BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


DUK

    • 1.

      Apie Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK)

      Kas yra ESDK?

      ESDK yra dokumentas, patvirtinantis apdraustojo teisę gauti iš PSDF biudžeto apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje metu.

      Ar ESDK galioja visose užsienio šalyse?

      Kortelė galioja tik Europos valstybėse, kurių sąrašą pateikiame:

      • ES šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Kroatija.
      • EEE šalys narės: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija.
      • Kitos šalys: Šveicarija, Jungtinė Karalystė.

      Ar ESDK išduodama ir kitose Europos šalyse?

      Išvardintų Europos šalių piliečiai naudojasi ESDK, išduota šalyje, kurioje yra drausti PSD, kai skubiai prireikia būtinosios medicinos pagalbos paslaugų kitoje Europos šalyje.

      Kortelę išduoda atitinkamos šalies privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija (Lietuvoje – teritorinės ligonių kasos). ESDK naudinga tuomet, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos paslaugų laikinai atvykus į Lietuvą (kitų Europos šalių apdraustiesiems) arba kai būtinoji medicinos pagalba suteikiama kitoje Europos šalyje Lietuvoje apdraustam asmeniui.

      ESDK reikia pateikti gydymo įstaigoje, į kurią kreipiamasi dėl būtinosios medicinos pagalbos paslaugų.

      Kaip ir kur gauti ESDK? Ar ji išduodama vaikams? Kiek kainuoja ir kiek laiko galioja?

      ESDK galima gauti pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK), žinoma, jei esate apdraustas. Prašymą galima pateikti asmeniškai arba per įgaliotąjį asmenį, paštu, faksu, internetu bei elektroniniu paštu. Prašymo blanką bei elektroninį jo variantą galima rasti VLK ir TLK interneto svetainėse. Patogiausia ESDK užsakyti užpildžius elektroninę prašymo formą.

      ESDK išduodamos ir vaikams. Vaiko iki 16 metų prašymą pildo ir TLK pateikia vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas (rūpintojas), socialinės globos įstaigos atstovas, kartu pateikdamas paskyrimą globėju (rūpintoju) ar atstovavimą patvirtinančius dokumentus, arba šių dokumentų oficialias kopijas ir savo asmens dokumentą.

      Kortelė išduodama nemokamai, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį apdraustojo dokumentą. Kortelę taip pat nemokamai Lietuvos Respublikos teritorijoje galima gauti registruotu paštu.

      ESDK galioja nuo 2 mėnesių iki 18 metų, atsižvelgiant į tai, kokiai apdraustųjų grupei priklauso asmuo (pvz., pensininkams išduodama 10 metų laikotarpiui, dirbantiesiems išduota kortelė galioja iki 4 metų, moksleiviams ir studentams – vienerius mokslo metus ir pan.). Tačiau nurodytą laiką kortelė galioja tik apdraustam asmeniui. Jei PSD nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia ir asmuo ja naudotis nebegali.

      Ar susirgus ir pateikus ESDK užsienio šalyje (vienoje iš išvardintų) visos paslaugos teikiamos nemokamai? Kaip atsiskaitoma su būtinosios medicinos pagalbos paslaugas suteikusia gydymo įstaiga?

      Lietuvos apdraustajam prireikus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų kelionės užsienyje metu, ESDK pagrindu būtinoji medicinos pagalba teikiama pagal toje šalyje nustatytas pagalbos apimtis ir už ją sumokama tos šalies teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais. Lietuvos ligonių kasos tiesiogiai gydymo įstaigos sąskaitų neapmoka. Už Lietuvos apdraustajam, pateikusiam ESDK, suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas gydymo įstaigai sumoka tos- Europos šalies ligonių kasa ar kita atitinkama tos šalies institucija, o vėliau ji kreipiasi į VLK dėl išlaidų kompensavimo.

      Jei Europos šalyje nustatyta, kad pacientams už atitinkamas paslaugas taikomos priemokos (mokesčiai), tai ir ESDK turėtojas turės primokėti. Daugelyje Europos šalių ligonių kasos neapmoka transportavimo išlaidų, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos pacientą tenka pargabenti namo į šalį, kurioje jis apdraustas privalomuoju draudimu.

      Jei dėl kažkokių priežasčių Lietuvos apdraustajam pateikus ESDK Europos šalies gydymo įstaigai vis tiek teko apmokėti  suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas, grįžęs į Lietuvą jis gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą dėl išlaidų kompensavimo. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje visada reikia savo lėšomis apmokėti ambulatoriškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

      Kreipiantis į teritorinę ligonių kasą dėl būtinosios medicinos pagalbos išlaidų kompensavimo reikalinga pateikti mokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus bei išrašų iš medicininių dokumentų kopijas.

      Tokia pati paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarka galioja ir Europos šalių apdraustiesiems, kuriems būtinoji pagalba teikiama Lietuvoje.

      Ar norint gauti nemokamą būtinąją pagalbą užsienyje galima kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą?

      Teisės aktai suteikia teisę gauti iš PSDF biudžeto apmokamą būtinąją medicinos pagalbą tik tose gydymo įstaigose, kurios dalyvauja atitinkamos Europos šalies nacionalinėje sveikatos sistemoje. Tai gali būti tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, todėl atvykus į Europos šalies gydymo įstaigą visada reikėtų pasidomėti, ar ji priklauso nacionalinei sveikatos sistemai ir ar ji priima ESDK.

      Ligonių kasos taip pat nekompensuoja paciento priemokų ir gydymo paslaugų, kurios pagal atitinkamos Europos šalies nacionalinius teisės aktus nėra apmokamos valstybinio sveikatos draudimo lėšomis.

      Ar ESDK galima naudotis, jei draudimas nutrūksta?

      Pasikeitus PSD statusui ESDK naudotis draudžiama.

      Išduodant ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti šios kortelės pasibaigus draudimo privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiui. Pasitaiko, kad praradę draudimą asmenys pasinaudoja kortele, nemokamai gydosi, o paskui patiria nepatogumų, nes privalo grąžinti susidariusią žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Visais atvejais ligonių kasos, prieš apmokėdamos  užsienio šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas, tikrina, ar ESDK pateikęs asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo apdraustas PSD.

      Kas atsitinka, jei ESDK pasinaudoja neapdraustas asmuo?

      Jei PSD neapdraustas asmuo pasinaudoja ESDK, ligonių kasos, vadovaudamosi ES teisės aktais, privalo apmokėti suteiktų paslaugų išlaidas pagal užsienio šalies atsakingos įstaigos pateiktas sąskaitas. Šiuo atveju konstatuojama, kad buvo padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl neteisėto ESDK panaudojimo. Šią žalą tenka asmuo privalo atlyginti. Pirmiausia ligonių kasos informuoja asmenį apie pareigą pačiam atlyginti žalą arba pateikti draudimą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinančius dokumentus. Jei asmuo nepateikia prašomų dokumentų arba neatlygina nustatytos žalos, ligonių kasos kreipiasi į teismą, o išieškotos lėšos grąžinamos į PSDF biudžetą.

      Savanoriškas žalos atlyginimas sukelia mažiau nepatogumų nei teismo sprendimo vykdymas. Savanoriškai atlyginti žalą galima pasirenkant vieną iš galimų būdų: iš karto pervesti visą sumą į nurodytą sąskaitą arba sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis.

      Kaip elgtis praradus ESDK?

      Jei kortelę praradote (ją pametėte ar pavogė), kreipkitės į policiją, kur gausite pažymą apie dokumento praradimą. Pametus galiojančią kortelę ir neturint policijos išduotos pažymos apie šio dokumento praradimą, nauja kortelė išduodama tik sumokėjus 14.48 EUR už prarastos (arba sugadintos) kortelės keitimą.

      Kas dar žinotina keliaujantiems su ESDK?

      Žinotina, kad būtinosios medicinos pagalbos mastai Europos šalyse skirtingi, todėl verta pagalvoti apie papildomą draudimą. Pavyzdžiui, papildomas draudimas gali apmokėti transportavimo išlaidas susirgus (repatriaciją), išlaidas už paciento papildomai pasirinktas paslaugas, kurių neapmoka tos šalies valstybinė (privalomojo) sveikatos draudimo sistema.

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 02 18

    • 2.

      Apie studijas užsienyje

      Ar užsienyje studijuojantys Lietuvos gyventojai turi pateikti kokius nors dokumentus, patvirtinančius, kad Lietuvoje yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu? Jei taip, tai kokius ir kam?

      Valstybės lėšomis yra draudžiami nedirbantys draudžiamieji asmenys, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, jeigu studijos buvo pradėtos iki pereinamojo laikotarpio pabaigos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas.

      Studijuojantys ES ir pageidaujantys privalomuoju sveikatos draudimu draustis valstybės lėšomis, ligonių kasoms turi pateikti dokumentą su duomenimis apie studijas Europos Sąjungos valstybės narės mokykloje, kuriame turi būti nurodyta studijų vieta, studijų forma, studijų pradžios ir pabaigos datos. Studijuojantys ES taip pat LT studentai, vykstantys pagal mainų programas (pvz., Erasmus ar kitas), kurių duomenys nėra tvarkomi Studentų registre, dokumentus, patvirtinančius teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis, turi pateikti patys.

      Privalomojo sveikatos draudimo valstybės lėšomis galiojimo laikotarpiai nustatomi pagal ligonių kasoms pateikto dokumento duomenis – nuo dokumente nurodytos studijų (studijų dalies) pradžios datos iki einamųjų mokslo metų studijų (studijų dalies) pabaigos datos arba iki einamųjų mokslo metų pabaigos datos (jei studijų arba studijų dalies pabaigos data dokumente nenurodyta). Norėtume atkreipti dėmesį, kad atitinkamą dokumentą, patvirtinanti studijas einamųjų mokslo metų laikotarpiu, ligonių kasoms reikia pateikti kiekvienais mokslo metais.

      Daugiau informacijos apie sveikatos garantijas ES galima rasti čia.

      Teritorinių ligonių kasų kontaktus rasite čia.

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 03 23

    • 3.

      Naudinga informacija apie privalomojo sveikatos draudimo įmokas

      Ką apie privalomąjį sveikatos draudimą naudinga žinoti kiekvienam piliečiui

      Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra tie Lietuvos gyventojai, kurie arba patys moka, arba už juos šios įmokos yra mokamos. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad PSD įmokos mokėjimas yra prievolė ir tik laiku sumokėjus nustatyto dydžio įmokas garantuojama teisė gauti kompensuojamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir t.t.

      Kad nekiltų nesklandumų apie PSD įmokas, pagrindinę informaciją, kurią reikia žinoti, galima sutalpinti į šešias taisykles.

      Pirmoji taisyklė. Asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, jei dirba ir moka PSD įmokas – jas „Sodrai" perveda darbdavys. Nuo 2020 m. sausio 1 d. pajamoms taikomas 6,98 proc. PSD mokesčio tarifas.  

      Antroji taisyklė. Valstybės lėšomis draudžiami: asmenys, gaunantys Lietuvos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją; teritorinėse darbo biržose užsiregistravę bedarbiai; nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti; asmenys iki 18 metų; valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą; asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais; Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose besimokantys moksleiviai; nuolatinių studijų studentai; vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau vaikų iki pilnametystės ir kitoms grupėms priskiriami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme.

      Kai kurie valstybės lėšomis draudžiami žmonės patys turi pasirūpinti savo draudimu. Lentelėje žemiau pateikiama informacija, ką reikia padaryti tiems, kuriems draudimas nenustatomas automatiškai.

      Lietuvos Respublikos draudžiamojo kategorija    Kaip nustatomas draudimas ir ką daryti, kad draudimas nenutrūktų
      Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą (šiuo metu 31,5 metų) valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti

      Automatiškai tik tuomet, kai stažas apskaičiuotas ir patvirtintas „Sodroje". Jei ne, reikia pateikti prašymą „Sodrai" apskaičiuoti stažą:
      •    atvykus į „Sodrą" (teritorinį skyrių);
      •    paštu, per pasiuntinį;
      •    elektroniniu būdu, prisijungus prie asmeninės „Sodros" paskyros gyventojui;
      •    paskambinus tel. 1883.

      Nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir iki 56 dienos po gimdymo Reikia atvykti į TLK ir pateikti dokumentą su duomenimis apie nėštumo laikotarpį arba numatomą gimdymo datą. Šį dokumentą išduoda gydytojas
      Vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 m., taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų Reikia TLK pateikti prašymą pagal nustatytą formą
      Vienas iš globėjų, auginantis vaiką iki 8 m., taip pat vienas iš globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų Reikia atvykti į TLK ir pateikti savo ir globojamo vaiko (vaikų) asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei dokumentus su duomenimis apie pripažinimą globėju ir globos laikotarpiais
      Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas Reikia pateikti TLK asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą su duomenimis apie studijas ES valstybės narės aukštojoje mokykloje (studijų vieta, studijų forma, studijų pradžios ir pabaigos data)
      Draudžiamasis vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis Reikia pateikti TLK apie save ir slaugomą asmenį (savo vaiką) asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, dokumentus su duomenimis apie neįgalumo lygį
      Draudžiamasis vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų, dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia) Reikia pateikti TLK asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, dokumentus su duomenimis apie pripažinimą globėju (rūpintoju), globos (rūpybos) laikotarpiais, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimą pripažinti asmenį nedarbingu/nustatyti specialiojo nuolatinės slaugos poreikį
      Draudžiamieji, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose, gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą Reikia pateikti TLK asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą su duomenimis apie teisinio statuso suteikimo arba galiojimo laikotarpius

      Gyventojai prašymą dėl draudimo laikotarpių tvarkymo ir reikiamų dokumentų kopijas gali pateikti keliais būdais: atvykus tiesiogiai adresu Vilnius, Europos a. 1, pirmame aukšte; atsiuntus paštu VLK arba elektroninėmis priemonėmis (elektroniniu būdu per portalo „Mano vyriausybė" skiltį „E. pilietis", Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (https://epristatymas.post.lt/), arba elektroniniu paštu vlk@vlk.lt). Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Trečioji taisyklė. Savarankiškai besidraudžiantys asmenys turi laiku sumokėti nustatyto dydžio PSD įmoką (įmokos tarifas apskaičiuojamas priklausomai nuo minimaliosios mėnesio algos (MMA), kuri 2021 m. yra 642 Eur). Jei įmokos nesumokėtos laiku, sumokėta mažiau nei nustatytas dydis ir susidarė skola, taip pat jei mokėjimo dokumentuose padaryta klaidų (pvz., nurodytas klaidingas įmokos kodas ar gavėjas) ir lėšos nepasiekė gavėjo, gyventojas gali būti neapdraustas. Lentelėje žemiau pateikiama informacija, padėsianti sužinoti savarankiškai besidraudžiantiems, koks PSD įmokų tarifas jiems taikomas.

      Kategorija Tarifas, proc. Bazė Mėnesio mokėjimo tvarka Nuo Iki
      Dirbantieji pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai ir kt. 6,98 100 proc. AP Išskaito ir perveda draudėjas (darbdavys) nuo asmens atitinkamų AP

      6,98 proc.

      12 MMA (yra išimčių*)

      -
      Dirbantieji pagal verslo liudijimą 6,98 Nuo MMA Moka kas mėnesį (yra išimčių*) 6,98 proc. 12 MMA -
      Individualių įmonių savininkai ir tikrųjų, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai bei mažųjų bendrijų nariai ​ 6,98 50 proc. AP – asmeniniams poreikiams išimamos lėšų sumos, kuri kalendorinį mėnesį negali būti mažesnė kaip MMA Išskaito ir perveda draudėjas (ūkinė bendrija, individuali įmonė, mažoji bendrija) kas mėnesį nuo savininko / nario asmeniniams poreikiams išsiimamos lėšų sumos, deklaruotos VMI kaip susijusios su darbo santykiais (yra išimčių*) 6,98 proc. 12 MMA Įmokos skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip praėjusių metų 43 VDU (2020 m. – 53380,20 euro)
      Žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir nėra GPM mokė-tojai, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 EDV 2,33 MMA

      Moka kas mėnesį nuo MMA (yra išimčių*)

      2,33 proc. 12 MMA -
        fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir yra GMP mokėtojai, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra didesnis negu 2 EDV, bet mažesnis negu 4EDV 6,98 MMA Moka kas mėnesį nuo MMA (yra išimčių*) 6,98 proc. 12 MMA -
        fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus 4 EDV arba didesnis 6,98 90 proc. AP (neatėmus PSD ir VSD įmokų) metinės sumos Asmuo einamaisiais metais moka kas mėnesį nuo MMA, o kitais metais iki gegužės 1 d. deklaruoja pajamas ir primoka skirtumą iki 6,98 proc. nuo 90 proc. AP (yra išimčių*) 6,98 proc. 12 MMA Įmokos skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip praėjusių metų 43 VDU (2020 m. – 53380,20 euro)
      Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla ir šeimynos dalyviai 6,98 90 proc. AP Asmuo einamaisiais metais moka kas mėnesį nuo MMA, o kitais metais iki gegužės 1 d. deklaruoja pajamas ir primoka skirtumą iki 6,98 proc. nuo 90 proc. AP (yra išimčių*) 6,98 proc. 12 MMA Įmokos skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip praėjusių metų 43 VDU (2020 m. – 53380,20 euro)
      Savarankiškai besidraudžiantys asmenys ​ 6,98 Nuo MMA

      Moka kas mėnesį. Savarankiškai PSD įmokas turi sumokėti ir tie, kurie neturi darbinių pajamų ilgiau nei vieną mėnesį, nepaisant to, kad darbo santykių nėra nutraukę (nemokamos atostogos, kūrybinės atostogos, kvalifikacijos kėlimas ir pan.).

      6,98 proc. 12 MMA -

      *teirautis „Sodroje“

      Sutrumpinimai: MMA – minimalioji mėnesinė alga (2021 m. – 642 Eur); AP – apmokestinamosios pajamos; VMI – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; GPM – gyventojų pajamų mokestis; EDV – ekonominio dydžio vienetas; VSD – valstybinis socialinis draudimas; VDU – vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti dydis (2020 m. – 1241,40 Eur).

      Svarbu atsiminti: kad draudimas nenutrūktų – būtina laiku sumokėti  nustatyto dydžio įmokas. Įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus galima rasti „Sodros" interneto svetainės skiltyje „Įmokos“.

      Pasitikrinti, ar neturi susikaupusios PSD įmokų skolos, nedirbantys ir nevykdantys jokios ekonominės veiklos asmenys bei turintys žemės ūkio valdą ar ūkį iki 2 EDV, gali „Sodrosׅ“ interneto svetainės skiltyje „PSD įmokų skola“. Jei asmuo šiuo metu vykdo (ar anksčiau yra vykdęs) kokią nors ekonominę veiklą (pvz.: individuali veikla pagal pažymą, verslo liudijimas, individuali įmonė, ūkinė bendrija, mažoji bendrija, ūkininkas), tai šios rūšies PSD įmokų skolą jis gali pasitikrinti prisijungęs prie Asmeninės paskyros draudėjui → „Ataskaitos“ → „S36 Suvestinė apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą“.

      Ketvirtoji taisyklė. PSD įmokas administruoja „Sodra“. Visą informaciją – įmokų dydžius, sąskaitų numerius, įmokų kodus – galima rasti „Sodros“ interneto svetainės www.sodra.lt skiltyje „Įmokos“.

      Penktoji taisyklė. Ar asmuo yra apdraustas, galima sužinoti ligonių kasose, atvykus į bet kurią teritorinę ligonių kasą ir pateikus asmens dokumentą. Taip pat galima pasitikrinti ligonių kasų interneto svetainės https://ligoniukasa.lrv.lt/ skiltyje „Ar esate draustas?“, specialioje formoje įrašius asmens kodą arba draudžiamojo asmens identifikacinį kodą.

      Šeštoji taisyklė. Gyvenantys užsienyje, bet nedeklaravę išvykimo iš Lietuvos, net jei Lietuvoje negavo sveikatos priežiūros paslaugų, privalėtų sumokėti PSD įmokų skolas. Visais įmokų dydžio ir skolų klausimais gyventojai turėtų kreiptis į „Sodrą“. „Sodros“ informacija dirbantiems užsienyje čia.

      Daugiau papildomos informacijos galima rasti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme.

      Ligonių kasos gyventojams informaciją apie PSD teikia bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222 (skambinant iš užsienio (+370 5) 232 2222), el. pašto adresu info@vlk.lt ir teritorinių ligonių kasų Gyventojų aptarnavimo skyriuose, kurių adresus ir telefonus rasite čia. „Sodrai" klausimus galima pateikti el. paštu info@sodra.lt arba skambinti 1883 ir (+370 5) 250 0883.

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 03 03

    • 4.

      Apie privalomąjį sveikatos draudimą nutraukus darbo santykius

      Jei išėjote iš darbo, t.y. nutraukėte darbo santykius, Jums privalomasis sveikatos draudimas (PSD) galioja iki darbo santykių nutraukimo mėnesio paskutinės dienos.

      Jeigu yra išmokama išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija, PSD galioja tiek mėnesių, už kiek nutraukiančiam darbo santykius yra išmokėta išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija.

      Pasibaigus PSD galiojimui Jūs dar vieną mėnesį turėsite teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Tačiau garantija gauti paslaugas neatleidžia nuo prievolės sumokėti PSD įmoką už papildomą mėnesį. Jei neįsidarbinsite ir nepateksite į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašus, papildomo mėnesio įmoką turėsite sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

      Dėl PSD įmokų dydžių, įmokos kodų ir mokėjimo tvarkos siūlome kreiptis į Sodrą, kuri administruoja PSD įmokas.

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 02 18

    • 5.

      Apie pirminę odontologinę pagalbą

      Kam teikiama nemokama odontologinė pagalba?

      Ligonių kasų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos sveikatos priežiūros – taip pat ir odontologo – paslaugos gali būti teikiamos tik privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims.

      Kur kreiptis norint gauti nemokamą odontologinę pagalbą?

      Kreiptis reikia į gydymo įstaigą, prie kurios asmuo yra prisirašęs, ir susižinoti, kur galima gauti ligonių kasos apmokamas odontologo paslaugas. Paprastai pirminio lygio odontologo paslaugos, kaip ir šeimos gydytojo paslaugos, teikiamos toje pačioje įstaigoje. Jei įstaigoje odontologo nėra, ji turi informuoti, koks odontologijos kabinetas ir kur teikia nemokamas odontologines paslaugas prirašytiems toje įstaigoje asmenims.

      Kokios yra pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugos?

      Šioms paslaugoms priskiriamas dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų įtarimas, vaikų dantų ėduonies profilaktika, sąkandžio anomalijų išaiškinimas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.

      Ar tikrai už dalį poliklinikoje teikiamų odontologo paslaugų pacientui reikia sumokėti?

      Gydantis dantis iš tiesų už kai ką reikia mokėti: pavyzdžiui, už plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones. Taigi, ligonių kasa sumoka už gydytojo darbą, o pacientas sumoka už dantims gydyti sunaudotas medžiagas ir vienkartines priemones.

      Išimtis taikoma vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims. Jiems būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad asmuo yra valstybės remiamas ir gauna socialinę pašalpą.

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 02 18

    • 6.

      Apie dantų silantavimo paslaugas vaikams

      Kas yra silantai?

      Silantai – dantų ėduonies profilaktikai skirta medžiaga, kuri giliai įsiskverbia į sveikų krūminių dantų vageles ir duobeles, hermetizuoja jas ir neleidžia ten patekti bakterijoms bei angliavandeniams, kauptis apnašoms bei maisto likučiams. Taip vaikų dantukai yra apsaugojami nuo ėduonies.

      Kas gali gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas dantų silantavimo paslaugas?

      Vaikai nuo 6 iki 14 metų. Silantais dengiami tik sveiki nuolatiniai krūminiai dantys.

      Kur reikia kreiptis norint gauti nemokamas dantų silantavimo paslaugas?

      Norint gauti šią paslaugą nemokamai, reikia kreiptis į gydytoją odontologą arba burnos higienistą, kuris dirba gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų teikimo, ir užsiregistruoti pas jį vizitui.

      Kaip atliekama dantų silantavimo procedūra?

      Silantavimas – tai visiškai neskausminga procedūra. Dantų paviršius nuvalomas, apdorojamas specialia pasta ir padengiamas silantu, kuris sukietinamas panaudojant specialią šviesą. Padengus dantis silantais pirmą kartą, po 3 mėnesių reikia apsilankyti pas gydytoją odontologą, kad šis įvertintų būklę, o vėliau – pasitikrinti kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

      Daugiau informacijos galima rasti čia

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 02 18

    • 7.

      Apie dantų protezavimą

      Kas turi teisę į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamą dantų protezavimą?

      Tokią teisę turi šie apdraustieji:

      • asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius,
      • vaikai iki 18 metų,
      • asmenys, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais,
      • asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.

      Kur kreiptis norint gauti dantų protezavimo paslaugas?

      Pirmiausia reikia keiptis į gydymo įstaigos, prie kurios žmogus yra prisirašęs, gydytoją odontologą arba į kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), turinčios licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ir sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo ir apmokėjimo, gydytoją odontologą. Gydytojas nustato, ar asmeniui gali būti teikiamos kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos.

      Nuo 2021 m. sausio mėn. asmeniui, turinčiam teisę gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas ir kuriam buvo nustatytas dantų protezavimo pagrįstumas, nebereikės rašyti prašymo jį įtraukti į laukiančiųjų sąrašą, sulaukti teritorinių ligonių kasų (TLK) patvirtinimo apie įtraukimą ir kt. Nustačius minėtą teisę ir pagrįstumą, gydymo įstaiga, į kurią kreipėsi asmuo, turės tik suvesti duomenis į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI) ir asmenį užregistruoti Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos Dantų protezavimo posistemyje (EVIS DP).
      Asmuo iš karto bus informuotas apie teisės gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas įgijimą – įstaiga privalo išduoti tai patvirtinantį informacinį pranešimą – ir galės kreiptis į pasirinktą gydymo įstaigą dėl dantų protezavimo paslaugų, turinčią sutartį su TLK. Taigi asmeniui nebereikia pildyti jokių prašymų TLK. Visi duomenys bus tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu.

      Nebelikus eilių, nėra prasmės dantis protezuoti savo lėšomis (kaip anksčiau), vėliau už tai gaunant iš ligonių kasų kompensaciją, kadangi dabar asmuo teisę įgyja iš karto.

      Kokia numatyta kompensuojamų išlaidų suma?

      Šiuo metu pensininkams, neįgaliesiems ir asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, iš PSDF kompensuojama iki 561,35 euro, vaikams – iki 286,49 euro. Retesniais atvejais, kai reikalingas sudėtingesnis ir brangesnis gydymas (sprendimą priima gydytojų odontologų konsiliumas), kompensuojama suma gali siekti iki 1727,20 euro. Tuo atveju, jeigu išlaidos viršija nustatytą kompensuojamos iš PSDF sumos dydį, pacientui teks primokėti.

      Žinotina, kad kompensuojamos iš PSDF dantų protezavimo paslaugos teikiamos tik tose gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų yra sudariusios sutartį su viena iš TLK. Tuo pasidomėti reikėtų dar prieš renkantis protezavimo kliniką.

      Kada galima gauti pakartotinas protezavimo paslaugas?

      Dantų protezavimo paslaugos turės būti suteiktos per 3 metus nuo šios teisės įgijimo – asmens užregistravimo EVIS DP posistemyje. Pakartotinai kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas pacientas galės gauti ne anksčiau kaip po 3 metų nuo dantų protezavimo paslaugų kompensavimo dienos.

      Su dantų protezavimo paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka galima susipažinti čia.

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 03 03

    • 8.

      Apie gydytojų specialistų konsultacijas

      Ar konsultuotis nemokamai pas gydytoją specialistą galima patekti tik su siuntimu? Kas gali išduoti siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai?

      Siuntimą nemokamai gydytojo specialisto konsultacijai gydytojas (šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas) išduoda ne pagal paciento norą, o pagal poreikį, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę. Šeimos gydytojas gali išduoti siuntimą pas gydytoją specialistą, kai mano, kad reikalinga gydytojo specialisto pagalba norint nustatyti tikslią diagnozę ar įvertinti pacientui skiriamą gydymą. Gydytojas specialistas gali išduoti siuntimą, jeigu jo konsultacijos metu paaiškėja, kad reikalinga ir kitos profesinės kvalifikacijos gydytojo specialisto konsultacija, pvz.: pacientą konsultavęs kardiologas nusprendžia, kad reikalinga endokrinologo konsultacija ar akių ligų gydytojo konsultacija ir pan.

      Siuntime nurodoma jo išdavimo data ir galiojimo laikas, ligos diagnozė, atliktų tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto kompetencijai, rezultatai, informacija apie taikytą gydymą, jo efektyvumą. Be to, nurodoma, pas kokios profesinės kvalifikacijos gydytoją specialistą pacientas siunčiamas, koks siuntimo tikslas.

      Ar gali pacientas pasirinkti kurioje įstaigoje jam bus suteikta konsultacija? Ar bet kurioje įstaigoje, turint siuntimą, gydytojo konsultacija bus suteikta nemokamai?

      Pacientas gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl gydytojų specialistų paslaugų išlaidų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

      Kiek laiko galioja siuntimas?

      Siuntimo galiojimo laikas skaičiuojamas nuo jo išrašymo iki paciento užregistravimo gydytojo specialisto priėmimui arba įregistravimo į eilę gydytojo specialisto paslaugoms gauti. Siuntime nurodytas galiojimo laikas negali viršyti 30 dienų.

      Per kiek laiko gydytojas specialistas turi pateikti atsakymą siuntusiam gydytojui?

      Pacientą konsultavęs gydytojas specialistas atsakymą siuntusiam gydytojui turi pateikti ne vėliau kaip per tris dienas.

      Gydytojai, išduodantys siuntimus ar pateikiantys atsakymus, teisės aktų nustatyta tvarka atsako už siuntimo pagrįstumą, siuntimo ar atsakymo savalaikiškumą, tinkamą siuntimo ar atsakymo įforminimą ir į siuntimą ar atsakymą įrašomų duomenų teisingumą.

      Ar visada turint siuntimą konsultacija ir tyrimai atliekami nemokamai?

      Tyrimai yra gydytojo specialisto konsultacijos sudėtinė dalis ir atskirai už juos mokėti nereikia. Kiekvienas gydytojas atlieka tyrimus, kurie yra priskirti jo kompetencijai. Jei gydytojui reikalingi tyrimai, kurie viršija jo kompetenciją, jis turi pacientą nukreipti atitinkamo gydytojo specialisto konsultacijai. Tuo atveju, kai kokie nors papildomi tyrimai atliekami paciento iniciatyva, tyrimų išlaidas turi apmokėti pats pacientas.

      Pas kokį gydytoją specialistą galima kreiptis be siuntimo ir gauti gydymo paslaugą nemokamai?

      Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai be siuntimo į visus gydytojus gali kreiptis dėl būtinosios pagalbos. Taip pat be siuntimo galima kreiptis į gydytoją dermatovenerologą - už jo konsultaciją mokėti nereikės.

      Kur kreiptis, jei gydymo įstaigoje kyla ginčų dėl mokamų ir nemokamų paslaugų?

      Jei suabejojote, ar reikia mokėti, neskubėkite pasirašyti sutikimo mokamoms paslaugoms, medicinos pagalbos priemonėms, paskirtiems tyrimams. Pirmiausia klauskite jus gydančio gydytojo ar jo tiesioginio vadovo, išsiaiškinkite, kodėl prašoma (ar liepiama) susimokėti. Jeigu atsakymas netenkins, tuomet raštu kreipkitės į gydymo įstaigos administracijos vadovą. Jei nepavyksta gauti atsakymų gydymo įstaigoje, galima kreiptis raštu į TLK, skambinti bendruoju ligonių kasų informacijos telefono numeriu (8 5) 232 2222 arba rašyti el. pašto adresu info@vlk.lt.

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 02 18

    • 9.

      Medicininės reabilitacijos paslaugos

      Kur būtų galima rasti ligų kodų sąrašą, pagal kurį vaikui yra skiriamas sanatorinis gydymas (reabilitacija)?

      Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ yra nustatyta vaikų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos bei sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigas tvarka. Minėtu įsakymu taip pat nustatyti medicininės reabilitacijos paslaugų vaikams teikimo bei vaikų sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo bendrieji ir specialieji reikalavimai.

      Pirmiau minėtuose specialiuosiuose reikalavimuose yra nurodytos diagnozės bei ligų kodai pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją TLK-10-AM, pagal kuriuos vaikui gali būti skiriamos medicininės reabilitacijos paslaugos. Apie jų reikalingumą sprendžia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, konsultacijos metu įvertinęs vaiko diagnozę, taikytą gydymą, ligos sunkumo laipsnį, biosocialinių funkcijų sutrikimo lygį, galimas kontraindikacijas bei kitus aktualius duomenis.

      Teisės akto nuoroda čia.

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 02 18

    • 10.

      Brangieji tyrimai ir procedūros

      Ar reikia mokėti už magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo nuotrauką (vaizdo kopiją), jei šiam tyrimui siuntimą išdavė gydytojas traumatologas?

      Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-304 „Dėl Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 3 punkte nustatyta, kad siuntimus atlikti brangiuosius tyrimus ir procedūras (brangiesiems tyrimams priklauso kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ir kiti tyrimai), kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, gali išduoti gydytojai specialistai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Jeigu siuntimą išdavęs gydytojas nurodo, kad jam turi būti pateiktos radiologinio tyrimo vaizdų kopijos, tyrimą atlikęs gydytojas pateikia siuntusiajam gydytojui radiologinio tyrimo aprašymą kartu su radiologinio tyrimo vaizdų kopijomis ir daro tai patvirtinantį įrašą asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025/a).

      Taigi, vadovaujantis Aprašo reikalavimais, siunčiančiajam gydytojui nusprendus, kad jam yra reikalingos pacientui atlikto radiologinio tyrimo vaizdų kopijos, jis paciento siuntime turėtų nurodyti pateikti minėtas vaizdų kopijas. Tyrimą atlikusi gydymo įstaiga privalėtų šias kopijas pateikti ir apie tai pažymėti asmens sveikatos istorijoje (šiuo atveju pacientui nereikėtų mokėti už jam atlikto radiologinio tyrimo kopijas).

      Žinotina, jog tuo atveju, jeigu siunčiančiajam gydytojui pakaktų pacientui atlikto radiologinio tyrimo aprašymo, jis paciento siuntime nenurodytų pateikti radiologinio tyrimo vaizdų kopijų. Tuomet, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pacientui pageidaujant, jo lėšomis sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas (šiuo atveju radiologinio tyrimo vaizdų kopijos būtų atliktos paciento lėšomis).

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 02 18

    • 11.

      Apie ligų prevencijos programas

      Kokios prevencinės programos šiuo metu vykdomos Lietuvoje?

      Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis šiuo metu yra apmokamos gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos.

      Kas yra gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa ir kam ji skirta?

      Tai programa, kurios metu pacientei paimamas citologinio tepinėlio mėginys. Atlikus jo tyrimą ir gavus rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Šioje programoje kas 3 metus turėtų dalyvauti visos moterys nuo 25 iki 59 metų (imtinai).

      Kas yra krūties vėžio prevencinė programa ir kam ji skirta?

      Pagal šią prevencinę programą atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Sveikatą pagal šią prevencinę programą kas 2 metus turėtų pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų (imtinai).

      Kas yra prostatos vėžio prevencinė programa ir kam ji skirta?

      Pagal šią prevencinę programą pacientui atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją. Šioje programoje kas 2 arba kas 5 metus (sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į PAS tyrimo rezultatus) turėtų dalyvauti visi vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

      Kas yra storosios žarnos vėžio prevencinė programa ir kam ji skirta?

      Pagal šią prevencinę programą pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir prireikus biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę. Nemokamai pasitikrinti sveikatą kas 2 metus turėtų visi vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai).

      Kas yra širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa ir kam ji skirta?

      Pagal šią prevencinę programą šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Tikrintis sveikatą širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje kiekvienais metais turėtų visi vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) bei moterys nuo 50 iki 64 metų (imtinai).

      Kiek kainuoja dalyvavimas prevencinėse programose?

      Dalyvavimas prevencinėse programose yra nemokamas, tad pacientui už tyrimus, gydytojų darbą ar sunaudotas medžiagas iš savo kišenės mokėti nereikia.

      Kur kreiptis dėl dalyvavimo prevencinėse programose?

      Dėl dalyvavimo gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 02 18

    • 12.

      Vaikų skiepijimas

      Nuo kokių ligų gali būti skiepijami vaikai?

      Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus vaikai gydymo įstaigose yra nemokamai skiepijami nuo šių užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso, rotaviruso, B tipo meningokoko. Už šiuos skiepus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sumoka ligonių kasos.

      Kokio amžiaus vaikai gali būti skiepijami?

      Priklausomai nuo vakcinos, vaikai gali būti skiepijami įvairaus amžiaus. Paprastai pirmosiomis vakcinomis vaikai skiepijami tik gimę. Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius.

      Ką daryti, jeigu laiku nepaskiepijome vaiko?

      Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas, nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.

      Kokio amžiaus mergaitės skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV)?

      Skiepijant nuo ŽPV yra reikalingi 2 skiepai. Tarp pirmojo ir antrojo skiepo turi praeiti 6 mėn. Pirmojo skiepo metu mergaitei turi būti 11 metų. Jaunesnės arba vyresnės mergaitės nėra skiepijamos.

      Daugiau informacijos galima rasti čia

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 02 18

    • 13.

      Konsultacinis informacinis katalogas

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 02 18