėl ortopedinės avalynės skyrimo. 

Gydytojas specialistas pateiks elektroninį siuntimą, kuris galioja 180 dienų. Pacientui gydytojas turi duoti ortopedijos įmonių, turinčių sutartis su VLK, sąrašą ir kontaktus. Pacientas turi išsirinkti ir kreiptis į ortopedijos įmonę, kuri pagamins reikiamą ortopedinę avalynę. 

Daugiau apie ortopedinės avalynės skyrimą – čia. 

• Vaikams ortopedinės avalynės bazinė kaina yra kompensuojama 100 proc. 
• Nesudėtingos ortopedinės avalynės bazinė kaina gali būti kompensuojama 100 arba 80 proc., priklausomai nuo apdraustojo socialinės grupės. 
• Pacientams, kuriems sudėtinga ortopedinė avalynė individualiai gaminama pirmą kartą, pirmaisiais metais abiejų ortopedinės avalynės porų bazinės kainos kompensuojamos 100 proc. 
• Antraisiais metais suaugusiems pacientams pirmosios sudėtingos ortopedinės avalynės poros bazinė kaina kompensuojama 100 proc., o per 12 mėnesių pagamintos antrosios poros – 70 proc. Jei ortopedinės avalynės antroji pora pagaminama po metų ar vėliau, jos bazinė kaina kompensuojama 100 proc. 

Priemoka už technologijos ypatumus gali būti taikoma tuo atveju, jei apdraustasis arba jo atstovas raštu patvirtina, kad yra informuotas apie galimybę gauti visiškai PSDF lėšomis kompensuojamą ortopedijos techninę priemonę, bet renkasi kitokią tos pačios paskirties priemonę, kuriai pagaminti taikoma modernesnė technologija ar naudojamos brangesnės medžiagos.

VLK interneto svetainėje yra skelbiama informacija apie įmones, sudariusias sutartis su VLK. Taip pat šioje svetainėje skelbiami ortopedijos įmonių gaminamos ir kompensuojamos ortopedinės avalynės katalogai, kuriuose galima pamatyti visą siūlomą asortimentą. 

Įmonių, gaminančių ortopedinę avalynę, katalogai – čia. 
 

Ortopedinę avalynę gali skirti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, chirurgas, vaikų chirurgas, neurologas, vaikų neurologas, neurochirurgas, ortopedas traumatologas, reumatologas, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas. 

Sergantiesiems cukriniu diabetu pirmą kartą ortopedinę avalynę skiria gydytojas ortopedas traumatologas, chirurgas, vaikų chirurgas arba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas pagal gydytojo endokrinologo rekomendaciją. 

Pakartotinai ortopedinę avalynę ar batų įdėklus šiems pacientams gali skirti ir gydytojas endokrinologas.  

Suaugusiems pacientams sudėtinga ortopedinė avalynė kompensuojama ne dažniau nei kas pusmetį. Ortopedinę avalynę skiriantis gydytojas, išduodamas vieną siuntimą, gali paskirti iš karto dvi sudėtingos avalynės poras. 

Suaugusiesiems nesudėtinga ortopedinė avalynė kompensuojama ne dažniau nei kas metus. Pacientui, kuriam tokia avalynė gaminama pirmą kartą, pirmaisiais metais skiriamos dvi batų poros. Vaikams tiek sudėtinga, tiek nesudėtinga ortopedinė avalynė kompensuojama ne dažniau nei kas pusmetį. Vienu gydytojo siuntimu jiems gali būti paskirtos dvi avalynės poros. 

Svarbu! Kitą ortopedinės avalynės porą pacientas gali užsisakyti ortopedijos įmonėje ne anksčiau nei likus 30 kalendorinių dienų iki jau išduotos avalynės poros kompensavimo laikotarpio pabaigos. 

Ortopedijos įmonė, priimdama ortopedinės avalynės užsakymą, privalo pacientą informuoti apie ortopedijos techninių priemonių kompensavimo tvarką ir jei įmonėje yra sudaryta užsakymų priėmimo eilė, informuoti, kiek teks laukti, kol bus priimtas užsakymas, bei nurodyti paciento registracijos numerį. 

Jei pacientas nusprendžia nelaukti, kol avalynė jam bus pagaminta, gali ją įsigyti savo lėšomis ortopedijos įmonėse, sudariusiose sutartis su VLK.

Kompensacija išmokama per 45 kalendorines dienas nuo mokėjimo dokumentų pateikimo VLK dienos. 
 

Už ortopedinės avalynės pagaminimą ir jos kokybę yra atsakingos ortopedijos įmonės, todėl pacientų skundai dėl ortopedijos techninių priemonių kokybės, jų išdavimo ir garantinio aptarnavimo teikiami ortopedijos įmonei. 

Be to, jei skundžiamasi dėl ortopedijos techninių priemonių kokybės, ortopedijos įmonė skundo kopiją ir atsakymą į jį turi per 3 darbo dienas nuo atsakymo išsiuntimo pacientui dienos persiųsti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnybai), o jei skundžiamasi dėl ortopedijos techninių priemonių išdavimo ar neišdavimo, garantinio aptarnavimo – VLK. Jei pacientui nepavyksta išspręsti situacijos tiesiogiai su ortopedijos įmone, galima kreiptis pagalbos į Akreditavimo tarnybą arba VLK pagal kompetenciją.

Daugiau informacijos apie ortopedinę avalynę – čia. 

Ortodontinį gydymą vaikui gali skirti ir taikyti gydytojas ortodontas. 

Daugiau informacijos apie ortodontinius aparatus – čia. 

Vaikams, sergantiems burnos ertmės, žandikaulio ligomis, turintiems įgimtos kaukolės ir veido kaulų formavimosi ydų.

Daugiau informacijos apie ortodontinius aparatus – čia. 

Jei ortodontinis gydymas nebaigiamas, kol vaikui sukanka 18 metų, ortodontiniai aparatai, naudojami šiam gydymui, ir toliau kompensuojami iš PSDF. Bet ne ilgiau kaip 5 metus nuo ortodontinio gydymo pradžios.

Daugiau informacijos apie ortodontinius aparatus – čia. 

Svarbu, kad vaikas būtų konsultuojamas gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasa dėl gydytojo ortodonto konsultacijų teikimo, ir konsultacijos metu gydytojas ortodontas patvirtins diagnozę, nurodytą sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų medicinos priemonių ir jų bazinių kainų sąraše. Šiame sąraše nustatytos ortodontinių aparatų skyrimo sąlygos ir bazinės kainos. Tokiu atveju paskirtas ortodontinis aparatas bus apmokėti iš PSDF lėšų.

Dėl minėtų paslaugų teikimo sutartys yra sudarytos su 19 odontologijos įstaiga.

Šių įstaigų sąrašą, veiklos adresus, kontaktinius telefono numerius ir elektroninius pašto adresus galima rasti – čia.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2012 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-698 „Dėl PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių bei jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ – čia. 

Ortodontiniai aparatai apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) tik tam tikrų ligų ir būklių atvejais. Ortodontiniai aparatai yra įrašyti į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų medicinos priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą. Šiame sąraše nustatytos ortodontinių aparatų skyrimo sąlygos ir bazinės kainos. Visais atvejais dėl gydymo reikalingumo sprendžia gydantysis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę.

Nuo 2021 m. spalio 1 d. vaiko ortodontinio gydymo laikotarpiu (per 5 metus) gali būti skiriami šie kompensuojamieji ortodontiniai aparatai: ortodontinė plokštelė (ne daugiau kaip 3 ortodontinės plokštelės kiekvienam žandikauliui); ortodontinis treineris (ne daugiau kaip 1 vienetas), greitojo plėtimo aparatas (ne daugiau kaip 1 vienetas); abiejų žandikaulių funkcinis aparatas (ne daugiau kaip 2 vienetai); viršutinio žandikaulio veido kaukė (ne daugiau kaip 1 vienetas); viršutinio žandikaulio distalinis tempimo aparatas (ne daugiau kaip 1 vienetas); ortodontinis sraigtas, skirtas skeletinei atramai (ne daugiau kaip 2 vienetai) ir breketų sistema (ne daugiau kaip 2 vienetai).

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas – čia. 

Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios vaikas prirašytas, gydytojas odontologas prireikus vaiką siunčia pas gydytoją ortodontą dėl konsultacijos. Šis gydytojas sprendžia, ar vaikui reikia ortodontinio aparato. 

Daugiau informacijos apie ortodontinius aparatus – čia. 

Odontologijos įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, sąrašas – čia.

Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

Gydytojas odontologas, dirbantis klinikoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa, gali išduoti siuntimą į gydytojo specialisto (ortodonto) konsultaciją.

Daugiau informacijos apie ortodontinius aparatus – čia. 

Nereti atvejai, kai į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius atvykę pacientai kreipiasi ne dėl būtinosios pagalbos, o dėl tokios, kurią gali suteikti poliklinikoje dirbantis šeimos ar budintis gydytojas, pagal šeimos medicinos normą. 

Ar pagalba yra būtina ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei jis nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia ir jam reikalinga ne būtinoji, o planinė pagalba, pacientas gali būti nukreiptas pas šeimos ar budintį gydytoją.

Pacientui gali tekti susimokėti. Pirma – jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos. Antra – jei pacientas neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas. Tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pats savo noru nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje.

Jeigu pacientas mano, kad įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas (mokamas ar nemokamas), ar neteisėtai paprašyta susimokėti – pirmiausia raštu reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas, netenkina, su gydymo įstaigos atsakymu gyventojas turi teisę kreiptis į ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą. Kreiptis reikėtų raštu bei pateikti dokumentų, pagrindžiančių nurodytą galimai neteisėtą veiksmą, kopijas. Taip pat rūpimus klausimus gyventojai gali pateikti bendruoju ligonių kasos el. paštu [email protected] arba telefonu +370 5 232 2222.

Daugiau apie skubiosios medicinos pagalbos paslaugas galima rasti – čia. 

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. V-1073 „Dėl Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui aprašo patvirtinimo“ – čia. 

Ar skubioji medicininė pagalba yra būtina, ar ne, sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas.

Dažni atvejai, kai į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių atvyksta pacientai, kuriems užtenka šeimos gydytojo paslaugų. Vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia tik tais atvejais, kai žmogui reikalinga būtinoji medicinos pagalba (pvz., patyrus traumą, stipriai susižeidus, ūmiai apsinuodijus, kilus realiai grėsmei sveikatai ar gyvybei ir pan.). Kitais atvejais reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Daugiau apie skubiosios medicinos pagalbos paslaugas galima rasti čia.

Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. V-1073 „Dėl Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui aprašo patvirtinimo“ – čia.

Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašą – čia.

Jei sveikatos būklė yra sunki ir reikalinga būtinoji medicinos pagalba (pvz., patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, ūmiai apsinuodijus, patyrus traumą, esant tokiai būklei, kuomet pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko), asmuo turi nedelsiant vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Arba skambinti Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, kad atvyktų greitoji medicinos pagalba. 

Daugiau apie skubiosios medicinos pagalbos paslaugas galima rasti – čia. 

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. V-1073 „Dėl Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui aprašo patvirtinimo“ – čia. 

Skubioji medicinos pagalba suteikiama nedelsiat, kai dėl ūminių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei (pvz., patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, patekus į autoįvykį ir kt.). Arba, jeigu nesuteikus skubiosios pagalbos laiku, kyla grėsmė, jog  išsivystys sunkios komplikacijos. 

Visais kitais atvejais reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. 

Daugiau apie skubiosios medicinos pagalbos paslaugas galima rasti – čia. 

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. V-1073 „Dėl Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui aprašo patvirtinimo“ – čia. 

Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia.

Kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), tiek neapsidraudusiems. 

Be to, skubioji medicinos pagalba turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs. Pavyzdžiui, nors pacientas prisirašęs ir gydomas Vilniuje, jo viešnagės Panevėžyje metu, nutikus nelaimei, jam skubioji medicininė pagalba turi būti suteikta artimiausioje gydymo įstaigoje: ar tai būtų ligoninė, ar šeimos medicinos centras.

Daugiau apie skubiosios medicinos pagalbos paslaugas galima rasti – čia. 

Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Skubiosios medicinos pagalbos mastas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus. Kur kreiptis poliklinikų nedarbo metu, gyventojams reikėtų pasidomėti iš anksto. Jiems turėtų būti suteikta informacija, su kokia įstaiga sutartį dėl sveikatos paslaugų teikimo nedarbo metu yra sudariusi gydymo įstaiga, kurioje pacientai yra prisirašę ir kreiptis būtent ten.

Svarbu! Jeigu asmeniui reikalinga ne būtinoji pagalba tuo metu, kai gydymo įstaiga, kurioje jis yra prisirašęs, nedirba, jis turi vykti į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos klinika yra sudariusi sutartį dėl sveikatos paslaugų teikimo nedarbo metu. Pacientui nuvykus į bet kurią įstaigą, t .y. – tą, su kuria nepasirašyta atitinkama sutartis, už suteiktas nebūtinosios pagalbos sveikatos paslaugas asmeniui teks susimokėti iš savo kišenės. 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“ – čia. 

Daugiau apie skubiosios medicinos pagalbos paslaugas galima rasti – čia. 

• Apdraustiesiems, sulaukusiems 75 m. ir vyresniems.
• Turintiems neįgalumą ir pensinio amžiaus žmonėms, gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų, t. y. mažiau nei einamaisiais metais nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis (pvz. 2025 metais – mažiau nei 450 eurus per mėnesį).

Priemokų krepšelis taikomas visiems gyventojams, gaunantiems didesnes pajamas ir įsigyjantiems kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka.

Nuo metų pradžios už šiuos vaistus paciento sumokėtos priemokos yra sumuojamos, kol sukaupto priemokų krepšelio suma pasiekia nustatytą sumą (pvz. 2025 metais – 70,02 Eur). Vėliau iki metų pabaigos šių kompensuojamųjų vaistų priemokų pacientui mokėti nereikia. Jos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

Perkant vaistus, vaistininkas privalo monitoriuje parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus ir pirmiausia pasiūlyti įsigyti tą vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka.

Medicinos pagalbos priemonėms priemokų krepšelio kaupimo tvarka netaikoma. Įsigyjant medicinos pagalbos priemones priemokų padengimas taikomas tik turintiems neįgalumą ir (ar) pensinio amžiaus žmonėms, gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų (žr. atsakymą į klausimą „Kam nereikia mokėti priemokų už gydytojo paskirtus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones?“).

Jei vaistinė reikiamo vaisto su mažiausia priemoka neturi, vaistininkas jį privalo užsakyti ir pristatyti mieste – per 2 dienas, kaime – per 4 dienas.

Tai galima padaryti prisijungus prie savo asmeninės e. sveikatos paskyros (www.esveikata.lt) – šioje sistemoje duomenys apie paciento sukauptą priemokų krepšelį atsinaujinami kitą dieną po kompensuojamųjų vaistų įsigijimo.

Jei nesinaudojate elektroninėmis priemonėmis, informaciją apie sukauptą priemokų krepšelį galima sužinoti vaistinėse ir Valstybinės ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padaliniuose, kurių kontaktinę informaciją rasite čia.

Tokiu atveju Valstybinei ligonių kasai reikėtų pateikti prašymą dėl nepagrįstai savo lėšomis sumokėtos paciento priemokos sumos padengimo ir dokumentus, patvirtinančius priemokos sumokėjimą. Tai galima padaryti asmeniškai arba per atstovą, atvykus į ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padalinį, raštu arba elektroniniu paštu.

Lietuvoje vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, todėl priklausomai nuo vakcinos, skiepijami įvairaus amžiaus. Paprastai pirmosiomis vakcinomis vaikai skiepijami tik gimę.

Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai (arba globėjai) turi būti informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti būtina pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.

Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus lentelė – čia.

Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas, nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.

Vaikai neskiepijami tik labai retais atvejais, pvz., dėl sunkių ligų ar nusilpusios imuninės sistemos (apie tai tėvus ar globėjus turi informuoti gydytojas).

Daugiau apie vaikų skiepijimą – čia.

Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius – čia.

Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti vaikai gydymo įstaigose yra nemokamai skiepijami nuo šių užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso, rotaviruso, B tipo meningokoko, sezoninio gripo. 

Mokėti už šiuos skiepus nereikia – už juos ligonių kasa sumoka iš PSDF lėšų.

Daugiau apie vaikų skiepijimą – čia.

Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius – čia.

Nuo 2024 / 2025 m. visi 2–7 metų (imtinai) vaikai nemokamai skiepijami nuo sezoninio gripo. Jeigu šio amžiaus vaikai anksčiau nebuvo skiepyti gripo vakcina, jie skiepijami dviem vakcinos dozėmis. 

Antrąją vakcinos dozę galima suleisti ne anksčiau kaip po 4 savaičių. 

Daugiau apie vaikų skiepijimą – čia.

Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius – čia.

Visi 2–15 mėn. vaikai nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Taip pat nuo pneumokokinės infekcijos nemokamai pasiskiepyti gali vaikai nuo 2 iki 18 metų amžiaus, kurie nebuvo skiepyti nuo pneumokokinės infekcijos pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, priklausantys šioms rizikos grupėms:

• sergantys bronchų astma (J45-J46), cistine fibroze (E84), bronchektazine liga (J47);
• sergantys cerebriniu paralyžiumi (G80), mioneuraliniu jungčių ir raumenų ligomis (G70-G73);
• turintys įgimtas širdies ydas (Q20-Q25);
• sergantys cukriniu diabetu (E10-E14);
• sergantys navikais (C00-D48);
• sergantys lėtinėmis inkstų ligomis (N04, N18);
• vaikai, kuriems atliekama hemodializė ir peritoninė dializė (Z49.1, Z49.2, N18.5);
• sergantys lėtinėmis kepenų ligomis (K71.3-K71.7, K73-K74, Q44.2);
• esant imunosupresinėms būklėms: turintys imunodeficitą(D80-D84), sergantys reumatinėmis ligomis (M05-M08, M30-M36, M79.0), po kraujodaros kamieninių ląstelių ar žmogaus organų, ar audinių transplantacijos (Z94),esant įgimtai, ar įgytai asplenijai (D73.0, Q89.01);
• vaikai su kochleariniais implantais (Z96.2);
• sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti (B20-B24, Z21).

Daugiau apie vaikų skiepijimą – čia.

Skiepijant mergaites ir berniukus nuo ŽPV, pirmojo skiepo metu jiems turi būti 11 metų. Jaunesni vaikai nėra skiepijami.

Mergaitės ir berniukai nemokamai skiepijami dviem vakcinos dozėmis. Tarp pirmojo ir antrojo skiepo turi praeiti 6 mėn.

Vaikams, taikant kitą skiepijimo schemą (kuomet skiepijami vyresni), kai reikalingos daugiau nei dvi vakcinos dozės, du skiepijimai atliekami nemokamai, kiti skiepijimai atliekami savo lėšomis.

Svarbu! Skiepijimai, atlikti savo lėšomis, nekompensuojami.

Daugiau apie vaikų skiepijimą nuo ŽPV – čia.

Vakcinos nuo vėjaraupių nėra kompensuojamos iš PSDF biudžeto.

Daugiau apie vaikų skiepijimą – čia.

Prireikus (įkandus bet kokiam gyvūnui) vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės (skiriama vakcina ir imunoglobulinas nuo pasiutligės) – už skiepą iš PSDF lėšų apmokės ligonių kasos.  

Daugiau apie vaikų skiepijimą – čia.

Sezonine gripo vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupių asmenys: 

• 65 metų ir vyresni asmenys;
• asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis;
• asmenys, gyvenantys slaugos ir globos įstaigose;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
• sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis  vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
• nėščiosios;
• 2–7 m. amžiaus vaikai.

Daugiau apie kompensuojamuosius skiepus suaugusiesiems – čia.
Teisės aktas – čia.   

Pneumokoko vakcina skiepijami žmonės, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, kurį įsakymu yra patvirtinęs sveikatos apsaugos ministras (nuoroda į dokumentą – čia). 

Skiepijami, pavyzdžiui, gali būti žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis, širdies nepakankamumu ir kt.

Dėl galimybių pasiskiepyti kompensuojama pneumokoko vakcina reikėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą.

Daugiau apie kompensuojamuosius skiepus suaugusiesiems – čia.

Lietuvoje asmenų skiepijimą vykdo pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Senyvo amžiaus asmuo, priklausantis rizikos grupei ir norėdamas pasiskiepyti kompensuojama gripo vakcina, turi kreiptis į savo gydymo įstaigą. Pacientą apžiūrėjęs gydytojas įvertins sveikatos būklę ir paskirs gripo vakciną. 

Reabilitacijos įstaigoje pasiskiepyti kompensuojama gripo vakcina asmuo neturi galimybės.

Daugiau apie kompensuojamuosius skiepus suaugusiesiems – čia.

Asmenys, kurie 15-16 metų amžiaus pagal nustatytą Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių buvo paskiepyti vakcina nuo kokliušo, difterijos ir stabligės, gali būti nemokamai revakcinuojami difterijos-stabligės vakcina suaugusiesiems arba vakcina, kurios sudėtyje yra difterijos ir stabligės toksoidai suaugusiesiems kas 10 metų po vakcinacijos. 

Nėščiosios nemokamai gali būti skiepijamos kokliušo komponentą turinčia vakcina.

Prireikus (įkandus bet kokiam gyvūnui) suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo pasiutligės. 

Be to, asmenys, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti vakcina, kuri kompensuojama iš PSDF. Svarbu atsiminti, kad po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 valandas.

Daugiau informacijos galima rasti teisės akte – čia. 

Daugiau apie kompensuojamuosius skiepus suaugusiesiems – čia.

Kompensuojama vakcina nuo erkinio encefalito infekcijos skiepijami 50–60 m. (imtinai) amžiaus gyventojai. Jie skiepijami pagal visą schemą (įprastinė, pagreitinta) ir palaikomosios įskiepijimo dozės. Šiems asmenims yra užtikrinama pirminė skiepijimo schema (trys vakcinos dozės), svarbu, kad pirmosios dozės įskiepijimo metu asmuo būtų 50–60 m. (imtinai) amžiaus.

Jeigu asmenys anksčiau savo lėšomis buvo pasiskiepiję pagal visą vakcinacijos schemą trimis vakcinos dozėmis, o pradėjus skiepijimą nuo erkinio encefalito valstybės biudžeto lėšomis, šiems asmenims yra 50–60 m. (imtinai), jie palaikomosiomis vakcinos dozėmis, taip pat gali pasiskiepyti nemokamai. 

Daugiau informacijos apie skiepus nuo erkinio encefalito – čia.

Ligonių kasos kompensuojama vakcina (taip pat ir sustiprinamąja / palaikomąja doze) nuo erkinio encefalito gali būti skiepijami tik 50–60 metų (imtinai) amžiaus asmenys. 

Kitaip tariant, PSDF biudžeto lėšomis kompensuojama vakcina nuo erkinio encefalito gali būti paskiepyti asmenys, kuriems dar nesukako 61 metai.

Asmenims, kuriems skiepijimo dieną yra 61 ar daugiau metų, vakcina nuo erkinio encefalito iš PSDF biudžeto lėšų nėra kompensuojama.

Daugiau apie kompensuojamuosius skiepus suaugusiesiems – čia.

Vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) nemokamai (t. y. kompensuojama iš PSDF biudžeto lėšų) skiepijami tik vaikai nuo 11 metų. 

Suaugusiesiems ŽPV skiepo kompensavimas PSDF biudžeto lėšomis nėra numatytas. 

Daugiau informacijos apie kompensuojamuosius skiepus – čia.

Skiepas nuo juostinės pūslelinės suaugusiesiems nėra kompensuojamas iš PSDF lėšų.

Daugiau apie kompensuojamuosius skiepus suaugusiesiems – čia.

Kilus psichologinių sunkumų pirmiausia reikėtų vykti į savo psichikos sveikatos centrą. Dažniausiai jis yra šeimos medicinos įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs. Jeigu tokio centro gydymo įstaigoje nėra, pacientui turi būti suteikta informacija, kuriame psichikos sveikatos centre jis gali gauti psichologinę ar psichiatrinę pagalbą. 

Žmogus gali ir pats pasirinkti, prisirašyti bei kreiptis į bet kurį kitą psichikos sveikatos centrą. Svarbiausia, kad įstaiga dėl šių paslaugų turėtų sutartį su ligonių kasa ir būtų toje savivaldybėje, kurioje žmogus gauna šeimos gydytojo paslaugas, arba su ja besiribojančioje. Tokiais atvejais pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos prisirašiusiems pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamos, o joms gauti nereikia siuntimo – registruojamasi iškart vizitui psichikos sveikatos centre.

Daugiau informacijos ligonių kasos svetainės dalyje  – „Kur kreiptis psichologinės pagalbos?“

Taip, gali pats pasirinkti, prisirašyti bei kreiptis į bet kurį kitą psichikos sveikatos centrą. 

Svarbiausia, kad centras dėl šių paslaugų turėtų sutartį su ligonių kasa ir būtų toje savivaldybėje, kurioje žmogus gauna šeimos gydytojo paslaugas, arba su ja besiribojančioje. Tokiais atvejais pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos prisirašiusiems pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamos, o joms gauti nereikia siuntimo – registruojamasi iškart vizitui psichikos sveikatos centre.

Daugiau informacijos ligonių kasos svetainės dalyje – „Kur kreiptis psichologinės pagalbos?“
 

Psichikos sveikatos centras gali padėti, kai žmogus patiria emocinių sunkumų, ištinka psichologinė krizė, yra psichikos sutrikimų. Tokiame centre, atsižvelgiant į situaciją, pacientui, grupei arba šeimai paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas, atvejo vadybininkas. Galimi ir kiti specialistai.

Psichikos sveikatos centre galima gauti būtinąją medicinos pagalbą. Jo specialistai atlieka psichikos ir elgesio sutrikimų prevenciją, juos vertina, teikia priklausomybės ligų gydymo paslaugas, rūpinasi lėtiniais sutrikimais sergančių pacientų tęstine priežiūra, atlieka savižudybės grėsmę išgyvenančių žmonių psichosocialinį vertinimą, teikia emocinę paramą jų artimiesiems ir kitiems savižudybės grėsmę patiriantį pacientą lydintiems žmonėms bei kitas paslaugas. Iš ligoninės išrašytiems pacientams, suteikus skubią pagalbą dėl savižudybės, psichikos sveikatos centras taiko atvejo vadybą. 

Daugiau informacijos ligonių kasos svetainės dalyje – 
 

Jeigu dėl sveikatos būklės pacientas negali atvykti į psichikos sveikatos centrą, pagalba jam gali būti suteikta namuose, o tam tikros paslaugos – nuotoliniu būdu. 

Pavyzdžiui, gydytojas psichiatras nuotoliniu būdu gali pratęsti gydymą anksčiau paskirtais vaistais, skirti pakartotinius tyrimus, pagal juos koreguoti gydymą, medicinos psichologas – konsultuoti. Sudėtingesniais atvejais išrašomas siuntimas pas antrinio ar tretinio lygio specialistus arba gultis į ligoninę.

Ligonių kasos apmokama ambulatorinė specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga skirta žmonėms, kurie patiria stiprius emocinius išgyvenimus dėl savo ar artimųjų sveikatos būklės. Pavyzdžiui, kai žmogus serga onkologine liga, patiria savižudybės grėsmę, taip pat kai gimsta naujagimis su sunkiais sveikatos sutrikimais, kai po nudegimo gresia neįgalumas ir kitais atvejais. 

Paslaugą skiria gydytojas, gydantis pagrindinę ligą, o teikia medicinos psichologai. Per metus gali būti suteikta iki 12 tokių 45–60 minučių trukmės konsultacijų, iš jų 4 konsultacijas gali gauti artimieji. 40 proc. konsultacijų yra tiesioginės, kitos gali būti suteiktos nuotoliniu būdu.

Skubią psichologinę ar psichiatrinę pagalbą psichikos sveikatos centruose galima gauti be eilės. 

Psichikos sveikatos centrų ne darbo laiku pagalbos galima kreiptis nemokamais telefono numeriais, internetu ar pasirinktose gydymo įstaigose. Informacija apie tai skelbiama:

• Iniciatyvos „Tu esi“ interneto svetainėje,
• psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“, 
• ligonių kasos interneto svetainės dalyje „Kur kreiptis psichologinės pagalbos?“.

SVARBU! Jei savižudybės grėsmę patiriantis žmogus yra susižalojęs, apsinuodijęs, sutrikusios sąmonės ar yra akivaizdi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

Jeigu žmogus turi klausos sutrikimų, jis pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas išrašys siuntimą konsultuotis pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, vadinamą LOR gydytoju arba otorinolaringologu, kuris nustatys, ar klausos aparatas pacientui yra būtinas ir, atsižvelgdamas į neprigirdėjimo laipsnį, nurodys reikiamą aparato tipą. 

Kai pacientui reikalingas klausos aparatas, gydytojas otorinolaringologas išrašo specialų siuntimą (medicinos dokumentų išrašą). Su šiuo siuntimu per 180 kalendorinių dienų žmogus turi kreiptis į bet kurią įmonę, kuri su ligonių kasa sudariusi sutartį dėl privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų aprūpinimo klausos aparatais.

Daugiau informacijos apie kompensuojamuosius klausos aparatus – čia. 

Gydytojas otorinolaringologas išrašo specialų siuntimą (medicinos dokumentų išrašą), su kuriuo per 180 kalendorinių dienų žmogus turi kreiptis į bet kurią įmonę, kuri su ligonių kasa yra sudariusi sutartį dėl privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų aprūpinimo klausos aparatais.
 

Kai pacientui reikalingas klausos aparatas, gydytojas otorinolaringologas išrašo specialų siuntimą (medicinos dokumentų išrašą). Su šiuo siuntimu per 180 kalendorinių dienų reikia kreiptis į bet kurią įmonę, kuri su ligonių kasa sudariusi sutartį dėl privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų aprūpinimo klausos aparatais. Šių įmonių specialistai pacientams turi padėti pasirinkti tinkamą klausos aparato modelį. 

Šiuo metu vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų, kurie mokosi specialiosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose, gali būti parenkami 4 tipų, o suaugusiems pacientams – 5 tipų klausos aparatai. 

Kompensuojamojo klausos aparato modelių katalogus rasite – čia. 

Įmonių sąrašą pacientui pateikia gydytojas, jos skelbiamos irligonių kasos interneto svetainėje.

Suaugusiam pacientui pirmąkart klausos sutrikimo laipsnį nustato ir klausos aparatą skiria otorinolaringologas tretinio lygio ambulatorines ar stacionarines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje, tai yra universitetinėje klinikoje ar ligoninėje. 

Pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą gali skirti otorinolaringologas antrinio lygio ambulatorines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje, pavyzdžiui, poliklinikoje. 

Vaikams tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą skiria gydytojas otorinolaringologas tretinio lygio gydymo įstaigoje.

Vaikams iki 7 metų vieną kartą per 3 metus gali būti išduodami du kompensuojamieji klausos aparatai abiem ausims. Vaikams nuo 7 metų ir suaugusiems pacientams vieną kartą per 5 metus gali būti išduodami du kompensuojamieji klausos aparatai abiem ausims.

Individualūs ausies įdėklai vaikams iki 7 metų skiriami 1 kartą per metus, o vaikams nuo 7 metų ir suaugusiems pacientams – 1 kartą per 5 metus.

Suaugusiems pacientams klausos aparatą antrai ausiai ligonių kasa kompensuoja, kai baigiasi paskutinio išduoto klausos aparato naudojimo terminas. Nebent žmogui klausa labai pablogėja arba klausos aparatą jis praranda dėl vagystės, gaisro, stichinės nelaimės ar panašiomis aplinkybėmis (reikia tai patvirtinančių dokumentų). Tada tretinio lygio gydymo įstaigos gydytojas otorinolaringologas kompensuojamąjį klausos aparatą ir ausies įdėklą gali skirti anksčiau.

Daugiau informacijos apie kompensuojamuosius klausos aparatus – čia. 

Kai klausos pažeidimas yra sunkus arba labai sunkus ir klausos aparato nepakanka, vaikams ir abiem ausimis klausos netekusiems suaugusiesiems gali būti skiriami kochleariniai implantai. Šiuo atveju reikalingas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų konsiliumas. Jei šių klinikų gydytojų konsiliumas nusprendžia, kad paciento sveikatos būklė atitinka nustatytus kriterijus, dėl klausos implanto kompensavimo į ligonių kasą kreipiasi ne pats pacientas, o gydymo įstaiga.

Daugiau informacijos apie klausos implantus – čia. 

Kompensuojamieji akinių lęšiai pacientams gali būti skiriami dėl įvairiausių ligų, kurios pažeidžia regėjimą: lęšiuko, gyslainės ir tinklainės ligų, glaukomos, stiklakūnio ir akies obuolio ligų, regėjimo nervo ir regėjimo takų ligų, akies raumenų, akomodacijos ir refrakcijos sutrikimų, ragenos transplantato bei kitų. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims dalis akinių lęšių kainos gali būti kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Akinių lęšiai gali būti kompensuojami ir vaikams, ir suaugusiems pacientams, kurių geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5 regos aštrumo. Šiems asmenims akinių lęšių bazinė kaina kompensuojama 100 procentų. 

Vaikams iki 7 metų akinių lęšiai kompensuojami neatsižvelgiant į jų regėjimo aštrumą. Tuomet akinių lęšių bazinė kaina kompensuojama 70 procentų (išskyrus vaikus, kurių koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5).

Daugiau informacijos apie kompensuojamuosius akinių lęšius – čia. 

Norint gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamuosius lęšius, pirmiausia reikia kreiptis į akių gydytoją oftalmologą, kuris išrašys siuntimą. Su šiuo siuntimu reikia kreiptis į bet kurią optiką, kuri sudariusi sutartį su ligonių kasa.

Informaciją, kur galima įsigyti kompensuojamuosius akinių lęšius, rasite – čia. 

Akinių lęšiai gali būti kompensuojami ir vaikams, ir suaugusiems pacientams, kurių geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5 regos aštrumo. Šiems asmenims akinių lęšių bazinė kaina kompensuojama 100 procentų. 

Vaikams pagal gydytojų siuntimą akinių lęšiai kompensuojami ne dažniau kaip kartą per metus, o suaugusiems pacientams – kartą per dvejus metus. 

Informacija apie kompensuojamųjų akinių lęšių sumas – čia.

Jeigu siuntimas kompensuojamiems akinių lęšiams išrašytas prieš vaikui sukankant 7 metams, siuntimas galios 180 dienų. 

Ne, akinių rėmeliai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo nekompensuojami.

Akių protezavimas – tai akies protezas, skiriamas vieną ar abi akis praradusiam asmeniui. Privalomuoju sveikatos draudimo apdraustiems gyventojams, praradusiems vieną ar abi akis, akių protezavimo išlaidas iš kompensuoja ligonių kasa kompensuoja akių protezavimą. akių protezavimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. 

Daugiau informacijos apie akių protezavimą – čia. 

Akių protezus skiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), teikiančios III lygio stacionarines oftalmologijos paslaugas, gydytojų konsiliumas (jei akis protezuojama pirmą kartą).

Pakartotinai šiuos protezus gali skirti ir gydytojas oftalmologas, dirbantis antrinio lygio ambulatorines oftalmologijos paslaugas teikiančioje ASPĮ.

Daugiau informacijos apie akių protezavimą – čia. 

Asmuo, turintis gydytojo specialisto užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma E027), gali kreiptis į bet kurią įmonę, sudariusią sutartį su VLK, dėl aprūpinimo iš PSDF kompensuojamaisiais akių protezais. Įmonėje akies protezą individualiai pagamins ir pritaikys protezavimo specialistas. 

Svarbu atsiminti, kad įmonės privalo užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą akių protezais, dėl kurių yra pasirašiusios sutartis su VLK. Priemoka už technologinius protezo ypatumus gali būti taikoma tik pacientui ar jo įgaliotam asmeniui raštu patvirtinus, kad jis yra informuotas apie galimybę gauti kompensuojamąją ortopedijos techninę priemonę, bet renkasi tos pačios paskirties priemonę, kuriai pagaminti taikomos modernesnės technologijos ir naudojamos brangesnės medžiagos.

Įmonių, į kurias galima kreiptis dėl akių protezų sąrašas – čia. 

Gydytojo specialisto tinkamai užpildytas medicinos dokumentų išrašas (forma E027) galioja ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų nuo įrašo padarymo dienos. 

Pooperaciniai laikini gydomieji akių protezai pacientams skiriami vieną kartą po operacijos. 

Nuolatiniai akių protezai skiriami ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių nuo pooperacinio laikinojo gydomojo akies protezo išdavimo dienos (jei jis buvo skirtas).

Vaikams iki 12 metų akies protezai skiriami ne dažniau nei kas pusmetį, 13–18 metų – ne dažniau kaip kas metus, suaugusiesiems – kas dvejus metus.

Daugiau informacijos apie akių protezus – čia. 

Kompensuojami elektroniniai balso aparatai skiriami privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims – po balso stygų operacijos arba kai nėra kitų būdų balsui atkurti sergant onkologine liga.

Elektroninio balso aparato pagalba gali būti išgaunamas balsas, taip atkuriant galimybę kalbėti.

Daugiau informacijos elektroninių balso aparatų kompensavimą – čia. 
 

Elektroniniai balso aparatai kompensuojami kartą per penkis metus. Siuntimą kompensuojamam aparatui turi išrašyti gydytojas. 

Jei elektroninis balso aparatas prarandamas dėl vagystės, gaisro, stichinės nelaimės ir kitų objektyvių priežasčių, kurių apdraustasis negalėjo numatyti, kontroliuoti ir užkirsti joms kelio (būtina pateikti VLK tai patvirtinančius dokumentus), kitas elektroninis balso aparatas skiriamas anksčiau numatyto naujo elektroninio balso aparato skyrimo termino. 
 

Kompensuojamas elektroninis balso aparatas (medicinos priemonės tipas EBA-1) turi turėti galimybę reguliuoti garso toną, garsumą ir balso tembrą. Taip pat – apsaugotas nuo dulkių ir drėgmės. 

Aparatas komplektuojamas su krovikliu ir įkraunamomis baterijomis arba gali būti įkraunamas iš tinklo. Aparato išgaunamas balso dažnis turi apimti intervalą nuo 70 iki 195 Hz (+- 10 Hz). 

Daugiau informacijos – čia. 

Medicinos priemonėmis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustus gyventojus aprūpina ūkio subjektai, pasirašę sutartis su VLK. 

Informaciją, kur galima įsigyti kompensuojamą elektroninį balso aparatą, rasite – čia.  
 

Šios medicinos priemonės skiriamos vaikams ir suaugusiesiems po nudegimų. Kraujotakos sistemos gydomosios priemonės užtikrina greitesnį gijimą, sumažina komplikacijų riziką ir atkuria normalią kraujo cirkuliaciją. 

Daugiau informacijos – čia. 

Nudegimai gali turėti didelį poveikį odai ir kraujagyslėms, todėl būtina taikyti specialias priemones, kad būtų atstatyta kraujotaka ir užkirstas kelias tolesnėms problemoms.
 

Siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamoms kraujotakos sistemos gydomosioms priemonėms po nudegimų išrašo:

• vaikams – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, ortopedas traumatologas, chirurgas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ar vaikų chirurgas; 
• suaugusiesiems – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, gydytojas ortopedas traumatologas, gydytojas chirurgas. 

Kraujotakos sistemos gydymo priemonės po nudegimų pagal gydytojų siuntimą kompensuojamos ne dažniau nei kas pusmetį. Šių priemonių bazinė kaina kompensuojama 100 procentų.

Su siuntimu reikia kreiptis į įmonę, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa.

Siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamoms kraujotakos sistemos gydomosioms priemonėms po nudegimų išrašo:

• vaikams – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, ortopedas traumatologas, chirurgas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ar vaikų chirurgas; 
• suaugusiesiems – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, gydytojas ortopedas traumatologas, gydytojas chirurgas. 

Įmonių sąrašą rasite – čia. 
 

Enterinio maitinimo pompa – tai medicinos priemonė, dėl kurios ritmiškų susitraukimų maistas mechaniškai stumiamas į virškinimo traktą. Pompa užprogramuojama tiekti enterinio maitinimo mišinį tam tikru greičiu, todėl jis gali būti tiekiamas nenutrūkstamai arba porcijomis. 

Maistas į virškinimo traktą patenka per gastrostomą, jejunostomą, nazogastrinį arba nazojejuninį zondą. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nuomojamų medicinos priemonių, būtinų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašą įrašytos – enterinio maitinimo pompa su ilginimo sistema ir enterinio maitinimo pompa be ilginimo sistemos.

Daugiau informacijos – teisės akte
 

Gydymas enterinio maitinimo pompa skiriamas tretinio lygio stacionarines, ambulatorines dietologijos bei vaikų gastroenterologijos paslaugas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos gydytojų konsiliumo sprendimu. 

Gydytojų konsiliumo sprendimas turi būti patvirtintas ne mažiau kaip trijų gydytojų parašais, vienas iš kurių turi būti gydytojo vaikų gastroenterologo arba gydytojo dietologo. 

Pacientui medicinos dokumente įrašoma – kokios enterinio maitinimo pompos (su ilginimo sistema ar be ilginimo sistemos) nuomos išlaidos kompensuojamos.

Daugiau informacijos apie enterinio maitinimo pompas – čia.
 

Enterinio maitinimo pompomis pacientus aprūpina įmonės, pasirašiusios sutartis su VLK. Šių įmonių sąrašas, adresai ir kontaktiniai duomenys skelbiami VLK interneto svetainėje, tad pacientas su gydytojų konsiliumo sprendimu turi apsilankyti vienoje iš įmonių sudariusių sutartį dėl enterinio maitinimo pompų nuomos.

Įmonė pateiks paciento prašymą ir konsiliumo išvadą per Medicinos priemonių nuomos posistemį ligonių kasai. Dokumentai bus išnagrinėti per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Svarbu: tam, kad prašymas būtų patvirtintas, pateikti dokumentai turi būti užpildyti tvarkingai ir atitikti visus reikalavimus. 

Įmonių, į kurias reikia kreiptis dėl kompensuojamų enterinio maitinimo pompų nuomos sąrašas – čia. 

Daugiau informacijos apie kompensuojamų enterinio maitinimo pompų nuomą – čia.

Infuzinės pompos skiriamos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, kuriems yra diagnozuoti navikai (C00-D48). Infuzinės pompos užtikrina nuolatinio stipraus ar nepakeliamo lėtinio skausmo kontrolę, kai geriamaisiais arba transderminiais stipriais opioidiniais analgetikais nepavyksta užtikrinti adekvačios šio skausmo kontrolės. 

Daugiau informacijos apie infuzines pompas –čia. 

Daugiau  informacijos – teisės akte. 
 

Gydymas infuzine pompa skiriamas:

• specializuotas skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugas teikiančios ASPĮ gydytojų konsiliumo sprendimu, 
• arba stacionarines ar ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančios ASPĮ gydytojų konsiliumo sprendimu. 

Gydytojų konsiliumo sprendimas turi būti patvirtintas ne mažiau kaip trijų gydytojų parašais, vienas iš kurių turi būti gydytojas onkologas arba gydytojas vaikų onkologas, anesteziologas reanimatologas, onkologas radioterapeutas, vaikų onkohematologas, onkologas chemoterapeutas, paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiantis gydytojas.

Kompensuojama infuzinė pompa skiriama privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam, pacientui, kuriam įstatytas ilgalaikio naudojimo kateteris skausmą malšinančių vaistų infuzijai atlikti.

Infuzinėmis pompomis pacientus aprūpina įmonės, pasirašiusios sutartis su VLK. Šių įmonių sąrašas, adresai ir kontaktiniai duomenys skelbiami ligonių kasos interneto svetainėje. 

Pacientas su gydytojų konsiliumo sprendimu turi apsilankyti vienoje iš įmonių, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl infuzinių pompų nuomos. Įmonė pateiks paciento prašymą ir konsiliumo išvadą per Medicinos priemonių nuomos posistemį ligonių kasai. Dokumentai bus išnagrinėti per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Svarbu: tam, kad prašymas būtų patvirtintas, pateikti dokumentai turi būti užpildyti tvarkingai ir atitikti visus reikalavimus. 

Įmonių, į kurias reikia kreiptis dėl kompensuojamų infuzinių pompų nuomos sąrašas – čia. 

Daugiau informacijos apie infuzines pompas – čia. 

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamos insulino pompos yra skiriamos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, kurie serga I tipo cukriniu diabetu: 

• vaikams, 
• suaugusiesiems, 
• nėščiosioms ir planuojančioms pastoti moterims (iki vienų metų laikotarpiui, kai cukrinis diabetas yra nekontroliuojamas), 
• pacientams, įtraukus juos į laukiančiųjų kasos salelių transplantacijos sąrašą – iki transplantacijos ir po jos (po kasos salelių transplantacijos iki 12 sav.).

Gydymas insulino pompa – tai gydymas nuolatine insulino poodine injekcija, kuri užtikrina visą parą reikiamą insulino kiekį organizme.

Daugiau informacijos apie kompensuojamas insulino pompas – čia. 
Daugiau informacijos – teisės akte. 

Gydymas insulino pompa skiriamas tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos gydytojų konsiliumo sprendimu. 

Gydytojų konsiliumo sprendimas turi būti patvirtintas ne mažiau kaip trijų gydytojų parašais, vienas iš kurių turi būti gydytojo endokrinologo arba gydytojo vaikų endokrinologo. 

Pacientui medicinos dokumente įrašoma kokios insulino pompos nuomos išlaidos kompensuojamos.

Daugiau informacijos apie kompensuojamas insulino pompas– čia. 

• Pasibaigus vaikams skirtos insulino pompos nuomos 5 metų laikotarpiui, pakartotinio insulino pompų skyrimo tikslingumą įvertina tretines stacionarines ir ambulatorines vaikų endokrinologijos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos gydytojų konsiliumas.

Gydytojų konsiliumo sprendimas turi būti patvirtintas ne mažiau kaip trijų gydytojų parašais, vienas iš kurių turi būti gydytojo vaikų endokrinologo. 

• Pasibaigus suaugusiesiems skirtos insulino pompos nuomos 5 metų laikotarpiui, pakartotinio insulino pompų skyrimo tikslingumą įvertina antrines stacionarines ir ambulatorines suaugusiųjų endokrinologijos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos gydytojų konsiliumas. 

Gydytojų konsiliumo sprendimas turi būti patvirtintas ne mažiau kaip trijų gydytojų parašais, vienas iš kurių turi būti gydytojo endokrinologo arba gydytojo vaikų endokrinologo.

Daugiau informacijos – teisės akte. 

Kompensuojamomis insulino pompomis pacientus aprūpina įmonės, pasirašiusios sutartis su VLK. Šių įmonių sąrašas, adresai ir kontaktiniai duomenys skelbiami VLK interneto svetainėje, tad pacientas su gydytojų konsiliumo sprendimu turi apsilankyti vienoje iš įmonių sudariusių sutartį dėl insulino pompų nuomos.
Įmonė pateiks paciento prašymą ir konsiliumo išvadą per Medicinos priemonių nuomos posistemį ligonių kasai. Dokumentai bus išnagrinėti per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Svarbu: tam, kad prašymas būtų patvirtintas, pateikti dokumentai turi būti užpildyti tvarkingai ir atitikti visus reikalavimus. 

Įmonių, į kurias reikia kreiptis dėl kompensuojamų insulino pompų nuomos sąrašas – čia. 

Gydymas deguonimi – tai lėtinio kvėpavimo nepakankamumo gydymo būdas, kai skiriamas didesnės koncentracijos deguonis, palyginti su jo koncentracija ore. 

Šie deguonies ir dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatai yra būtini asmenų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti: 

• deguonies aparatas (deguonies koncentratorius, suspausto deguonies cilindras, suskystinto deguonies rezervuaras), skirtas kvėpavimo nepakankamumui gydyti; 
• DPV aparatas, veikiantis invaziniu arba neinvaziniu būdu, kai naudojamas tracheostominis vamzdelis; 
• DPV aparatas, veikiantis neinvaziniu būdu, kai naudojama kaukė arba kaniulės; 
• nešiojamasis gyvybinių funkcijų stebėjimo aparatas, DPV aparatas, veikiantis slėgio adaptuotos palaikomosios ventiliacijos režimu 
• DPV aparatas, veikiantis invaziniu arba neinvaziniu būdu per kaukę arba kandiklį 

Daugiau informacijos – teisės akte
 

Medicinos priemonių nuomos išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, kuriems medicinos priemonės pagal gydytojų konsiliumo išvadą yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti:

• ambulatorinio gydymo deguonimi skyrimo tikslingumą nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), teikiančios stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gydytojų konsiliumas, kuriame dalyvauja bent vienas gydytojas pulmonologas ar gydytojas vaikų pulmonologas;
• ambulatorinio gydymo DPV aparatais skyrimo tikslingumą nustato tretinio lygio pulmonologijos ir / ar reanimacijos paslaugas teikiančios ASPĮ gydytojų konsiliumas, kuriame dalyvauja bent vienas gydytojas pulmonologas ar gydytojas vaikų pulmonologas. 

Kompensuojamomis medicinos priemonėmis pacientus aprūpina įmonės, pasirašiusios sutartis su VLK – šių įmonių sąrašas, adresai ir kontaktiniai duomenys skelbiami VLK interneto svetainėje. 

Pacientas su gydytojų konsiliumo sprendimu turi apsilankyti iš sąrašo pasirinktoje įmonėje. Įmonė pateiks paciento prašymą ir konsiliumo išvadą per Medicinos priemonių nuomos posistemį ligonių kasai. Dokumentai bus išnagrinėti per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Svarbu: kad prašymas būtų patvirtintas, pateikti dokumentai turi būti užpildyti tvarkingai ir atitikti visus reikalavimus. 

Įmonių, į kurias reikia kreiptis dėl kompensuojamu deguonies ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų sąrašas – čia.  

Daugiau informacijos – čia. 

Taip, Lietuvos gyventojai gali įsigyti receptinių vaistų Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių vaistinėse. Tarpvalstybiniu elektroniniu receptu šiuo metu galima pasinaudoti šiose šalyse: Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje,  Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Čekijoje ir Suomijoje. 

Svarbu atsiminti: pacientas, norėdamas pasinaudoti šia paslauga, vaistinėje privalo pateikti galiojantį asmens dokumentą. 

Pacientas turi informuoti gydytoją, kad kitoje Europos šalyje reikės įsigyti vaistų pagal elektroninį arba popierinį receptą. Gydytojas išrašys popierinį receptą arba elektroninį receptą E. sveikatos portale.

Interneto svetainėje esveikata.lt būtinai reikia pasitikslinti aktualią informaciją apie elektroninį receptą bei su kokiomis Europos šalimis Lietuva keičiasi elektroninio recepto duomenimis. Šiuo metu gydytojų Lietuvoje išrašyti elektroniniai receptai gali būti pasiekiami Latvijos, Lenkijos, Estijos, Ispanijos, Graikijos, Portugalijos, Suomijos ir Čekijos vaistinėse.

Svarbu atsiminti: medicinos pagalbos priemonėms ir kai kuriems vaistiniams preparatams gydytojas galės išrašyti tik popierinį receptą. 

Galima įsigyti visus kompensuojamuosius ir nekompensuojamuosius receptinius vaistus, išskyrus narkotinius, ekstemporaliuosius, vardinius vaistinius preparatus.

Kai kuriose užsienio valstybėse gali būti keliami papildomi reikalavimai arba nustatyti apribojimai psichotropinių vaistų įsigijimui pagal receptus.

Iki 2027 m. pražios pagal elektroninius receptus negalima įsigyti vaistinių preparatų, kurių farmacinė forma – įkvepiamieji vaistiniai preparatai, milteliai, milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui, arba skystos ir minkštos farmacinės formos vaistiniai preparatai. Šių minėtų farmacinių formų vaistams, taip pat ir kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms, kaip ir iki šiol, turi būti išrašomi popieriniai receptai.

Taip pat nebus galimybės pasinaudoti tęstiniu e. receptu (su žyma „gydymui tęsti“), jeigu vaisto išdavimas jau buvo pradėtas Lietuvoje.

Daugiau apie tarpvalstybinį e. receptą – čia.

Perkant receptinius vaistus Europos šalyse, teks sumokėti visą kainą, nors receptiniai vaistai yra kompensuojami Lietuvoje ir mūsų valstybėje už juos tektų sumokėti tik dalį kainos (tik paciento priemoką arba nieko).

Kompensacija už sumokėtus receptinius vaistus bus grąžinta tik grįžus į Lietuvą ir būtinus pirkinį įrodančius dokumentus pateikus Valstybinei ligonių kasai. Norint atgauti kompensaciją už sumokėtus receptinius vaistus, kreipkitės į artimiausią VLK gyventojų aptarnavimo skyrių (ne vėliau kaip per 1 metus). 

Ligonių kasai reikia pateikti:

1. nustatytos formos raštišką prašymą kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas; 
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurį reikia turėti atvykstant į VLK, arba asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, jei dokumentai siunčiami paštu;
3. kompensuojamųjų vaistų, skyrimą ir gavimą patvirtinančių dokumentų bei receptų kopijas;
4. finansinius dokumentų originalus (sąskaitas faktūras, kasos čekius, kasos pajamų orderio kvitus ir kt.).

Papildoma informacija apie tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą – čia. 
Papildoma informacija apie Europos šalyse įsigytų receptinių vaistų išlaidų kompensavimą – čia. 
Ligonių kasos gyventojų aptarnavimo skyrių kontaktai – čia. 

Pekant receptinius vaistus Latvijoje teks sumokėti visą kainą, nors receptiniai vaistai yra kompensuojami Lietuvoje ir mūsų valstybėje už juos tektų sumokėti tik dalį kainos (tik paciento priemoką arba nieko). 

Pacientas, grįžęs į Lietuvą, galės susigrąžinti kompensaciją už sumokėtus receptinius vaistus.

Reikės kreiptis į artimiausią Valstybinės ligonių kasos gyventojų aptarnavimo skyrių (ne vėliau kaip per 1 metus) ir pateikti:

1. nustatytos formos raštišką prašymą kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas; 
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurį reikia turėti atvykstant į VLK, arba asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, jei dokumentai siunčiami paštu;
3. kompensuojamųjų vaistų, skyrimą ir gavimą patvirtinančių dokumentų bei receptų kopijas;
4. finansinius dokumentų originalus (sąskaitas faktūras, kasos čekius, kasos pajamų orderio kvitus ir kt.).

Tarpvalstybiniu elektroniniu receptu šiuo metu galima pasinaudoti šiose Europos šalyse: Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Čekijoje ir Suomijoje. 

Papildoma informacija apie tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą – čia.
Papildoma informacija apie Europos šalyse įsigytų receptinių vaistų išlaidų kompensavimą – čia. 
Ligonių kasos gyventojų aptarnavimo skyrių kontaktai – čia. 

Gyventojai, norintys gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, pirmiausiai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją akušerį ginekologą ir gauti siuntimą konsultacijai dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Gavus siuntimą, galima registruotis konsultacijai. 

Svarbu: reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa, nes tik tokiu atveju išlaidos bus apmokėtos iš PSDF.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos ir kompensuojamos vadovaujantis Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo PSDF lėšomis tvarkos aprašu. 

Daugiau informacijos apie pagalbinį apvaisinimą – čia. 

Jeigu poros nevaisingumo priežastis – vyrui nustatyta patologija, tokiu atveju pagalbinio apvaisinimo paslauga gali būti apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis naudojant donoro spermą.  

Konkrečią situaciją vertėtų aptarti su gydytoju ginekologu (jis turi dirbti gydymo įstaigoje, pasirašiusioje sutartį su ligonių kasa ir konsultuojančia dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų). 

Svarbu žinoti, kad tik gydytojas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, gali įvertinti medicininę dokumentaciją ir paaiškinti tokio pagalbinio apvaisinimo galimybes. 

Daugiau informacijos:

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. V-1452 „Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymas
   

Pagalbinio apvaisinimo paslauga kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, kai moteris yra ne vyresnė kaip 42 metų amžiaus ir atitinka vieną iš sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatyme.

Daugiau informacijos apie pagalbinį apvaisinimą – čia.  

Paprastai siuntimą į vaisingumo kliniką moteriai išduoda gydytojas akušeris ginekologas. Jei gydytojas akušeris ginekologas teikė moteriai mokamas paslaugas ir dėl to negali išduoti siuntimo, tokiu atveju pagal gydytojo akušerio ginekologo rekomendacijas siuntimą gali išduoti ir šeimos gydytojas. 

Jei siuntimą išrašo šeimos gydytojas, tuomet siuntime turi būti nurodyta visa aktuali gydytojo akušerio ginekologo pateikta informacija, duomenys apie nustatytą nevaisingumą, atlikti tyrimai ir kt.

Vyrui siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų gali išduoti gydytojas urologas.

Daugiau informacijos apie pagalbinį apvaisinimą – čia.  
 

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų gali kreiptis tik teisės aktų nustatyta tvarka santuoką sudarę asmenys.

Daugiau informacijos:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. V-1452 „Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“
 

Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatyme nurodytose pagalbinio apvaisinimo sąlygose nėra nuostatų dėl jau turimų atžalų. Taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. V-1452 ,,Dėl Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodyta, jog PSDF biudžeto lėšomis apmokami ne daugiau kaip 2 gydymo ciklai. Paslaugų teikimo sąlygose nėra nurodyta, jog apmokami gydymo ciklai priklauso nuo jau turimų atžalų skaičiaus. 

Jeigu buvo suteiktos vieno gydymo ciklo paslaugos, tuomet galima kreiptis antrą kartą, nepriklausomai nuo to, kiek atžalų turi šeima. 

Daugiau informacijos:

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. V-1452 „Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymas

Taip, PSD neapsidraudusiam asmeniui susirgus savo lėšomis (išskyrus būtinąją medicinos pagalbą, kuri nuolatiniams Lietuvos gyventojams teikiama nemokamai) reikės mokėti už kiekvieną medicinos paslaugą. Norint gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, būtina reguliariai mokėti PSD įmokas, būti apdraustam ir kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa.

Pasitikrinkite savo draustumą, spauskite – čia 
 

Sveikatos priežiūros paslaugos nėra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, jeigu žmogus:

• neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu;
• kreipiasi į gydymo įstaigą, kuri nėra sudariusi sutarties su ligonių kasa;
• nori gauti gydytojo specialisto konsultaciją, bet neturi siuntimo;
• savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras;
• pasirenka mokamas paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Pavyzdžiui, mokėti teks už šias paslaugas: kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologines procedūras, dantų implantavimą, akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ar aviatorių pažymėjimus ir kt.;
• pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, nei kompensuoja ligonių kasa: tokiu atveju reikės sumokėti jų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų kainų skirtumą (pavyzdžiui, gydantysis gydytojas pasiūlo naudoti naujesnius, brangesnius medikamentus ar gydymo technologijas ir pacientas su tuo sutinka).

Daugiau informacijos – teisės akte 
Pasitikrinkite savo draustumą, spauskite – čia 
 

 Kreipdamiesi į gydymo įstaigą pasidomėkite iš anksto, ar gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasa, kokios paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kokią priemoką tektų sumokėti už brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ir procedūras. 

Gydymo įstaigas, kurios yra pasirašiusios sutartis su ligonių kasa, galite rasti skyrelyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“
 

Jeigu esate draustas privalomuoju sveikatos draudimu, bet gydymo įstaigoje paprašo sumokėti, primokėti už gydymo paslaugas arba gydantis stacionare pačiam įsigyti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, pirmiausia išsiaiškinkite – kodėl to reikalaujam ir paprašykite dokumentų, įrodančių priemokų teisėtumą. Gydymo įstaiga visais atvejais privalo suteikti pacientui visą reikalingą informaciją ir paaiškinti, kodėl, už ką ir kiek jis turės mokėti.

Jeigu pasirenkate mokamą ar iš dalies mokamą paslaugą, visa tai turi būti įrašyta ir patvirtinta gydytojo parašu medicinos dokumentuose. Tik po to jūs pats turite pasirašyti sutikimą dėl mokamų ar iš dalies mokamų paslaugų. Už paslaugą mokama gydymo įstaigos kasoje ir turi būti išduodamas mokėjimą patvirtinantis čekis. 

Svarbu žinoti: ligos istorijoje patvirtinus parašu savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius pacientas nebeturi.

Klausimus, susijusius su mokamomis paslaugomis, pirmiausia reikia aiškintis gydymo įstaigoje – klausti gydančio gydytojo bei administracijos. Jeigu pateikti atsakymai ar argumentai neįtikina, prieš mokant už paslaugas ar pačiam įsigyjant vaistų patartina pasikonsultuoti ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padalinio darbuotojais. Taip pat galima kreiptis bendruoju ligonių kasos informacijos telefonu +370 5 232 2222 arba el. paštu [email protected]. 

Gyventojų aptarnavimo skyrių kontaktai – čia
 

Dokumentas S1 (pakeitęs anksčiau išduodamas E106, E109, E120, E121 formos pažymas) patvirtina Europos Sąjungos šalies apdraustojo teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą gyvenamojoje šalyje.

Daugiau apie dokumentą S1 – čia. 

Dokumentas S1 reikalingas, kai asmuo ir (ar) jo šeimos nariai gyvena kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje nei ta, kurioje jis (jie) dirba ir yra apdraustas (-i) socialiniu draudimu.

Šiuo dokumentu taip pat gali naudotis darbuotojų migrantų šeimos nariai, likę gyventi gimtinėje, bet įgiję teisę į sveikatos priežiūrą šalyje, kurioje šiuo metu dirba apdraustas jų šeimos narys (jei jie neturi teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų pagal gyvenamosios šalies teisės aktus).

Dokumentu S1 taip pat naudojasi į pensiją išėję ar pareiškėjai pensijai gauti (turintys būtinąjį stažą) ir kitoje ES šalyje gyvenantys asmenys.

Daugiau apie dokumentą S1 – čia.

Valstybinės ligonių kasos išduotas dokumentas S2 galioja vienus metus. Pacientas per šį laikotarpį turi kreiptis į Komisijos sprendime nurodytą užsienio šalies gydymo įstaigą.

Komisijos sprendimo galiojimas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, jei ligoninė raštu kreipiasi į Komisiją, pateikdama:
•    motyvuotą gydymo užsienyje tikslingumo pagrindimą;
•    užpildytą nustatytos formos prašymą išduoti leidimą gydytis užsienio valstybėje;
•    užsienio gydymo įstaigos rekomendaciją dėl gydymo tęsimo užsienyje tikslingumo.

Daugiau apie planinį gydymą ir dokumentą S2 – čia.  

Valstybinės ligonių kasos kontaktai – čia.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. V-729 „Dėl Pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ – čia. 

Dokumentas S2 – tai dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti tam tikras planines sveikatos priežiūros paslaugas ES, Europos ekonominės erdvės šalyse ar Šveicarijos Konfederacijoje.

Asmenims, pateikusiems šį dokumentą užsienio šalies gydymo įstaigai, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir jų išlaidos apmokamos tos užsienio šalies teisės aktų nustatyta tvarka – tarsi tie asmenys būtų apdrausti valstybiniu (privalomuoju) sveikatos draudimu toje šalyje.

Daugiau apie planinį gydymą ir dokumentą S2 – čia.  

Dokumentas S2 išduodamas Lietuvoje apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) asmenims, siunčiamiems gauti tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų į ES, Europos ekonominės erdvės valstybes, Jungtinę Karalystę ar Šveicarijos Konfederaciją, vadovaujantis Pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse ir Šveicarijoje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. V-729.

Daugiau informacijos teisės akte – čia.

Dokumentą S2 apdraustiems PSD asmenims išduoda Valstybinė ligonių kasa.

Daugiau apie planinį gydymą ir dokumentą S2 – čia.  

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. V-729 „Dėl Pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ – čia. 

Sprendimą dėl paciento siuntimo konsultuoti, gydyti ir (ar) tirti užsienyje priima Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta Sprendimų dėl pacientų  gydymo užsienyje priėmimo komisija (toliau – Komisija). Apie priimtą sprendimą Komisija per 5 darbo dienas raštu informuoja pacientą ir (ar) jo atstovą bei ligoninę.

Daugiau apie planinį gydymą ir dokumentą S2 – čia.  

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. V-729 „Dėl Pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ – čia. 

Konsultacinis informacinis katalogas „Žinių medis“