BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


DUK

    • 1.

      Apie Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK)

      Kas yra ESDK?

      ESDK yra dokumentas, patvirtinantis apdraustojo teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje metu.

      Svarbu! Žinotina, kad ESDK negarantuoja planinės sveikatos priežiūros.

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Kuriose užsienio šalyse ESDK galioja?

      Europos valstybių, kuriose galioja ESDK, sąrašas:

      Europos Sąjungos (ES) šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Kroatija.

      Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalys narės: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija.

      Kitos šalys: Šveicarijos Konfederacija (Šveicarija), Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (Jungtinė Karalystė).

      Kaip užsakyti/ pakeisti ESDK?

      ESDK išduodama ar pakeičiama teritorinėje ligonių kasoje (TLK). TLK centrinėse būstinėse bei atstovybėse (kuriose yra ESDK spausdintuvai) jos išduodamos iš karto, jei asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir pateikiamas teisingai užpildytas prašymas išduoti kortelę bei kiti reikalingi dokumentai.

      Prašymą gauti ESDK galima pateikti keliais būdais:

      • asmeniškai atvykus į TLK;
      • prisijungus per Elektroninius valdžios vartus prie VLK informacinės sistemos ir užpildžius elektroninę ESDK užsakymo formą;
      • paštu atsiuntus užpildytą ir pasirašytą popierinę ligonių kasų interneto svetainėje skelbiamą prašymo formą.

      Prašymus galima atspausdinti ir užpildžius išsiųsti TLK.

      Pageidaujant, ESDK registruotu laišku gali būti nemokamai pristatyta Lietuvoje nurodytu užsakovo adresu.

      Savarankiškai PSD įmokas mokantys asmenys, norėdami gauti kortelę (ar ją pakeičiantį Sertifikatą), turi būti sumokėję šią įmoką ir už einamąjį mėnesį.

      Svarbu! Prieš užsakant kortelę, būtina pasitikrinti, ar asmuo yra draustas PSD. Pasitikrinti savo draustumą galima čia.

      Ką daryti, jeigu išvykus į kelionę asmuo nepasiima ESDK?

      Jei PSD apdraustas asmuo išvyko iš Lietuvos nepasiėmęs ESDK arba kelionės metu ją prarado ir skubiai prireikia kreiptis dėl būtinosios medicinos pagalbos į ES šalies gydymo įstaigą, galima savarankiškai susiformuoti sau ir (ar) nepilnamečiams savo šeimos nariams sertifikatus, kurie laikinai pakeičia ESDK (toliau – Sertifikatas). Savarankiškai susiformuoti ESDK pakeičiantį Sertifikatą galima čia.

      Jei nėra galimybės prisijungti prie e-valdžios vartų ir savarankiškai suformuoti Sertifikato bei atsiųsti jo į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį, reikia kreiptis į šalies, kurioje asmuo vieši, vietos valstybinio sveikatos draudimą įstaigą. Ši įstaiga kreipsis į Lietuvos Respublikos teritorinę ligonių kasą pagal asmens gyvenamąją vietą su prašymu atsiųsti ESDK pakeičiantį Sertifikatą.

      ESDK ir ją pakeičiantį Sertifikatą priima tik valstybių nacionalinėms sistemoms priklausančios gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su ligonių kasomis ar valstybinį sveikatos draudimą įgyvendinančiomis įstaigomis. Už pacientui suteiktą būtinosios medicinos pagalbą sumoka paslaugas teikiančios valstybės ligonių kasa, o priemokas ar mokesčius pacientas moka pats.

      Svarbu! Tuo laikotarpiu, už kurį norima suformuoti Sertifikatą, asmuo privalo būti apdraustas PSD Lietuvoje.

      Ar kortelė išduodama vaikams, senjorams?

      ESDK išduodamos ir vaikams, ir senjorams. Vaiko iki 16 metų prašymą pildo ir TLK pateikia vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas (rūpintojas), socialinės globos įstaigos atstovas, kartu pateikdamas paskyrimą globėju (rūpintoju) ar atstovavimą patvirtinančius dokumentus, arba šių dokumentų oficialias kopijas ir savo asmens dokumentą.

      Kaip sužinoti, ar ESDK pagaminta?

      Asmenys, pateikę prašymą per elektroninius valdžios vartus, informuojami el. paštu.

      Turint klausimų dėl ESDK išdavimo, dokumentų, reikiamų kortelei gauti, pildymo, informacijos apie ESDK teikimo ir kt., reikia kreiptis į TLK, kuriai buvo pateiktas prašymas.

      Kiek laiko ESDK galioja ir kiek kainuoja?

      Kortelė išduodama nemokamai, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį apdraustojo dokumentą. Lietuvos Respublikos teritorijoje kortelę taip pat galima gauti nemokamai registruotu paštu.

      ESDK galioja nuo 2 mėnesių iki 18 metų, atsižvelgiant į tai, kokiai apdraustųjų grupei priklauso asmuo (pvz., pensininkams išduodama 10 metų laikotarpiui, dirbantiesiems išduota kortelė galioja iki 4 metų, moksleiviams ir studentams – vienerius mokslo metus ir pan.). Tačiau nurodytą laiką kortelė galioja tik apdraustam asmeniui. Jei PSD nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia ir asmuo ja naudotis nebegali.

      Nauja ESDK gali būti pakeista apdraustojo pageidavimu, jei iki kortelės galiojimo pabaigos lieka ne daugiau kaip 2 mėnesiai.

      Ar ESDK galima naudotis, jei draudimas nutrūksta?

      Svarbu! Pasikeitus PSD statusui ESDK naudotis draudžiama.

      Išduodant ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti šios kortelės pasibaigus PSD laikotarpiui. Pasitaiko, kad praradę draudimą asmenys pasinaudoja kortele, nemokamai gydosi, o paskui patiria nepatogumų, nes privalo grąžinti susidariusią žalą PSDF biudžetui. Visais atvejais ligonių kasos, prieš apmokėdamos užsienio šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas, tikrina, ar ESDK pateikęs asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo apdraustas PSD.

      Kas atsitinka, jei ESDK pasinaudoja neapdraustas asmuo?

      Jei PSD neapdraustas asmuo pasinaudoja ESDK, ligonių kasos, vadovaudamosi ES teisės aktais, privalo apmokėti suteiktų paslaugų išlaidas pagal užsienio šalies atsakingos įstaigos pateiktas sąskaitas. Šiuo atveju konstatuojama, kad dėl neteisėto ESDK panaudojimo buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Šią žalą asmuo privalo atlyginti. Pirmiausia ligonių kasos informuoja asmenį apie pareigą pačiam atlyginti žalą arba paprašo pateikti PSD draudimą patvirtinančius dokumentus. Jei asmuo nepateikia prašomų dokumentų arba neatlygina nustatytos žalos, ligonių kasos kreipiasi į teismą, o išieškotos lėšos grąžinamos į PSDF biudžetą.

      Žinotina, kad savanoriškas žalos atlyginimas sukelia mažiau nepatogumų nei teismo sprendimo vykdymas. Savanoriškai atlyginti žalą galima pasirenkant vieną iš galimų būdų: iš karto pervesti visą sumą į nurodytą sąskaitą arba sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis.

      Daugiau apie žalos PSDF biudžetui atlyginimą – čia.

      Ką daryti praradus ESDK?

      Jei kortelę asmuo prarado (ją pametėte ar pavogė), reikia kreiptis į policiją, kur bus išduota pažyma apie dokumento praradimą. Pametus galiojančią kortelę ir neturint policijos išduotos pažymos apie šio dokumento praradimą, nauja kortelė išduodama tik sumokėjus 14.48 EUR už prarastos (arba sugadintos) kortelės keitimą.

      Ar susirgus ir pateikus ESDK visos paslaugos teikiamos nemokamai? Kaip atsiskaitoma su būtinosios medicinos pagalbos paslaugas suteikusia užsienio gydymo įstaiga?

      Prireikus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų kelionės užsienyje metu, mūsų šalies apdraustajam ESDK pagrindu ši pagalba teikiama pagal lankomoje šalyje nustatytas pagalbos apimtis. Už šią paslaugą  sumokama tos šalies teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais.

      Lietuvos ligonių kasos tiesiogiai gydymo įstaigos sąskaitų neapmoka. Už mūsų šalies apdraustajam suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas (pateikus ESDK) gydymo įstaigai sumoka tos  Europos šalies ligonių kasa ar kita atitinkama tos šalies institucija. Vėliau ši įstaiga kreipiasi į VLK dėl išlaidų kompensavimo.

      Jei Europos šalyje nustatyta, kad pacientams už atitinkamas paslaugas taikomos priemokos (mokesčiai), tai ir ESDK turėtojas turės primokėti. Daugelyje Europos šalių ligonių kasos neapmoka transportavimo išlaidų, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos pacientą tenka pargabenti namo į šalį, kurioje jis apdraustas privalomuoju draudimu.

      Jei dėl kažkokių priežasčių Lietuvos apdraustajam pateikus ESDK Europos šalies gydymo įstaigai vis tiek teko apmokėti  suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas, grįžęs į Lietuvą jis gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą dėl išlaidų kompensavimo. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje visada reikia savo lėšomis apmokėti ambulatoriškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

      Svarbu! Kreipiantis į TLK dėl būtinosios medicinos pagalbos išlaidų kompensavimo, reikia pateikti mokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus bei išrašų iš medicininių dokumentų kopijas.

      Tokia pati paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarka galioja ir Europos šalių apdraustiesiems, kuriems būtinoji pagalba teikiama Lietuvoje.

      Ar norint gauti nemokamą būtinąją pagalbą užsienyje galima kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą?

      Teisės aktai suteikia teisę gauti iš PSDF biudžeto apmokamą būtinąją medicinos pagalbą tik tose gydymo įstaigose, kurios dalyvauja atitinkamos Europos šalies nacionalinėje sveikatos sistemoje. Tai gali būti tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, todėl atvykus į Europos šalies gydymo įstaigą visada reikėtų pasidomėti, ar ji priklauso nacionalinei sveikatos sistemai ir ar ji priima ESDK.

      Ligonių kasos taip pat nekompensuoja paciento priemokų ir gydymo paslaugų, kurios pagal atitinkamos Europos šalies nacionalinius teisės aktus nėra apmokamos valstybinio sveikatos draudimo lėšomis.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie ESDK – čia.
      • Daugiau apie ESDK išdavimą, keitimą – čia.
      • Daugiau apie gydymąsi užsienyje – čia.
      • ESDK, Sertifikato užsakymas – čia.
      • Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.

      Prašymai (visus prašymus galima rasti čia):

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 11 12

    • 2.

      Studijuojantiems ar besimokantiems užsienyje

      Ar užsienyje studijuojantys/besimokantys Lietuvos gyventojai yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu?

      Studijuojantieji Europos Sąjungos šalių, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos (toliau kartu – ES) aukštosiose mokyklose (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki „Brexit“ pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2020-12-31) pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas, ir besimokantys ES mokyklose (taip pat ir JK, jeigu mokymasis buvo pradėtas iki 2020-12-31) mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir (ar) formaliojo profesinio mokymo programas yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis.

      Norėdami būti apdrausti valstybės lėšomis, užsienyje studijuosiantys/besimokantys studentai turi pasirūpinti jų draudimą liudijančių dokumentų pateikimu ligonių kasoms.

      Kokius dokumentus užsienyje studijuojantys Lietuvos gyventojai turi pateikti ligonių kasoms?

      Draudžiamieji asmenys, studijuojantys/besimokantys ES (taip pat ir JK, jeigu mokymasis buvo pradėtas iki 2020-12-31), ligonių kasoms turi pateikti dokumentą su duomenimis apie suteiktą studento arba mokinio statusą, kuriame būtų nurodyta studijų/mokslo vieta, studijų/mokslo forma, studijų/mokslo pradžios ir pabaigos datos draudimo laikotarpiui apskaičiuoti.

      Svarbu! Aukštosios mokyklos kvietimas/laiškas studijuoti šiuo atveju netinka, nes jis nepatvirtina studento statuso.

      Kiek laiko galioja PSD užsienyje studijuojantiems Lietuvos gyventojams?

      PSD valstybės lėšomis galiojimo laikotarpiai nustatomi pagal ligonių kasoms pateikto dokumento duomenis – nuo dokumente nurodytos studijų/mokslo (studijų/mokslo dalies) pradžios datos iki einamųjų mokslo metų studijų/mokslo (studijų/mokslo dalies) pabaigos datos arba iki einamųjų mokslo metų pabaigos datos (jei studijų arba mokslo pabaigos data dokumente nenurodyta).

      Svarbu! Studentai/moksleiviai PSD draudžiami vieneriems mokslo metams, todėl pažymą iš užsienio mokyklos į ligonių kasą reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais. Jei studentas/moksleivis neturi galimybių dokumentus pristatyti pats, juos galima atsiųsti registruotu laišku – tuomet draudimo PSD laikotarpis bus nustatytas pagal atsiųstos pažymos duomenis.

      Ligonių kasų kontaktai – čia.

      Ar svarbu, kurį mėnesį prasideda studijos?

      Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kurį mėnesį oficialiai prasideda studijos. Moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) studijų studentai PSD yra draudžiami valstybės lėšomis ir šis draudimas galioja iki rugpjūčio pabaigos. Jei jaunuolis tęsia mokslus nuo rugsėjo – toliau galioja ir PSD.

      Studijos kai kuriose užsienio aukštosiose mokyklose prasideda tik spalį. Tokiu atveju PSD įmoką už rugsėjį reikia sumokėti savarankiškai. Kitais metais, jeigu studijos bus tęsiamos, draudimas galios nuo spalio iki spalio ir papildomai už rugsėjį mokėti nebereikės.

      Ar galioja PSD, jeigu studentas deklaruoja išvykimą iš Lietuvos?

      Jaunuoliai, kurie išvykdami studijuoti į ES šalis, deklaruoja išvykimą iš Lietuvos, praranda nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą ir netenka teisės būti apdrausti PSD valstybės lėšomis, kadangi valstybės lėšomis gali būti draudžiami tik nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai.  Studijuojantys ES gyventojai nelaikomi pasikeitusiais gyvenamąją vietą, todėl jiems deklaruoti savo išvykimo iš Lietuvos nereikia (tai galioja ir studijuojantiems JK, jeigu studijos pradėtos iki 2020-12-31)

      Studijuojant ES priskaičiuota PSD skola. Kokius dokumentus reikia pateikti, kad skola būtų panaikinta?

      Draudimo valstybės lėšomis nustatymui ligonių kasoms reikia pateikti pažymą, patvirtinančią studijas/mokslą ES mokykloje, kurioje turi būti nurodyta studijų vieta, studijų forma, studijų pradžios ir pabaigos datos.

      Suformuoto PSD valstybės lėšomis laikotarpio duomenys automatiniu būdu būtų perduoti Sodrai, kuri nustatyta tvarka atliktų PSD įmokų nepriemokos perskaičiavimą (panaikinimą).

      Ligonių kasų kontaktai – čia.

      Ar užsienyje studijuojantiems Lietuvos gyventojams išduodama ESDK?

      Studentams, pateikusiems TLK būtinus dokumentus, išduodama Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK). Ši kortelė patvirtina studijuojančiojo ar besimokančio ES (taip pat JK, jeigu mokymasis buvo pradėtas iki 2020-12-31) Lietuvos gyventojo teisę bet kurioje ES šalyje gauti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas.

      Lietuvos pilietis studijuoti į ES išvyksta rugsėjį ir dar neturi studijas patvirtinančių dokumentų. Ar gali dabar gauti ESDK?

      ESDK išduodama tik PSD apdraustiems asmenims. Jeigu asmuo neturi galimybių dokumentais patvirtinti ES studento/moksleivio statuso, atsiranda prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas. Sumokėjus įmoką už rugsėjį, asmuo gali kreiptis dėl ESDK išdavimo. Pateikus ligonių kasoms dokumentą, kuris patvirtintų ES studento/moksleivio statusą, PSD valstybės lėšomis būtų suformuotas nuo minėto statuso suteikimo datos. Tokiu atveju anksčiau sumokėtą įmoką galima būtų susigrąžinti deklaruojant pajamas arba kreipiantis į Sodrą.

      Ar išvykstant studijuoti į trečiąsias šalis, pvz., Turkiją, JAV, galioja PSD?

      Išvykdami studijuoti/mokytis į trečiąsias šalis, studentai/moksleiviai savo sveikatos draudimu turėtų pasirūpinti patys (pavyzdžiui, apsidrausti privačiu sveikatos draudimu). Jaunuoliams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, jų studijavimo trečiosiose šalyse laikotarpiu taikoma Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta prievolė kiekvieną mėnesį mokėti PSD įmokas.

      Visais PSD įmokų administravimo klausimais reikėtų kreiptis į Sodrą.

      Ar galioja PSD studentams, kurie JK studijas pradėjo iki „Brexit“?

      JK aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai iš Lietuvos (įstoję iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ir toliau bus laikomi apdraustaisiais PSD Lietuvoje valstybės lėšomis. Šie asmenys JK turės teisę gauti būtinosios medicininės pagalbos paslaugas ligonių kasų išduodamos ESDK pagrindu. Šie studentai PSD draudžiami iki studijų pabaigos. Žinotina, kad ligonių kasoms taip pat reikia pateikti pažymą, patvirtinančią studento statusą einamiems mokslo metams.

      Svarbu! Po 2021 m. sausio 1 d. į JK išvykstantys studijuoti/mokytis jaunuoliai nebeturi teisės būti draudžiami PSD valstybės lėšomis. Šie jaunuoliai privalo mokėti PSD įmokas savarankiškai.

      Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys, išvykstantys ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui į JK gyventi, studijuoti, dirbti ar šeimų susijungimo atveju, turi gauti JK vizą. Tai reiškia, kad jie turi sumokėti sveikatos mokestį (Health Fee / Immigration Health Surcharge), be kurio viza nebus išduodama.

      Daugiau apie studijas JK – skyrelyje „Ką reikia žinoti JK studijuojantiems studentams iš Lietuvos?“ – čia.

      Ar Lietuvos studentas, studijuojantis pagal Erasmus programą, turi pateikti dokumentus, kad galiotų PSD?

      Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos programas ir studijų metu dalyvaujantys Erasmus programoje, PSD draudžiami valstybės lėšomis. Duomenis apie Lietuvos studento statuso galiojimą pateikia Studentų registras, tad papildomų dokumentų studentui teikti nereikia.

      Savo draustumo statusą galima pasitikrinti čia.

      Ar galios PSD, jeigu studijų užsienyje metu planuojama dirbti?

      Tais laikotarpiais, kuriais užsienyje studijuojantis Lietuvos pilietis planuoja įsidarbinti ir dirbti, Lietuvos draudimas valstybės lėšomis studentų grupėje negalios. Toks asmuo PSD bus apdraustas toje valstybėje, kurioje dirbs ir mokės mokesčius.

      Ar užsienyje atliekantys praktiką - stažuotę absolventai po universiteto baigimo gavę bakalauro laipsnį draudžiami PSD?

      Tuo atveju, jeigu praktikos metu studento statusas nesuteikiamas, toks asmuo PSD valstybės lėšomis negali būti draudžiamas.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau informacijos apie sveikatos garantijas ES – čia.
      • Daugiau apie studijas JK – čia.
      • Daugiau apie ESDK – čia.
      • Ligonių kasų kontaktai – čia.
      • Pasitikrinti savo draustumo statusą – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 10 27

    • 3.

      Naudinga informacija apie privalomojo sveikatos draudimo įmokas

      Ką apie privalomąjį sveikatos draudimą naudinga žinoti kiekvienam piliečiui

      Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra tie Lietuvos gyventojai, kurie arba patys moka, arba už juos šios įmokos yra mokamos. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad PSD įmokos mokėjimas yra prievolė ir tik laiku sumokėjus nustatyto dydžio įmokas garantuojama teisė gauti kompensuojamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir t.t.

      Kad nekiltų nesklandumų apie PSD įmokas, pagrindinę informaciją, kurią reikia žinoti, galima sutalpinti į šešias taisykles.

      Pirmoji taisyklė. Asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, jei dirba ir moka PSD įmokas – jas „Sodrai" perveda darbdavys. Nuo 2020 m. sausio 1 d. pajamoms taikomas 6,98 proc. PSD mokesčio tarifas.  

      Antroji taisyklė. Valstybės lėšomis draudžiami: asmenys, gaunantys Lietuvos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją; teritorinėse darbo biržose užsiregistravę bedarbiai; nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti; asmenys iki 18 metų; valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą; asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais; Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose besimokantys moksleiviai; nuolatinių studijų studentai; vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau vaikų iki pilnametystės ir kitoms grupėms priskiriami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme.

      Kai kurie valstybės lėšomis draudžiami žmonės patys turi pasirūpinti savo draudimu. Lentelėje žemiau pateikiama informacija, ką reikia padaryti tiems, kuriems draudimas nenustatomas automatiškai.

      Lietuvos Respublikos draudžiamojo kategorija    Kaip nustatomas draudimas ir ką daryti, kad draudimas nenutrūktų
      Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą (šiuo metu 31,5 metų) valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti

      Automatiškai tik tuomet, kai stažas apskaičiuotas ir patvirtintas „Sodroje". Jei ne, reikia pateikti prašymą „Sodrai" apskaičiuoti stažą:
      •    atvykus į „Sodrą" (teritorinį skyrių);
      •    paštu, per pasiuntinį;
      •    elektroniniu būdu, prisijungus prie asmeninės „Sodros" paskyros gyventojui;
      •    paskambinus tel. 1883.

      Nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir iki 56 dienos po gimdymo Reikia atvykti į TLK ir pateikti dokumentą su duomenimis apie nėštumo laikotarpį arba numatomą gimdymo datą. Šį dokumentą išduoda gydytojas
      Vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 m., taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų Reikia TLK pateikti prašymą pagal nustatytą formą
      Vienas iš globėjų, auginantis vaiką iki 8 m., taip pat vienas iš globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų Reikia atvykti į TLK ir pateikti savo ir globojamo vaiko (vaikų) asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei dokumentus su duomenimis apie pripažinimą globėju ir globos laikotarpiais
      Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas Reikia pateikti TLK asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą su duomenimis apie studijas ES valstybės narės aukštojoje mokykloje (studijų vieta, studijų forma, studijų pradžios ir pabaigos data)
      Draudžiamasis vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis Reikia pateikti TLK apie save ir slaugomą asmenį (savo vaiką) asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, dokumentus su duomenimis apie neįgalumo lygį
      Draudžiamasis vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų, dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia) Reikia pateikti TLK asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, dokumentus su duomenimis apie pripažinimą globėju (rūpintoju), globos (rūpybos) laikotarpiais, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimą pripažinti asmenį nedarbingu/nustatyti specialiojo nuolatinės slaugos poreikį
      Draudžiamieji, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose, gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą Reikia pateikti TLK asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą su duomenimis apie teisinio statuso suteikimo arba galiojimo laikotarpius

      Gyventojai prašymą dėl draudimo laikotarpių tvarkymo ir reikiamų dokumentų kopijas gali pateikti keliais būdais: atvykus tiesiogiai adresu Vilnius, Europos a. 1, pirmame aukšte; atsiuntus paštu VLK arba elektroninėmis priemonėmis (elektroniniu būdu per portalo „Mano vyriausybė" skiltį „E. pilietis", Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (e.pristatymas), arba elektroniniu paštu info@vlk.lt). Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Trečioji taisyklė. Savarankiškai besidraudžiantys asmenys turi laiku sumokėti nustatyto dydžio PSD įmoką (įmokos tarifas apskaičiuojamas priklausomai nuo minimaliosios mėnesio algos (MMA), kuri 2021 m. yra 642 Eur). Jei įmokos nesumokėtos laiku, sumokėta mažiau nei nustatytas dydis ir susidarė skola, taip pat jei mokėjimo dokumentuose padaryta klaidų (pvz., nurodytas klaidingas įmokos kodas ar gavėjas) ir lėšos nepasiekė gavėjo, gyventojas gali būti neapdraustas. Lentelėje žemiau pateikiama informacija, padėsianti sužinoti savarankiškai besidraudžiantiems, koks PSD įmokų tarifas jiems taikomas.

      Kategorija Tarifas, proc. Bazė Mėnesio mokėjimo tvarka Nuo Iki
      Dirbantieji pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai ir kt. 6,98 100 proc. AP Išskaito ir perveda draudėjas (darbdavys) nuo asmens atitinkamų AP

      6,98 proc.

      12 MMA (yra išimčių*)

      -
      Dirbantieji pagal verslo liudijimą 6,98 Nuo MMA Moka kas mėnesį (yra išimčių*) 6,98 proc. 12 MMA -
      Individualių įmonių savininkai ir tikrųjų, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai bei mažųjų bendrijų nariai ​ 6,98 50 proc. AP – asmeniniams poreikiams išimamos lėšų sumos, kuri kalendorinį mėnesį negali būti mažesnė kaip MMA Išskaito ir perveda draudėjas (ūkinė bendrija, individuali įmonė, mažoji bendrija) kas mėnesį nuo savininko / nario asmeniniams poreikiams išsiimamos lėšų sumos, deklaruotos VMI kaip susijusios su darbo santykiais (yra išimčių*) 6,98 proc. 12 MMA Įmokos skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip praėjusių metų 43 VDU (2020 m. – 53380,20 euro)
      Žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir nėra GPM mokė-tojai, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 EDV 2,33 MMA

      Moka kas mėnesį nuo MMA (yra išimčių*)

      2,33 proc. 12 MMA -
        fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir yra GMP mokėtojai, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra didesnis negu 2 EDV, bet mažesnis negu 4EDV 6,98 MMA Moka kas mėnesį nuo MMA (yra išimčių*) 6,98 proc. 12 MMA -
        fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus 4 EDV arba didesnis 6,98 90 proc. AP (neatėmus PSD ir VSD įmokų) metinės sumos Asmuo einamaisiais metais moka kas mėnesį nuo MMA, o kitais metais iki gegužės 1 d. deklaruoja pajamas ir primoka skirtumą iki 6,98 proc. nuo 90 proc. AP (yra išimčių*) 6,98 proc. 12 MMA Įmokos skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip praėjusių metų 43 VDU (2020 m. – 53380,20 euro)
      Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla ir šeimynos dalyviai 6,98 90 proc. AP Asmuo einamaisiais metais moka kas mėnesį nuo MMA, o kitais metais iki gegužės 1 d. deklaruoja pajamas ir primoka skirtumą iki 6,98 proc. nuo 90 proc. AP (yra išimčių*) 6,98 proc. 12 MMA Įmokos skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip praėjusių metų 43 VDU (2020 m. – 53380,20 euro)
      Savarankiškai besidraudžiantys asmenys ​ 6,98 Nuo MMA

      Moka kas mėnesį. Savarankiškai PSD įmokas turi sumokėti ir tie, kurie neturi darbinių pajamų ilgiau nei vieną mėnesį, nepaisant to, kad darbo santykių nėra nutraukę (nemokamos atostogos, kūrybinės atostogos, kvalifikacijos kėlimas ir pan.).

      6,98 proc. 12 MMA -

      *teirautis „Sodroje“

      Sutrumpinimai: MMA – minimalioji mėnesinė alga (2021 m. – 642 Eur); AP – apmokestinamosios pajamos; VMI – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; GPM – gyventojų pajamų mokestis; EDV – ekonominio dydžio vienetas; VSD – valstybinis socialinis draudimas; VDU – vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti dydis (2020 m. – 1241,40 Eur).

      Svarbu atsiminti: kad draudimas nenutrūktų – būtina laiku sumokėti  nustatyto dydžio įmokas. Įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus galima rasti „Sodros" interneto svetainės skiltyje „Įmokos“.

      Ketvirtoji taisyklė. PSD įmokas administruoja „Sodra“. Visą informaciją – įmokų dydžius, sąskaitų numerius, įmokų kodus – galima rasti „Sodros“ interneto svetainės www.sodra.lt skiltyje „Įmokos“.

      Penktoji taisyklė. Ar asmuo yra apdraustas, galima sužinoti ligonių kasose, atvykus į bet kurią teritorinę ligonių kasą ir pateikus asmens dokumentą. Taip pat galima pasitikrinti ligonių kasų interneto svetainės https://ligoniukasa.lrv.lt/ skiltyje „Ar esate draustas?“, specialioje formoje įrašius asmens kodą arba draudžiamojo asmens identifikacinį kodą.

      Šeštoji taisyklė. Gyvenantys užsienyje, bet nedeklaravę išvykimo iš Lietuvos, net jei Lietuvoje negavo sveikatos priežiūros paslaugų, privalėtų sumokėti PSD įmokų skolas. Visais įmokų dydžio ir skolų klausimais gyventojai turėtų kreiptis į „Sodrą“. „Sodros“ informacija dirbantiems užsienyje čia.

      Daugiau papildomos informacijos galima rasti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme.

      Ligonių kasos gyventojams informaciją apie PSD teikia bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222 (skambinant iš užsienio (+370 5) 232 2222), el. pašto adresu info@vlk.lt ir teritorinių ligonių kasų Gyventojų aptarnavimo skyriuose, kurių adresus ir telefonus rasite čia. „Sodrai" klausimus galima pateikti el. paštu info@sodra.lt arba skambinti 1883 ir (+370 5) 250 0883.

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 05 11

    • 4.

      Apie privalomąjį sveikatos draudimą nutraukus darbo santykius

      Kiek laiko galioja privalomasis sveikatos draudimas (PSD) išėjus iš darbo?

      Jei asmuo išėjo iš darbo, t. y. nutraukė darbo santykius, PSD galioja iki darbo santykių nutraukimo mėnesio paskutinės dienos.

      Jeigu yra išmokama išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija, PSD galioja tiek mėnesių, už kiek nutraukiančiam darbo santykius yra išmokėta išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija.

      Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą galima – čia.

      Ar išėjęs iš darbo asmuo gali gauti ligonių kasų kompensuojamas sveikatos paslaugas?

      Pasibaigus PSD galiojimui asmuo dar vieną mėnesį turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tačiau ši garantija gauti sveikatos paslaugas neatleidžia nuo prievolės sumokėti PSD įmoką už papildomą mėnesį. Jei asmuo neįsidarbins arba nepateks į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašus, papildomo mėnesio įmoką reikės sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

      Svarbu! Kad draudimas nenutrūktų – būtina laiku sumokėti nustatyto dydžio įmokas. Įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus galima rasti „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.

      Ar išlieka socialinės garantijos, jeigu asmuo iš vienos darbovietės išeina, pvz., rugpjūčio 23 d., o kitoje pradeda dirbti kitą mėnesį, pvz., rugsėjo 9 d.?

      Jeigu darbo santykius planuojama nutraukti rugpjūčio mėn., asmuo PSD dirbančių grupėje bus apdraustas iki darbo sutarties nutraukimo mėnesio pabaigos, t. y. iki rugpjūčio 31 d.

      Pasibaigus PSD laikotarpio galiojimui, kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas visą rugsėjo mėnesį asmuo turės teisę gauti papildomai (avansu). Ši valstybės garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti PSD įmokas. Tačiau, jeigu rugsėjo mėnesį asmuo pradės dirbti (įsidarbins), jis neliks nedraustas kelias dienas, nes minėtas papildomas mėnuo suteiks galimybę išlaikyti PSD galiojimo tęstinumą.

      Asmuo išėjo iš darbo ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Ar jam reikia savarankiškai mokėti PSD įmokas?

      Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gyventojui suteikus bedarbio statusą, sveikatos draudimas valstybės lėšomis įsigalioja nuo bedarbio statuso suteikimo datos ir galioja iki šio statuso netekimo datos. PSD įmokas tokiu atveju už asmenį mokės valstybė, todėl savarankiškai jų mokėti nereikia.

      Asmuo neteko darbo ir gavo išeitinę kompensaciją. Kiek laiko galios PSD?

      Darbo netekę gyventojai PSD dirbančiųjų asmenų grupėje yra apdrausti iki darbo netekimo mėnesio paskutinės dienos. Jeigu tokiems asmenims yra išmokama išeitinė išmoka arba kompensacija, nuo kurios, kaip ir nuo kitokio pobūdžio su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat yra mokamos PSD įmokos, PSD laikotarpis papildomai galios tiek mėnesių, už kiek buvo išmokėta išeitinė išmoka arba kompensacija.

      Asmuo planuoja išeiti iš darbo. Ką daryti, kad nenutrūktų jo PSD?

      Jeigu asmuo planuoja nutraukti darbo santykius, PSD dirbančiųjų grupėje jis bus apdraustas iki darbo sutarties nutraukimo mėnesio paskutinės dienos. Netekę darbo gyventojai neretai naudojasi Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamomis paslaugomis. Tuo atveju, jeigu minėta tarnyba suteiktų bedarbio statusą – nuo šio statuso suteikimo datos iki bedarbio statuso netekimo mėnesio paskutinės dienos – asmuo bus apdraustas PSD valstybės lėšomis. Už valstybės lėšomis draudžiamus gyventojus PSD įmokas sumoka valstybė.

      Jeigu pasibaigus darbo santykiams asmuo nepateks į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupę, PSD galiojimo tęstinumą galima bus išlaikyti pradėjus mokėti PSD įmokas savarankiškai.

      Įmokas mokėti reikėtų pradėti jau kitą mėnesį po darbo sutarties nutraukimo. PSD galiojimo periodas yra mėnesinis – gyventojas tampa apdraustu visą mėnesį, už kurį sumokėta atitinkamo dydžio PSD įmoka.

      PSD įmokas administruoja „Sodra“. Visą informaciją – įmokų dydžius, sąskaitų numerius, įmokų kodus – galima rasti „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.

      Išėjęs iš darbo asmuo nemokėjo PSD, susikaupė skola. Ar jam sumokėjus skolą „Sodrai“, PSD įsigalios?

      Kai asmuo „Sodroje“ išsiaiškina galimos nepriemokos klausimus ir ją apmoka, „Sodra“ ligonių kasoms pateikia atnaujintus duomenis apie asmens skolos panaikinimą.

      PSD laikotarpiai formuojami automatiškai. Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą bet kada galima interneto puslapyje – čia.

      Asmuo išėjo iš darbo ir PSD įmokas moka savarankiškai, tačiau sistemoje rodoma, kad jis turi skolą.

      Jeigu kyla klausimų dėl skolos (nepriemokos) ar dėl įmokų mokėjimo tvarkos, rekomenduotina nedelsiant kreiptis į „Sodrą“, kuri šias įmokas surenka, kontroliuoja (ar teisingai apskaičiuotos, ar sumokėtos), apskaito mokestines nepriemokas (permokas) ir pan. „Sodros“ interneto svetainė – čia.

      Asmuo išėjo iš darbo, bet planuoja keliauti į Europos Sąjungą, pvz., Austriją. Ar jis galės pasinaudoti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) atsiradus būtinybei?

      Svarbu! Pasikeitus PSD statusui ESDK naudotis draudžiama. Nedraustas PSD asmuo negali naudotis PSD.

      Išduodant ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti šios kortelės pasibaigus PSD laikotarpiui. Pasitaiko, kad praradę draudimą asmenys pasinaudoja kortele, nemokamai gydosi, o paskui patiria nepatogumų, nes privalo grąžinti visą sumą, kurią ligonių kasos apmokėjo už nedrausto asmens sveikatos paslaugas, gautas užsienyje pagal pateiktą ESDK. Visais atvejais ligonių kasos, prieš apmokėdamos užsienio šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas, tikrina, ar ESDK pateikęs asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo apdraustas PSD.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie PSD – čia.  
      • Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą – čia.
      • „Sodros“ interneto svetainė – čia.
      • Daugiau apie įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 11 15

    • 5.

      Apie pirminę odontologinę pagalbą

      Kam teikiama nemokama odontologinė pagalba?

      Ligonių kasų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos sveikatos priežiūros – taip pat ir odontologo – paslaugos gali būti teikiamos tik privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims.

      Kur kreiptis norint gauti nemokamą odontologinę pagalbą?

      Kreiptis reikia į gydymo įstaigą, prie kurios asmuo yra prisirašęs, ir susižinoti, kur galima gauti ligonių kasos apmokamas odontologo paslaugas. Paprastai pirminio lygio odontologo paslaugos, kaip ir šeimos gydytojo paslaugos, teikiamos toje pačioje įstaigoje. Jei įstaigoje odontologo nėra, ji turi informuoti, koks odontologijos kabinetas ir kur teikia nemokamas odontologines paslaugas prirašytiems toje įstaigoje asmenims.

      Kokios yra pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugos?

      Šioms paslaugoms priskiriamas dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų įtarimas, vaikų dantų ėduonies profilaktika, sąkandžio anomalijų išaiškinimas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.

      Ar tikrai už dalį poliklinikoje teikiamų odontologo paslaugų pacientui reikia sumokėti?

      Gydantis dantis iš tiesų už kai ką reikia mokėti: pavyzdžiui, už plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones. Taigi, ligonių kasa sumoka už gydytojo darbą, o pacientas sumoka už dantims gydyti sunaudotas medžiagas ir vienkartines priemones.

      Išimtis taikoma vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims. Jiems būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad asmuo yra valstybės remiamas ir gauna socialinę pašalpą.

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 02 18

    • 6.

      Apie dantų silantavimą ir kitas odontologines paslaugas vaikams

      Kodėl vaikų dantis naudinga dengti silantais?

      Silantai yra vaikų dantų ėduonies profilaktikai skirta medžiaga. Procedūros metu ši medžiaga giliai įsiskverbia į vaikų sveikų krūminių dantų vageles ir duobeles, jas hermetizuoja, neleidžia patekti bakterijoms bei angliavandeniams, kauptis apnašoms, maisto likučiams.

      Kas gali gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamą dantų silantavimo paslaugą?

      Ši paslauga teikiama vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.). Silantais dengiami tik sveiki nuolatiniai krūminiai dantys.

      Kur reikia kreiptis norint gauti kompensuojamą dantų silantavimo paslaugą?

      Dantų silantavimas atliekamas toje gydymo įstaigoje, prie kurios vaikas yra prirašytas. Arba kitoje gydymo įstaigoje (tiek valstybinėje, tiek privačioje), kuri su teritorine ligonių kasa (TLK) yra sudariusi sutartį dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

      Informaciją, kurios gydymo įstaigos ir dėl kokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis yra sudariusios sutartis su TLK, galima rasti čia.

      Kaip atliekama dantų silantavimo procedūra?

      Silantavimas yra visiškai neskausminga procedūra. Jos metu dantų paviršius nuvalomas, apdorojamas specialia pasta ir padengiamas silantu, kuris sukietinamas panaudojant specialią šviesą. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

      Daugiau informacijos apie dantų silantavimą – čia.

      Ar vaikui kompensuojamas odontologinis gydymas su sedacija?

      Norint gauti kompensuojamą gydytojo vaikų odontologo konsultaciją, reikia kreiptis su šeimos gydytojo ar gydytojo odontologo siuntimu į gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su TLK dėl minėto specialisto konsultacijos. Konsultacijos metu gydytojas specialistas (vaikų odontologas) vaiką pakonsultuos ir nuspręs dėl tolimesnio gydymo. Paskyrus gydymą, jei yra indikacijų, vaikui gali būti taikoma sedacija arba bendrinė nejautra.

      Gydymo įstaigas, su kuriomis TLK dėl atitinkamų paslaugų (vaikų odontologo išplėstinė konsultacija) teikimo yra sudariusios sutartis, galima rasti čia.  

      Kada, vaikui sutaisius dantį, tenka sumokėti už plombą?

      Odontologo paslaugos vaikams PSDF lėšomis kompensuojamos tose gydymo įstaigose (tiek valstybinėse, tiek privačiose), kurios yra sudariusios sutartis su TLK dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas.

      Vaikai iki 18 m. bei vyresni asmenys, besimokantis dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, už odontologinio gydymo metu sunaudotus vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, vienkartines priemones, nemoka, išskyrus atvejus, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas.

      Kokia suma iš PSDF skiriama vaikų dantų protezavimui?

      Dantų protezavimo paslaugų išlaidos vaikams kompensuojamos iš PSDF biudžeto pagal faktines dantų protezavimo išlaidas, bet ne daugiau kaip:

      • kurių kramtymo sistema dar vystosi, protezuojama laikinais dantų protezais, pagamintais iš laboratorijoje ar odontologijos kabinete polimerizuojamų polimerų, arba standartinius apsauginius metalinius vainikėlius – iki 299,37 Eur;
      • kurių kramtymo sistema iš esmės susiformavusi, protezuojama naudojant ilgalaikių konstrukcinių medžiagų dantų protezus – iki 1 804,86 Eur (nustato konsiliumas);

      Jei faktinės dantų protezavimo išlaidos buvo didesnės, nei nustatyta kompensuojamoji suma, likusią dalį asmuo turi sumokėti pats.

      Daugiau informacijos apie dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimą iš PSDF – čia.

      Kada vaikai vėl gali kreiptis dėl pakartotino dantų protezavimo?

      Gydytojui odontologui ar gydytojui specialistui nustačius dantų protezavimo pagrįstumą ir esant nustatytoms indikacijoms, vaikai iki 18 metų pakartotinai dėl dantų protezavimo gali kreiptis iš karto.

      Su dantų protezavimo paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka galima susipažinti čia.

      Ar reikia mokėti už dantų gydymą gimnazijoje besimokančiam 18-mečiui?

      PSDF lėšomis kompensuojamas pirminės odontologinės priežiūros paslaugas asmenys turi teisę gauti tose gydymo įstaigose, kuriose jie yra prisirašę. Jei įstaiga pati neteikia pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, ji turi informuoti, su kurią gydymo įstaigą yra sudariusi sutartį dėl minėtų paslaugų teikimo prie jos prirašytiems asmenims bei nurodyti kontaktinę informaciją.

      Jeigu vaikui reikalinga odontologinė pagalba viršija pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, kompensuojamų iš PSDF biudžeto lėšų, mastą, tuomet gydytojas odontologas išrašo siuntimą atitinkamos srities gydytojo odontologo specialisto konsultacijai. Išduodamas siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, gydytojas turi informuoti pacientą, kuriose gydymo įstaigose teikiamos reikalingos odontologinės paslaugos (nurodyti bent 3). Gydytojo odontologo specialisto konsultacijos metu pagal gydytojų odontologų specialistų kompetenciją atliekamos visos būtinos diagnostinės ir gydomosios procedūros.

      Vaikams odontologinių paslaugų išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, jei šios paslaugos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus paslaugų teikimo reikalavimus, teikiamos apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, turintiems gydytojo siuntimą (išskyrus pirminę ambulatorinę odontologinę asmens sveikatos priežiūrą – jai siuntimo nereikia), ir jei šias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra sudariusios sutartis su TLK dėl šių paslaugų apmokėjimo.

      Vaikai iki 18 m. bei vyresni asmenys, besimokantis dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, už odontologinio gydymo metu sunaudotus vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, vienkartines priemones, nemoka, išskyrus atvejus, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas.

      Naudingos nuorodos

      • Apie dantų silantavimą – čia.
      • Apie dantų protezavimą – čia.
      • Apie visas odontologines paslaugas – čia.  
      • Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 10 11

    • 7.

      Apie dantų protezavimą

      Kas turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamąsias dantų protezavimo paslaugas?

      Tokią teisę turi šie apdraustieji:

      • asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius,
      • vaikai iki 18 metų,
      • asmenys, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais,
      • asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.

      Jei asmuo nepriklauso nė vienai išvardintų asmenų grupei, dantų protezavimo paslaugos iš PSDF lėšų jam negali būti kompensuotos.

      Daugiau informacijos apie dantų protezavimą – čia.

      Kur kreiptis norint gauti kompensuojamąsias dantų protezavimo paslaugas?

      Reikia keiptis į gydymo įstaigos, prie kurios asmuo yra prisirašęs, gydytoją odontologą. Arba – į kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), kuri turi licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ir yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo bei apmokėjimo, gydytoją odontologą. Gydytojas nustatys, ar asmeniui gali būti teikiamos kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos.

      Kaip užpildyti prašymą dantų protezavimo paslaugai?

      Nustačius teisę ir pagrįstumą gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas, gydymo įstaiga, į kurią kreipėsi asmuo, turės tik suvesti duomenis į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI) ir asmenį užregistruoti Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos Dantų protezavimo posistemyje (EVIS DP).

      Asmuo iš karto bus informuotas apie teisės gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas įgijimą – įstaiga privalo išduoti tai patvirtinantį informacinį pranešimą – ir galės kreiptis į pasirinktą gydymo įstaigą dėl dantų protezavimo paslaugų, turinčią sutartį su TLK. Taigi asmeniui nebereikia pildyti jokių prašymų TLK. Visi duomenys bus tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu.

      Svarbu! Nebelikus eilių, asmuo teisę įgyja iš karto. Už suteiktas dantų protezavimo paslaugas apmokama šias paslaugas suteikusiai gydymo įstaigai, kuri yra sudariusi sutartį su TLK.

      Kokia suma kompensuojama?

      Šiuo metu pensininkams, neįgaliesiems ir asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, iš PSDF kompensuojama iki 586,59 euro, vaikams – iki 299,37 euro. Retesniais atvejais, kai reikalingas sudėtingesnis ir brangesnis gydymas (sprendimą priima gydytojų odontologų konsiliumas), kompensuojama suma gali siekti iki 1804,86 euro. Tuo atveju, jeigu išlaidos viršija nustatytą kompensuojamos iš PSDF sumos dydį, pacientui teks primokėti.

      Svarbu! Iš PSDF kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos teikiamos tik tose gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų yra sudariusios sutartį su viena iš TLK. Tuo pasidomėti reikėtų dar prieš renkantis protezavimo kliniką.

      Nuo 2021 m. pasirašoma viena sutartis su TLK, kurios veiklos zonoje yra įstaigos buveinė, dėl PSDF biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų teikimo visiems šalies gyventojams.

      Daugiau apie dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensuojamas sumas – čia.

      Kada vėl galima kreiptis dėl pakartotino dantų protezavimo?

      Dantų protezavimo paslaugos turės būti suteiktos per 3 metus nuo šios teisės įgijimo – asmens užregistravimo EVIS DP posistemyje. Pakartotinai kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas pacientas galės gauti ne anksčiau kaip po 3 metų nuo dantų protezavimo paslaugų kompensavimo dienos.

      Išimtis taikoma vaikams iki 18 metų. Jie pakartotinai dėl dantų protezavimo gali kreiptis iš karto.

      Su dantų protezavimo paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka galima susipažinti čia.

      Ar kompensuojama dantų protezavimo paslauga gali būti suteikta neįgaliojo asmens namuose?

      Dantų protezavimas, apmokamas PSDF lėšomis, teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Teisės akte nėra numatyta galimybė PSDF lėšomis kompensuoti specialistų atvykimo į paciento namus išlaidų. Dėl paslaugos teikimo asmeniui reikėtų kreiptis pagal kompetenciją į sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su ligonių kasa dėl dantų protezavimo paslaugų apmokėjimo, administraciją.

      Savivaldybė gali padėti neįgaliems asmenims transportuodama į jų pasirinktą gydymo įstaigą. Transporto paslaugos savivaldybėje organizuojamos asmenims, kurie dėl amžiaus, negalios ar ligos turi judėjimo funkcijų sutrikimų ir negali naudotis visuomeniniu, individualiu transportu bei kurių vaikai arba šeimos nariai dėl objektyvių priežasčių negali jiems suteikti transporto paslaugos.

      Ar į išankstinę pensiją išėję asmenys gali pretenduoti į kompensuojamąjį dantų protezavimą?

      Teisę į PSDF lėšomis kompensuojamą dantų protezavimą turi gyventojai, kuriems sukako senatvės pensijos amžius. Išankstinę pensiją gaunantiems dantų protezavimo paslaugos nekompensuojamos.

      Ar dirbantys pensininkai turi teisę gauti kompensuojamąjį dantų protezavimą?

      Teisę į PSDF lėšomis kompensuojamą dantų protezavimą turi asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba.

      Jeigu asmuo už dantų protezavimą sumokėjo savo lėšomis, kada ligonių kasos kompensuos?

      Nuo 2021 m. asmeniui, turinčiam teisę gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas ir kuriam buvo nustatytas dantų protezavimo pagrįstumas, gydymo įstaigoje turinčioje sutartį su TLK dėl gydytojo odontologo ar gydytojo odontologo specialisto paslaugų, teisę į dantų protezavimą įgyja iškarto, kai jis yra užregistruojamas EVIS DP posistemyje. Už suteiktas dantų protezavimo paslaugas apmokama šias paslaugas suteikusiai gydymo įstaigai, kuri yra sudariusi sutartį su TLK.

      Pažymėtina, kad tiems asmenims, kurie pateikė prašymus juos įrašyti į Asmenų, laukiančių dantų protezavimo paslaugų, sąrašą (toliau – Sąrašas) iki 2020-12-31, PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos teikiamos ir jų išlaidos apmokamos vadovaujantis Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarkos aprašo nuostatomis, galiojusiomis iki 2021-11-06 įsakymo Nr. V-2541 įsigaliojimo. T. y. asmuo, kuris buvo įrašytas į Sąrašą iki 2021-01-01 ir dantis protezavosi savo lėšomis, turi kreiptis į TLK dėl šių paslaugų kompensavimo (pažymėtina, kad tokie asmenis dantų protezavimo paslaugas turi gauti (ir šios paslaugos turi būti suteiktos) per tris metus nuo Pažymos apie teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, kompensuojamas iš PSDF biudžeto išrašymo dienos).

      Ar paveldimos lėšos, sumokėtos už dantų protezavimą, jei asmuo mirė, nesulaukęs kompensacijos?

      Asmens, kuris mirė nesulaukęs kompensacijos už savo lėšomis apmokėtas dantų protezavimo paslaugas, teisę į kompensaciją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įgyja jo paveldėtojas (-ai).

      Asmeniui mirus, reikia per 90 dienų nuo palikimo priėmimo dienos ligonių kasoms pateikti paveldėjimo teisės į mirusiajam priklausančią kompensaciją liudijimą ar jo kopiją kartu su šiais dokumentais:

      • nustatytos formos prašymą kompensuoti dantų protezavimo išlaidas, kuriame turi būti nurodytas banko sąskaitos numeris;
      • dantų protezavimo išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (ASPĮ, kurioje buvo suteiktos dantų protezavimo paslaugos, išrašytą sąskaitą faktūrą, originalų kasos aparato kvitą ir (ar) grynųjų pinigų priėmimo kvitą, ir (ar) originalų banko išduotą dokumentą, patvirtinantį mokėjimo įvykdymą, ir (ar) banko sąskaitos išrašo kopiją, patvirtintą banko darbuotojo spaudu).

      Kompensacija už savo lėšomis atliktas dantų protezavimo paslaugas išmokama kai asmuo pateikia prašymą TLK dėl išlaidų kompensavimo.

      Ši nuostata taikoma tik tiems asmenims, kurie prašymus juos įrašyti į Sąrašą pateikė iki 2020-12-31.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie dantų protezavimą – čia.
      • Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
      • Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 10 25

    • 8.

      Apie gydytojų specialistų konsultacijas

      Kas gali išduoti siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, kurią apmoka ligonių kasos?

      Siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gydytojas (šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas) išduoda ne pagal paciento norą, o pagal poreikį, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę.

      Šeimos gydytojas siuntimą pas gydytoją specialistą pacientui gali išduoti, kai mano, kad reikalinga gydytojo specialisto pagalba norint nustatyti tikslią diagnozę ar įvertinti pacientui skiriamą gydymą.

      Gydytojas specialistas siuntimą pacientui gali išduoti, jeigu jo konsultacijos metu paaiškėja, kad reikalinga ir kitos profesinės kvalifikacijos gydytojo specialisto konsultacija (pvz., pacientą konsultavęs kardiologas nusprendžia, kad reikalinga endokrinologo konsultacija ar akių ligų gydytojo konsultacija ir pan.).

      Kokią informaciją siunčiantis gydytojas nurodo siuntime?

      Siuntime pas gydytoją specialistą turi būti nurodyta: siuntimo išdavimo data ir galiojimo laikas; ligos diagnozė; atliktų tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto kompetencijai, rezultatai; informacija apie taikytą gydymą ir jo efektyvumą. Be to, – pas kokios profesinės kvalifikacijos gydytoją specialistą pacientas siunčiamas, koks siuntimo tikslas.

      Kiek laiko galioja siuntimas pas gydytoją specialistą?

      Siuntimo galiojimo laikas skaičiuojamas nuo jo išrašymo dienos iki paciento užregistravimo gydytojo specialisto priėmimui arba įregistravimo į eilę gydytojo specialisto paslaugoms gauti.

      Pas gydytoją specialistą dėl konsultacijos reikia užsiregistruoti per 30 kalendorinių dienų (esant paskelbtai ekstremaliai situacijai ir (ar) karantinui per 60 kalendorinių dienų) – tiek laiko galioja siuntimas.

      Ar gali siuntimą turintis pacientas pasirinkti, kurioje įstaigoje bus suteikta konsultacija?

      Pacientas gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl gydytojų specialistų paslaugų išlaidų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

      Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

      Per kiek laiko gydytojas specialistas turi pateikti atsakymą siuntusiam gydytojui?

      Pacientą konsultavęs gydytojas specialistas atsakymą siuntusiam gydytojui turi pateikti ne vėliau kaip per 3 dienas.

      Gydytojai, išduodantys siuntimus ar pateikiantys atsakymus, teisės aktų nustatyta tvarka atsako už siuntimo pagrįstumą, siuntimo ar atsakymo savalaikiškumą, tinkamą siuntimo ar atsakymo įforminimą ir į siuntimą ar atsakymą įrašomų duomenų teisingumą.

      Ar visada turint siuntimą konsultacija ir tyrimai atliekami nemokamai?

      Tyrimai yra gydytojo specialisto konsultacijos sudėtinė dalis ir atskirai už juos mokėti nereikia. Kiekvienas gydytojas atlieka tyrimus, kurie yra priskirti jo kompetencijai. Jei gydytojui reikalingi tyrimai, kurie viršija jo kompetenciją, jis turi pacientą nukreipti atitinkamo gydytojo specialisto konsultacijai. Tuo atveju, kai kokie nors papildomi tyrimai atliekami paciento iniciatyva, tyrimų išlaidas turi apmokėti pats pacientas.

      Pas kokį gydytoją specialistą galima kreiptis be siuntimo ir gauti gydymo paslaugą nemokamai?

      Tam tikrais atvejais PSD apdrausti gyventojai į gydytoją specialistą gali kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo.

      Siuntimo nereikia:

      • kai asmuo pas tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiasi pakartotinai (pvz.. jei gydytojas nurodo atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento gydymą ar tyrimą) arba pacientas serga lėtine liga ir jam taikomas ilgalaikis stebėjimas;
      • kai asmuo įstaigoje, prie kurios yra prisirašęs, kreipiasi į bet kurį šeimos gydytojo komandos narį, kai kreipiasi į pirmiau minėtą įstaiga dėl odontologinės pagalbos arba kreipiasi į pirminės psichikos pagalbos paslaugas teikiančią įstaiga prie kurios yra prisirašęs;
      • kai asmuo kreipiasi į gydytoją dermatovenerologą (dėl odos ir venerinių ligų), tik svarbu įsitikinti, kad šis specialistas dirba gydymo įstaigoje, pasirašiusioje sutartį su TLK;

      Be siuntimo visiems mūsų šalies nuolatiniams gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neapdraustiems – nemokamai ir neatidėliotinai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Svarbiausia – kreiptis į tas gydymo įstaigas, kurios yra sudariusios sutartį su TLK. Tik tokiu atveju paslaugos bus kompensuojamos PSDF lėšomis.

      Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

      Ar reikalingas šeimos gydytojo siuntimas kreipiantis į ginekologą?

      Be šeimos gydytojo siuntimo galima kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą, kuris dirba toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs pas šeimos gydytoją ir šis gydytojas yra pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys. Akušeris ginekologas, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros priežiūros paslaugas teikiančioje komandoje, gali teikti paslaugas tik šeimos gydytojo kompetencijos ribose. Jeigu pacientės būklė yra sudėtingesnė (t.y. viršija šeimos gydytojo kompetenciją), tuomet pacientei turi išduoti siuntimą ir nukreipti gydytojo akušerio ginekologo specialisto konsultacijai.

      Pacientas turi šeimos gydytojo siuntimą gydytojo specialisto konsultacija (pvz., neurologo). Ar ji bus kompensuojama iš PSDF lėšų ir privačioje klinikoje?

      Privalomuoju sveikatos draudimu draustas asmuo su šeimos gydytojo siuntimu gali kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą (tiek valstybinę, tiek privačią), kuri yra sudariusi sutartį su TLK dėl reikiamo gydytojo paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš PSDF lėšų.

      Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

      Ar gali šeimos gydytojas išrašyti siuntimą ligonių kasų kompensuojamam kaulų tankio tyrimui?

      Ne. Šeimos gydytojas gali skirti ir atlikti tik tuos tyrimus, kurie priskirti jo kompetencijai. Kaulų tankio tyrimas nėra priskirtas šeimos gydytojo kompetencijai. Tokiu atveju išduodamas siuntimas gydytojo specialisto konsultacijai.

      Ar reikalingas siuntimas pas gydytoją specialistą lėtine liga sergančiam pacientui, kuris stebimas keletą metų ir apsilankyti pas mediką turi tik kartą per metus?

      Lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims nereikia kaskart prašyti šeimos gydytojo siuntimo konsultacijai pas gydytoją specialistą, jei jiems skirtas ilgalaikis stebėjimas. Galiojanti pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka leidžia vieną kartą gavus siuntimą ir užsiregistravus pas specialistą, toliau pas jį lankytis be papildomo šeimos gydytojo siuntimo. Tokiu atveju gydytojas specialistas turi informuoti pacientą apie kito vizito datą.

      Svarbu! Tokios pačios sąlygos galioja ir vykstant konsultacijai į gydymo įstaigą, ir kai pacientas konsultuojamas telefonu.

      Šeimos gydytojas siunčia pacientą pas kelis gydytojus specialistus. Ar jis gali kelis siuntimus pas skirtingus specialistus išduoti tą pačią dieną?

      Taip, gali. Esant medicininiams parodymams, teisės aktuose nėra ribojamas siuntimų išdavimo skaičius, taip pat ir tą pačią dieną pas skirtingos profesinės kvalifikacijos specialistus.

      Kur kreiptis, jei gydymo įstaigoje kyla ginčų dėl mokamų ir nemokamų paslaugų?

      Jei pacientas suabejojo, ar būtina mokėti, svarbiausia – neskubėti pasirašyti sutikimo mokamoms paslaugoms, medicinos pagalbos priemonėms, paskirtiems tyrimams. Pirmiausia reikia klausti gydančio gydytojo ar jo tiesioginio vadovo, išsiaiškinti, kodėl prašoma (ar liepiama) susimokėti. Jeigu atsakymas netenkins, tuomet asmuo galia raštu kreiptis į gydymo įstaigos administracijos vadovą. Jei nepavyksta gauti atsakymų gydymo įstaigoje, galima kreiptis raštu į TLK, skambinti bendruoju ligonių kasų informacijos telefono numeriu (8 5) 232 2222 arba rašyti el. pašto adresu info@vlk.lt.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie gydytojų specialistų paslaugas – čia.
      • Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.
      • Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
      • Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema esveikata.lt – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 11 11

    • 9.

      Apie medicininės reabilitacijos paslaugas

      Kaip gauti siuntimą medicininei reabilitacijai, kurią kompensuoja ligonių kasos?

      Dėl privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausto paciento medicininės reabilitacijos skyrimo sprendžia jį gydantis gydytojas, vadovaudamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada. Gydantis gydytojas nustato diagnozę, įvertina paciento sveikatos būklę, ligos sunkumą. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina paciento biosocialines funkcijas, nustato reabilitacijos poreikį, trukmę ir sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatoriškai, ar stacionare. Kokia reabilitacinio gydymo rūšis ir gydymo trukmė bus pasirinkta priklauso nuo nustatytos diagnozės, paciento biosocialinių funkcijų sutrikimolaipsnio, būklės ir (ar)ligos sunkumo.

      Siuntimą išrašantis gydytojas turi nurodyti bent 3 gydymo įstaigas, kuriose yra teikiamos reikiamos paslaugos. Įstaigą visoje Lietuvoje pacientas turi teisę pasirinkti pats.

      Kokiomis ligomis sergant gali būti skiriamas ligonių kasų kompensuojamas reabilitacinis gydymas?

      Pacientų siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-50 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“. Šiame įsakyme yra nurodytos ligos (ligų kodai),dėl kurių galėtų būti skiriamas reabilitacinis gydymas, ir reikalavimai (biosocialinių funkcijų sutrikimo, ligos sunkumo laipsnio ir kt.), kuriais vadovaujantis skiriamos atitinkamos reabilitacijos paslaugos.

      Sveikatos ministro įsakymas – čia.

      Ar prieš atvykstant į pasirinktą reabilitacijos centrą, reikalinga išankstinė registracija?

      Gydantis gydytojas, gavęs iš teritorinės ligonių kasos (TLK) patvirtinimą, kad skiriamų medicininės reabilitacijos gydymo paslaugų išlaidos bus kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, informuoja pacientą kokios reabilitacijos paslaugos jam bus teikiamos ir apie atitinkamo profilio reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas. Pacientas pats turi pasirinkti ir prisiregistruoti atitinkamo profilio reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančioje įstaigoje, kurioje tuo metu yra vietų, suderinti su įstaiga atvykimo laiką. Tam tikrais atvejais pats gydytojas užregistruoja pacientą į atitinkamo profilio reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančią įstaigą ir informuoja pacientą.

      Reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, sąrašą ir laisvas vietas galima rasti ligonių kasų svetainės dalyje „Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančių įstaigų paieška“ – čia.

      Kokias pažymas pacientas turi pateikti reabilitacijos įstaigai?  

      Gydytojui paskyrus reabilitacinį gydymą, pacientui nereikia rūpintis jokiomis pažymomis. Siuntimo dokumentus sutvarko siunčiantysis gydytojas kartu su TLK. Pacientui tereikia telefonu susisiekti su pasirinkta reabilitacijos įstaiga ir suderinti atvykimo datą. Atvykus į reabilitacijos įstaigą reikės pateikti gydytojo išduotą medicinos dokumentų išrašą (jei išrašas elektroninis – jo pateikti nereikia) ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

      Svarbu! TLK elektroniniu būdu gydymo įstaigai pateikta pažyma galioja 10 kalendorinių dienų.

      Ar yra galimybė gauti medicininės reabilitacijos paslaugas, nors gydytojas teigia, kad joms skirtas lėšas gydymo įstaiga jau išnaudojo?

      Kiekvienu konkrečiu atveju dėl medicininės reabilitacijos skyrimo sprendžia pacientą gydantis gydytojas, įvertinęs esamą paciento sveikatos būklę ir gretutines ligas. Už reabilitaciją yra atsakinga pacientą gydanti ir siunčianti reabilitacijai sveikatos priežiūros įstaiga – ji skiria reabilitacinį gydymą sutarties su TLK apimtyje. Net ir tuo atveju, kai sveikatos priežiūros įstaiga išnaudojo numatytas lėšas, skirtas reabilitacijos paslaugų išlaidoms kompensuoti, siunčiančioji asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali suderinti su TLK klausimą dėl medicininės reabilitacijos paslaugų apmokėjimo išimties tvarka ir pakartotinai pateikti reikiamą formą.

      Kilus klausimų ar neaiškumų dėl reabilitacijos skyrimo (neskyrimo), reikėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jeigu gydymo įstaigos atsakymas netenkins, tuomet pacientas gali raštu kreiptis į artimiausią TLK (kartu su pasirašytu prašymu reikia pateikti ir gydymo įstaigos atsakymo kopiją).

      Ligonių kasų kontaktai – čia.

      Ar gali pacientas jau pradėtą reabilitaciją perkelti ir pratęsti kitoje gydymo įstaigoje?

      Taip, pradėjus reabilitaciją vienoje gydymo įstaigoje yra galimybė ją tęsti kitoje. Atsiradus tokiai būtinybei reikėtų kreiptis į reabilitaciją teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją, kad šis išrašytų pažymą dėl likusio reabilitacijos laikotarpio ir būtų perduota tiksli informacija priimančiai įstaigai apie jau panaudotas reabilitacijos dienas. Reabilitaciją skiriantis gydytojas turės informuoti pacientą, kada TLK patvirtins teisės į kompensaciją pažymą. Į pasirinktą reabilitacijos įstaigą reikia atvykti minėtos pažymos galiojimo metu – t. y. per 10 dienų.

      Svarbu! Rekomenduotina pacientui reabilitacijos paslaugų perkėlimą į kitą įstaigą aptarti su gydančiu gydytoju, kad tai nepablogintų sveikatos būklės ir paties reabilitacijos proceso.

      Ar gali būti pacientui dėl tos pačios ligos skiriama pakartotina reabilitacija?

      Į reabilitaciją dėl tos pačios ligos suaugę pacientai pagal indikacijas yra siunčiami tik kartą per vienerius kalendorinius metus (vienam kursui). Kiekvienu konkrečiu atveju dėl medicininės reabilitacijos skyrimo sprendžia pacientą gydantis gydytojas, vadovaudamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada.

      Jei kyla papildomų klausimų dėl medicininės reabilitacijos skyrimo/ neskyrimo, gyventojas turi teisę kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje yra gydomas, administraciją.

      Pacientui atlikta stuburo išvaržos operacija. Ar jam priklauso reabilitacija?

      Kiekvienu konkrečiu atveju dėl medicininės reabilitacijos skyrimo sprendžia pacientą gydantis gydytojas, įvertinęs esamą paciento sveikatos būklę ir gretutines ligas. Dėl reabilitacijos paslaugų poreikio gydantį gydytoją konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kuris įvertina paciento esamą sveikatos būklę, biosocialinių funkcijų sutrikimo ir (arba) ligos sunkumo laipsnį.

      Medicininė reabilitacija yra skiriama vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, todėl norint sužinoti, ar pacientui po tam tikros operacijos gali būti skiriama medicininė reabilitacija, reikia kreiptis į tuo metu gydantį gydytoją.

      Vaikui paskirta medicininė reabilitacija. Ar gali kartu vykti lydintis asmuo?

      Vaikai iki 8 metų turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens.

      Vyresni nei 8 metų amžiaus vaikai galėtų būti lydimi slaugančio asmens, jei vaikui yra nustatytas neįgalumas arba gydytojų konsultacinė komisija nustatė, kad reikalinga slauga dėl adaptacijos ar elgesio sutrikimų, dėl sunkių centrinės ar periferinės nervų sistemos, atramos-judamojo aparato pažeidimų, traumų, operacijų.

      Ar gali kartu vykti du lydintys asmenys, jeigu į reabilitaciją siunčiami du vaikai iš vienos šeimos?

      Į medicininės reabilitacijos įstaigas vykstančius kelis tos pačios šeimos vaikus lydi tik vienas slaugantis asmuo.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie medicininę reabilitaciją – čia.
      • Ligonių kasų kontaktai – čia.
      • Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-50 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ – čia.
      • Reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, sąrašą ir laisvas vietas galima rasti ligonių kasų svetainės dalyje „Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančių įstaigų paieška“ – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 11 10

    • 10.

      Brangieji tyrimai ir procedūros

      Kas yra brangieji tyrimai ir procedūros?

      Brangiesiems tyrimams priskiriami kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos ir kiti tyrimai. Brangiosioms procedūroms priskiriamos hemodializės, gydomosios kraujo gravitacinės chirurgijos ir kitos procedūros.

      Ligos (indikacijos), kuriomis sergant skiriami minėti tyrimai ar procedūros, yra patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymais.

      Kokie tyrimai ir procedūros įeina į brangiųjų tyrimų ir procedūrų sąrašą? Kur šis sąrašas skelbiamas?

      Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, ir jų bazinių kainų sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Daugiau informacijos teisės akte – čia.

      Kaip gauti siuntimą ligonių kasų kompensuojamiems brangiesiems tyrimams ir procedūroms?

      Brangieji tyrimai ir procedūros, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF, atliekamos tik gydytojo specialisto (ne šeimos gydytojo) siuntimą turintiems pacientams. Tokį siuntimą gali išrašyti gydytojas specialistas, pagal kompetenciją teikiantis antrinio ir tretinio lygio specializuotas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias ligonių kasos apmoka PSDF lėšomis.

      Kur atliekami brangieji tyrimai ir procedūros?

      Šie tyrimai ir procedūros gali būti atliekami ligoninėse bei poliklinikose, taip pat – specializuotose gydymo įstaigose. Brangiuosius tyrimus ir procedūras teikia įstaigos, turinčios licenciją teikti šias paslaugas. PSDF lėšomis kompensuojamos paslaugos atliekamos tose gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų yra sudariusios sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK).

      Ar gali šeimos gydytojas išrašyti siuntimą, pvz., magnetinio rezonanso tomografijai atlikti?

      Negali. Šeimos gydytojas gali skirti ir atlikti tuos tyrimus, kurie priskirti jo kompetencijai. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (kaip ir kiti brangieji tyrimai) nėra priskirtas šeimos gydytojo kompetencijai. Todėl siuntimą šiam tyrimui gali išrašyti tik gydytojas specialistas.

      Kada pacientui nereikia mokėti už atliktą radiologinio tyrimo vaizdų kopiją?

      Jeigu pacientui siuntimą radiologinio tyrimo vaizdui atlikti išrašęs gydytojas nusprendžia, kad šio tyrimo vaizdų kopijos yra reikalingos, jis tai nurodo paciento siuntime. Tyrimą atlikęs gydytojas specialistas šias kopijas kartu su radiologinio tyrimo aprašymu pateiks siuntusiam gydytojui. Tokiu atveju pacientui nereikia mokėti už jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdų kopijas.

      Kada pacientas turi sumokėti už atliktą radiologinio tyrimo vaizdų kopiją?

      Tuo atveju, jei pacientas (turėdamas siuntimą) dėl asmeninių priežasčių pats pageidauja turėti jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdo kopiją – už ją turi sumokėti savo lėšomis (vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 str. 5 dalies nuostatomis).

      Pacientas turi siuntimą atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą, bet atlikimo registracijos dieną dėl kitos ligos gydosi stacionare. Ar jis gali vykti atlikti tyrimą?

      Jei pacientui stacionare teikiamos aktyvaus gydymo paslaugos, tuomet jis negali vykti atlikti kompiuterinės tomografijos, kompensuojamos iš PSDF lėšų. Aktyvaus gydymo metu stacionare būtinų tyrimų atlikimą turi užtikrinti įstaiga, kurioje pacientas hospitalizuotas. Pacientas už tai papildomai mokėti neturi.

      Ar reikės mokėti už kompiuterinės tomografijos tyrimą (su siuntimu), jeigu tyrimas bus  atliktas privačioje gydymo įstaigoje?

      Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustam asmeniui, turinčiam gydytojo specialisto išduotą siuntimą, kompiuterinės tomografijos tyrimas turi būti atliekamas nemokamai. T. y. kompensuojamas PSDF lėšomis, kai dėl šių paslaugų yra kreipiamasi į gydymo įstaigą (tiek į valstybinę, tiek į privačią), sudariusią sutartį su TLK dėl reikiamų paslaugų teikimo.

      Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

      Pacientas nusprendė pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimą, neturėdamas siuntimo. Ar šis tyrimas bus kompensuojamas iš PSDF?

      Kartais pacientai savo iniciatyva pasirenka magnetinio rezonanso tyrimą, be gydytojo specialisto siuntimo. Tuomet gydymo įstaigoje už minėtą paslaugą reikia sumokėti.

      Svarbu žinoti, kad dėl magnetinio rezonanso tyrimo skyrimo nusprendžia paciento būklę įvertinęs gydytojas. Šis tyrimas kai kuriems asmenims nerekomenduojamas. Pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimo aparatu negalima tirti ligonių, kuriems implantuotas širdies stimuliatorius ar defibriliatorius, kurių organizme yra metalo, pvz., metaliniai implantai ar kabutės, plokštelės po chirurginių operacijų.

      Pacientas turi siuntimą magnetinio rezonanso tyrimui, bet nenori laukti planinių paslaugų. Ar nesulaukus savo eilės tyrimas bus kompensuojamas iš PSDF?

      Kartais ambulatoriškai gydomas pacientas, jau turintis siuntimą, nenori laukti planinių paslaugų. Norėdamas gauti tyrimą nedelsiant, o ne tuomet, kai jis paskirtas, asmuo turės susimokėti pats. Visgi nereikėtų skubėti ir reikalauti mokamų paslaugų nedelsiant. Pirmiausia pacientas turėtų pats pasidomėti, kur eilės mažesnės (gydytojas specialistas, išduodamas siuntimą, pacientui turi nurodyti ne mažiau kaip tris gydymo įstaigas, kuriose šis tyrimas gali būti atliktas nemokamai) ir nepulti reikalauti tyrimą atlikti skubiai.

      Ar tyrimą reikia atlikti nedelsiant, ar planine tvarka, sprendžia gydytojas, įvertinęs paciento būklę. Jei gydytojas mato, kad būtina skubi pagalba, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai atliekami tą pačią dieną, dažniausiai – ligoninėje. Jei tai nėra būtinosios medicinos pagalbos atvejis – tyrimas yra atliekamas planine tvarka.

      Prieš atliekant magnetinio rezonanso tyrimą, pacientui su siuntimu pasiūlė už papildomą mokestį įsigyti specialius vienkartinius drabužius. Ar šie drabužiai būtini?

      Žinotina, kad PSD apdraustajam asmeniui, su siuntimu atvykusiam atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, papildomai mokėti nereikia – tyrimas apmokamas PSDF lėšomis. Į bendrą tyrimo atlikimo kainą yra įskaičiuotos ir tyrimui reikalingų medžiagų be priemonių išlaidos. Tokiu atveju, jeigu atliekant tyrimą yra reikalingi specialūs drabužiai, gydymo įstaiga turi nemokamai jais aprūpinti. Tačiau jeigu pacientas pats pageidauja įsigyti būtent vienkartinių drabužių, tuomet už papildomas priemones jis turi sumokėti savo lėšomis.

      Kilus neaiškumų – ar reikia mokėti už vienkartinius drabužius – pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, pacientas su gydymo įstaigos atsakymu turi teisę kreiptis į TLK.

      Svarbu! Pacientas, patvirtinęs parašu ligos istorijoje savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturi teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras – čia.
      • Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras teisės akte – čia.
      • Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 11 10

    • 11.

      Apie ligų prevencijos programas

      Kokios ligų prevencijos programos vykdomos Lietuvoje?

      Šiuo metu Lietuvoje vykdomos 5 ligų prevencijos programos: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos.

      Kur kreiptis norint pasitikrinti pagal prevencijos programas?

      Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas įvertins paciento sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.

      Ar reikia mokėti?

      Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiasi į gydymo įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa. Tuomet nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikės – ligonių kasos apmokės iš PSDF lėšų.

      Kas yra gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa?

      Tai programa, kurios metu pacientei paimamas citologinio tepinėlio mėginys. Atlikus mėginio tyrimą ir gavus rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Šioje programoje kas 3 metus turėtų dalyvauti visos moterys nuo 25 iki 59 metų (imtinai).

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Kas yra krūties vėžio prevencinė programa?

      Tai programa, kurios metu atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą galima mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Sveikatą pagal šią prevencinę programą kas 2 metus turėtų pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų (imtinai).

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Kas yra prostatos (priešinės liaukos) vėžio prevencinė programa?

      Tai programa, kurios metu pacientui atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją.

      Šioje programoje kas 2 arba kas 5 metus (sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į PAS tyrimo rezultatus) turėtų dalyvauti visi vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Kas yra storosios žarnos vėžio prevencinė programa?

      Tai programa, kurios metu pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę. Nemokamai pasitikrinti sveikatą kas 2 metus turėtų visi vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai).

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Kas yra širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa?

      Tai programa, kurios metu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

      Tikrintis sveikatą šioje prevencinėje programoje kiekvienais metais turėtų visi vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) bei moterys nuo 50 iki 64 metų (imtinai).

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Ką daryti asmeniui, jeigu jis nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę?

      Prevencijos programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu asmuo jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę, turėtų nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie ligų prevencijos programas – čia.
      • Prevencijos programų vykdymo apžvalga – čia.
      • Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 10 25

    • 12.

      Vaikų skiepijimas

      Kokie vaikų skiepai yra apmokami iš PSDF?

      Lietuvoje vaikai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai nemokamai skiepijami nuo 14 infekcinių ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, Haemophilus influenzae, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų vakcinomis.

      Mokėti už šiuos skiepus nereikia – už juos ligonių kasos sumoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

      Kokio amžiaus vaikai gali būti skiepijami?

      Lietuvoje vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, todėl priklausomai nuo vakcinos, skiepijami įvairaus amžiaus. Paprastai pirmosiomis vakcinomis vaikai skiepijami tik gimę.

      Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai (arba globėjai) turi būti informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti būtina pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.

      Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus lentelė – čia.

      Ką daryti, jeigu vaiko laiku nepaskiepijo?

      Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas, nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.

      Vaikai neskiepijami tik labai retais atvejais, pvz., dėl sunkių ligų ar nusilpusios imuninės sistemos (apie tai tėvus ar globėjus turi informuoti gydytojas).

      Ar iš PSDF kompensuojamas skiepijimas nuo pasiutligės vaikui?

      Prireikus (įkandus bet kokiam gyvūnui) vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės (skiriama vakcina ir imunoglobulinas nuo pasiutligės) – už skiepą iš PSDF lėšų apmokės ligonių kasos.  

      Ar iš PSDF kompensuojamas skiepas nuo vėjaraupių?

      Vakcinos nuo vėjaraupių nėra kompensuojamos iš PSDF biudžeto.

      Kokio amžiaus mergaitės skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV)?

      Skiepijant mergaites nuo ŽPV, pirmojo skiepo metu mergaitei turi būti 11 metų. Jaunesnės mergaitės nėra skiepijamos.

      Mergaitės nemokamai skiepijamos dviem vakcinos dozėmis. Tarp pirmojo ir antrojo skiepo turi praeiti 6 mėn. Taikant kitą skiepijimo schemą (kuomet skiepijamos vyresnės mergaitės), kai reikalingos daugiau nei dvi vakcinos dozės, du skiepijimai atliekami nemokamai, kiti skiepijimai atliekami savo lėšomis.

      Svarbu! Skiepijimai, atlikti savo lėšomis, nekompensuojami.

      Ar vaikams priklauso iš PSDF kompensuojami skiepai nuo gripo, pneumokoko?

      PSDF lėšomis kompensuojamos skiepijimo gripo vakcina paslaugos išlaidos, jeigu ši paslauga teikiama rizikos grupei, kurioje yra ir vaikai, priskiriamiems asmenims.

      Nuo gripo nemokamai pasiskiepyti gali:

      • asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat ir vaikai);
      • asmenys, gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose (taip pat ir vaikų globos įstaigose).

      Nuo pneumokokinės infekcijos nemokamai pasiskiepyti gali vaikai nuo 2 iki 18 metų amžiaus, priklausantys šioms rizikos grupėms:

      • sergantys bronchų astma (J45-J46), cistine fibroze (E84), bronchektazine liga (J47);
      • sergantys cerebriniu paralyžiumi (G80), mioneuraliniu jungčių ir raumenų ligomis (G70-G73);
      • turintys įgimtas širdies ydas (Q20-Q25);
      • sergantys cukriniu diabetu (E10-E14);
      • sergantys navikais (C00-D48);
      • sergantys lėtinėmis inkstų ligomis (N04, N18);
      • vaikai, kuriems atliekama hemodializė ir peritoninė dializė (Z49.1, Z49.2, N18.5);
      • sergantys lėtinėmis kepenų ligomis (K71.3-K71.7, K73-K74, Q44.2);
      • esant imunosupresinėms būklėms: turintys imunodeficitą(D80-D84), sergantys reumatinėmis ligomis (M05-M08, M30-M36, M79.0), po kraujodaros kamieninių ląstelių ar žmogaus organų, ar audinių transplantacijos (Z94),esant įgimtai, ar įgytai asplenijai (D73.0, Q89.01);
      • vaikai su kochleariniais implantais (Z96.2);
      • sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti (B20-B24, Z21).

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie vaikų skiepijimą – čia.
      • Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 10 25

    • 13.

      Apie dokumentą S1

      Kas yra dokumentas S1?

      Dokumentas S1 (pakeitęs anksčiau išduodamas E106, E109, E120, E121 formos pažymas) patvirtina ES šalies apdraustojo teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą gyvenamojoje šalyje.

      Kam išduodamas dokumentas S1?

      Dokumentas S1 reikalingas, kai asmuo ir (ar) jo šeimos nariai gyvena kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje nei ta, kurioje jis (jie) dirba ir yra apdraustas (-i) socialiniu draudimu. Šiuo dokumentu taip pat gali naudotis darbuotojų migrantų šeimos nariai, likę gyventi gimtinėje, bet įgiję teisę į sveikatos priežiūrą šalyje, kurioje šiuo metu dirba apdraustas jų šeimos narys (jei jie neturi teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų pagal gyvenamosios šalies teisės aktus).

      Dokumentu S1 taip pat naudojasi į pensiją išėję ir kitoje ES šalyje gyvenantys asmenys.

      Daugiau apie dokumentą S1 – čia.

      Kas turi teisę gauti dokumentą S1?
       
      Teisę gauti dokumentą S1 turi kitoje ES šalyje gyvenantys Lietuvos Respublikos (LR) apdraustieji, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravę išvykimą iš LR:

      • asmenys, dirbantys LR, kurie LR sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka patys moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba už kuriuos šios įmokos yra mokamos;
      • asmenys, gaunantys LR įstatymų nustatytą valstybinio socialinio draudimo pensiją arba kelių ES šalių įstatymų nustatytas pensijas, jei jų Lietuvoje įgytas stažas yra didžiausias ir jeigu jie neturi teisės gauti pensijos pagal tos ES šalies, į kurią persikelia (persikėlė) gyventi, įstatymus;
      • kartu su pirmiau išvardytais Lietuvos apdraustaisiais užsienyje gyvenantys šeimos nariai, jei jie neturi tesės būti apdraustaisiais valstybiniu sveikatos draudimu pagal gyvenamosios ES šalies teisės aktus.

      LR Sveikatos draudimo įstatymas – čia.

      Kodėl būtina turėti dokumentą S1?

      Užregistravus dokumentą S1 teritorinėje ligonių kasoje (TLK), asmuo bus įtrauktas į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą ir gydymo įstaigose galės gauti sveikatos priežiūros paslaugas tokiomis pat sąlygomis kaip visi Lietuvos apdraustieji. PSD įmokų Lietuvoje tokiam asmeniui mokėti nereikės. Suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas ar išduotų kompensuojamųjų vaistų įsigijimo išlaidas apmokės ligonių kasos PSDF lėšomis. Vėliau Lietuvai šias išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu, kompetentinga įstaiga.

      Kad prireikus valstybės laiduojamos medicinos paslaugos būtų sklandžiai suteiktos, svarbu dokumentą S1 ligonių kasoms pateikti nedelsiant – nelaukiant, kol prireiks gydytojo paslaugų.

      Kokius dokumentus reikia pateikti TLK, norint gauti dokumentą S1?

      LR apdraustasis turi pateikti TLK:

      • užpildytą prašymą išduoti dokumentą S1;
      • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
      • dokumentą, patvirtinantį teisę gyventi ES šalyje, jei asmuo nėra ES šalies pilietis arba neturi pilietybės.

      Jei nepakanka duomenų sprendimui dėl dokumento S1 išdavimo priimti, TLK darbuotojas kreipiasi į:

      • Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybą, prašydamas patvirtinti, kad asmeniui yra taikomi LR socialinio draudimo teisės aktai (dokumentas A1 arba kitas dokumentas) ir jo darbo stažo LR ar kitoje ES šalyje pakanka;
      • LR apdraustojo gyvenamosios ES šalies įstaigą dėl informacijos apie LR apdraustojo ar jo šeimos narių teisės gauti išmokas natūra pagal gyvenamosios ES šalies teisės aktus patvirtinimo;
      • ES šalies įstaigą ar patį LR apdraustąjį dėl papildomos informacijos suteikimo.

      Kaip naudotis dokumentu S1?

      TLK išduotą dokumentą S1 reikia nedelsiant pateikti savo gyvenamosios ES šalies įstaigai, atsakingai už asmenų registravimą sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Tai gali būti gyvenamosios ES šalies teritorinė ligonių kasa, sveikatos draudimo ar socialinio draudimo įstaiga arba kita tokias funkcijas vykdanti įstaiga.

      Užregistravęs dokumentą S1 gyvenamosios ES šalies įstaigoje, asmuo įgyja teisę šioje šalyje gauti sveikatos priežiūros paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos šalies apdraustieji. Jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas apmoka įstaiga, kurioje buvo užregistruotas dokumentas S1. Tuo tarpu paslaugas suteikusios įstaigos išlaidas kompensuoja ligonių kasos.

      Ar į TLK pristačius dokumentą S1 iš karto galima apsilankyti gydymo įstaigoje? Gal bus išduota tai liudijanti kortelė, kurią reikėtų rodyti gydymo įstaigoje?

      Dokumentą S1 užregistravus TLK, asmuo iš karto galės naudotis PSDF lėšomis kompensuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis tokia pat tvarka, kaip ir kiti Lietuvoje PSD apdrausti asmenys.

      Lietuvos gydymo įstaigos gyventojus identifikuoja pagal pateiktą asmens dokumentą, specialios kortelės neišduodamos.

      Kada nutraukiamas dokumento S1 galiojimas?

      LR apdraustajam įsidarbinus gyvenamojoje ar kitoje ES šalyje, jis privalo apie tai informuoti dokumentą S1 išdavusią Lietuvos teritorinę ligonių kasą.

      Dokumento S1 galiojimą gali nutraukti:

      • TLK, išsiaiškinusi, kad asmuo prarado apdraustojo PSD statusą Lietuvoje arba dėl kitų priežasčių nebeturi teisės gauti PSDF lėšomis teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų toje ES šalyje, kurioje yra užregistravęs dokumentą S1 (pvz., nebegyvena toje šalyje ar įsidarbino joje);
      • asmens gyvenamosios ES šalies įstaiga, išsiaiškinusi, kad jis buvo apdraustas socialiniu draudimu pagal tos ES šalies teisės aktus arba dėl kitos priežasties prarado teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas toje ES šalyje.

      Svarbu! TLK būtina informuoti, kai pasibaigia darbo santykiai kitoje ES šalyje, t. y. kai žmogus praranda teisę kitos šalies lėšomis gauti sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje.

      Lietuvos apdraustajam reikia pateikti dokumentą S1 kitoje ES šalyje. Kur šis dokumentas išduodamas?

      TLK išduoda dokumentus S1 Lietuvoje PSD apdraustiems asmenims.

      Prašymą dėl dokumento S1 išdavimo TLK galima pateikti asmeniškai atvykus į TLK, per įgaliotąjį asmenį, atsiųsti paštu, elektroninėmis priemonėmis (pasirašytą saugiu elektroniniu parašu).

      Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.

      Prašymo forma dokumentui S1 gauti – čia.

      Asmuo turi dokumentą S1, kur jam kreiptis norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas?

      Jei asmuo yra ES šalies apdraustasis, gyvenantis Lietuvoje ir turi savo kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą S1, jis pirmiausia turėtų:

      • TLK Gyventojų aptarnavimo skyriui pateikti savo dokumentą S1 ir dokumentą, patvirtinantį tapatybę;
      • jeigu Lietuvoje drauge gyvena kiti jo šeimos nariai, kurie taip pat turi užsienio įstaigos išduotą dokumentą S1, reikia kartu su šių asmenų dokumentu S1 pateikti jų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;

      Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.

      Asmuo yra išvykęs ir negali į TLK pats pristatyti ES išduoto dokumento S1. Ar gali tai padaryti kitas asmuo?

      Dokumentą S1 į TLK pristatyti gali įgaliotas asmuo arba dokumentą TLK galima atsiųsti paštu.

      Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.

      Ar galima ligonių kasoms pristatyti dokumentą S1, išduotą originalo, pvz., norvegų, kalba?

      Dokumentas S1 turi būti pateikiamas originalo kalba, į lietuvių kalbą versti nereikia.

      Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.

      Asmuo dirba Danijoje. Kokius dokumentus turėtų pristatyti, kad būtų suteiktas ligonių kasų kompensuojamas gydymas Lietuvoje?

      Asmeniui, dirbančiam vienoje ES šalyje, o gyvenančiame Lietuvoje, reikėtų kreiptis į darbo šalies kompetentingą įstaigą (tai gali būti ligonių kasa, socialinio draudimo ar kita įstaiga) dėl dokumento S1 išdavimo. Užregistravus dokumentą S1 bet kurioje Lietuvos TLK, asmuo galės naudotis PSDF lėšomis kompensuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis tokia pat tvarka, kaip ir asmenys, kurie moka PSD įmokas Lietuvoje.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie dokumentą S1 – čia.
      • Daugiau apie gydymąsi užsienyje – čia.
      • Prašymo forma dokumentui S1 gauti – čia.
      • Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.
      • LR Sveikatos draudimo įstatymas – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 11 19

    • 14.

      Apie dokumentą S2

      Kas yra dokumentas S2?

      Dokumentas S2 – tai dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti tam tikras planines sveikatos priežiūros paslaugas ES, Europos ekonominės erdvės šalyse ar Šveicarijos Konfederacijoje.

      Asmenims, pateikusiems šį dokumentą užsienio šalies gydymo įstaigai, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir jų išlaidos apmokamos tos užsienio šalies teisės aktų nustatyta tvarka – tarsi tie asmenys būtų apdrausti valstybiniu (privalomuoju) sveikatos draudimu toje šalyje.

      Kam išduodamas dokumentas S2?

      Dokumentas S2 išduodamas Lietuvoje apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) asmenims, siunčiamiems gauti tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų į ES, Europos ekonominės erdvės valstybes, Jungtinę Karalystę ar Šveicarijos Konfederaciją, vadovaujantis Pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse ir Šveicarijoje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. V-729. Daugiau informacijos teisės akte – čia.

      Kas priima sprendimą dėl paciento siuntimo konsultuoti, tirti, gydyti užsienyje?

      Sprendimą dėl paciento siuntimo konsultuoti, gydyti ir (ar) tirti užsienyje priima sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta Pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje komisija (toliau – Komisija). Apie priimtą sprendimą Komisija per 5 darbo dienas raštu informuoja pacientą ir (ar) jo atstovą bei ligoninę.

      Kas išduoda dokumentą S2?

      Dokumentą S2 apdraustiems PSD asmenims išduoda Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).

      Koks dokumento S2 galiojimo terminas?

      VLK išduotas dokumentas S2 galioja vienerius metus. Pacientas per šį laikotarpį turi kreiptis į Komisijos sprendime nurodytą užsienio šalies gydymo įstaigą.

      Komisijos sprendimo galiojimas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, jei:

      • užsienio šalies gydymo įstaiga rekomenduoja tęsti gydymą užsienyje;
      • gydymas turi būti tęsiamas toje pačioje užsienio šalies gydymo įstaigoje;
      • atitinkamos paslaugos negali būti suteiktos laiku Lietuvoje;
      • Komisijai reikiamus dokumentus pateikusios ligoninės vadovas pasirašo raštą, pritariantį siuntimo gydytis užsienio šalyje reikalingumui.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie planinį gydymą ir dokumentą S2 – čia.  
      • Daugiau apie sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje – čia.
      • Ligonių kasų kontaktai – čia.
      • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. V-729 „Dėl Pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ – čia

      Atnaujinta: 2021 11 29

    • 15.

      Konsultacinis informacinis katalogas

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2021 11 29