BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


DUK

    • 1.

      Apie Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK)

      Kas yra ESDK?

      ESDK yra dokumentas, patvirtinantis apdraustojo teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje metu.

      Svarbu! Žinotina, kad ESDK negarantuoja planinės sveikatos priežiūros.

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Kuriose užsienio šalyse ESDK galioja?

      Europos valstybių, kuriose galioja ESDK, sąrašas:

      Europos Sąjungos (ES) šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Kroatija.

      Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalys narės: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija.

      Kitos šalys: Šveicarijos Konfederacija (Šveicarija), Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (Jungtinė Karalystė).

      Kaip užsakyti/ pakeisti ESDK?

      ESDK išduodama ar pakeičiama teritorinėje ligonių kasoje (TLK). TLK centrinėse būstinėse bei atstovybėse (kuriose yra ESDK spausdintuvai) jos išduodamos iš karto, jei asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir pateikiamas teisingai užpildytas prašymas išduoti kortelę bei kiti reikalingi dokumentai.

      Prašymą gauti ESDK galima pateikti keliais būdais:

      • asmeniškai atvykus į TLK;
      • prisijungus per Elektroninius valdžios vartus prie VLK informacinės sistemos ir užpildžius elektroninę ESDK užsakymo formą;
      • paštu atsiuntus užpildytą ir pasirašytą popierinę ligonių kasų interneto svetainėje skelbiamą prašymo formą.

      Prašymus galima atspausdinti ir užpildžius išsiųsti TLK.

      Pageidaujant, ESDK registruotu laišku gali būti nemokamai pristatyta Lietuvoje nurodytu užsakovo adresu.

      Savarankiškai PSD įmokas mokantys asmenys, norėdami gauti kortelę (ar ją pakeičiantį Sertifikatą), turi būti sumokėję šią įmoką ir už einamąjį mėnesį.

      Svarbu! Prieš užsakant kortelę, būtina pasitikrinti, ar asmuo yra draustas PSD. Pasitikrinti savo draustumą galima čia.

      Ką daryti, jeigu išvykus į kelionę asmuo nepasiima ESDK?

      Jei PSD apdraustas asmuo išvyko iš Lietuvos nepasiėmęs ESDK arba kelionės metu ją prarado ir skubiai prireikia kreiptis dėl būtinosios medicinos pagalbos į ES šalies gydymo įstaigą, galima savarankiškai susiformuoti sau ir (ar) nepilnamečiams savo šeimos nariams sertifikatus, kurie laikinai pakeičia ESDK (toliau – Sertifikatas). Savarankiškai susiformuoti ESDK pakeičiantį Sertifikatą galima čia.

      Jei nėra galimybės prisijungti prie e-valdžios vartų ir savarankiškai suformuoti Sertifikato bei atsiųsti jo į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį, reikia kreiptis į šalies, kurioje asmuo vieši, vietos valstybinio sveikatos draudimą įstaigą. Ši įstaiga kreipsis į Lietuvos Respublikos teritorinę ligonių kasą pagal asmens gyvenamąją vietą su prašymu atsiųsti ESDK pakeičiantį Sertifikatą.

      ESDK ir ją pakeičiantį Sertifikatą priima tik valstybių nacionalinėms sistemoms priklausančios gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su ligonių kasomis ar valstybinį sveikatos draudimą įgyvendinančiomis įstaigomis. Už pacientui suteiktą būtinosios medicinos pagalbą sumoka paslaugas teikiančios valstybės ligonių kasa, o priemokas ar mokesčius pacientas moka pats.

      Svarbu! Tuo laikotarpiu, už kurį norima suformuoti Sertifikatą, asmuo privalo būti apdraustas PSD Lietuvoje.

      Ar kortelė išduodama vaikams, senjorams?

      ESDK išduodamos ir vaikams, ir senjorams. Vaiko iki 16 metų prašymą pildo ir TLK pateikia vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas (rūpintojas), socialinės globos įstaigos atstovas, kartu pateikdamas paskyrimą globėju (rūpintoju) ar atstovavimą patvirtinančius dokumentus, arba šių dokumentų oficialias kopijas ir savo asmens dokumentą.

      Kaip sužinoti, ar ESDK pagaminta?

      Asmenys, pateikę prašymą per elektroninius valdžios vartus, informuojami el. paštu.

      Turint klausimų dėl ESDK išdavimo, dokumentų, reikiamų kortelei gauti, pildymo, informacijos apie ESDK teikimo ir kt., reikia kreiptis į TLK, kuriai buvo pateiktas prašymas.

      Kiek laiko ESDK galioja ir kiek kainuoja?

      Kortelė išduodama nemokamai, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį apdraustojo dokumentą. Lietuvos Respublikos teritorijoje kortelę taip pat galima gauti nemokamai registruotu paštu.

      ESDK galioja nuo 2 mėnesių iki 18 metų, atsižvelgiant į tai, kokiai apdraustųjų grupei priklauso asmuo (pvz., pensininkams išduodama 10 metų laikotarpiui, dirbantiesiems išduota kortelė galioja iki 4 metų, moksleiviams ir studentams – vienerius mokslo metus ir pan.). Tačiau nurodytą laiką kortelė galioja tik apdraustam asmeniui. Jei PSD nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia ir asmuo ja naudotis nebegali.

      Nauja ESDK gali būti pakeista apdraustojo pageidavimu, jei iki kortelės galiojimo pabaigos lieka ne daugiau kaip 2 mėnesiai.

      Ar ESDK galima naudotis, jei draudimas nutrūksta?

      Svarbu! Pasikeitus PSD statusui ESDK naudotis draudžiama.

      Išduodant ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti šios kortelės pasibaigus PSD laikotarpiui. Pasitaiko, kad praradę draudimą asmenys pasinaudoja kortele, nemokamai gydosi, o paskui patiria nepatogumų, nes privalo grąžinti susidariusią žalą PSDF biudžetui. Visais atvejais ligonių kasos, prieš apmokėdamos užsienio šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas, tikrina, ar ESDK pateikęs asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo apdraustas PSD.

      Kas atsitinka, jei ESDK pasinaudoja neapdraustas asmuo?

      Jei PSD neapdraustas asmuo pasinaudoja ESDK, ligonių kasos, vadovaudamosi ES teisės aktais, privalo apmokėti suteiktų paslaugų išlaidas pagal užsienio šalies atsakingos įstaigos pateiktas sąskaitas. Šiuo atveju konstatuojama, kad dėl neteisėto ESDK panaudojimo buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Šią žalą asmuo privalo atlyginti. Pirmiausia ligonių kasos informuoja asmenį apie pareigą pačiam atlyginti žalą arba paprašo pateikti PSD draudimą patvirtinančius dokumentus. Jei asmuo nepateikia prašomų dokumentų arba neatlygina nustatytos žalos, ligonių kasos kreipiasi į teismą, o išieškotos lėšos grąžinamos į PSDF biudžetą.

      Žinotina, kad savanoriškas žalos atlyginimas sukelia mažiau nepatogumų nei teismo sprendimo vykdymas. Savanoriškai atlyginti žalą galima pasirenkant vieną iš galimų būdų: iš karto pervesti visą sumą į nurodytą sąskaitą arba sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis.

      Daugiau apie žalos PSDF biudžetui atlyginimą – čia.

      Ką daryti praradus ESDK?

      Jei kortelę asmuo prarado (ją pametėte ar pavogė), reikia kreiptis į policiją, kur bus išduota pažyma apie dokumento praradimą. Pametus galiojančią kortelę ir neturint policijos išduotos pažymos apie šio dokumento praradimą, nauja kortelė išduodama tik sumokėjus 14.48 EUR už prarastos (arba sugadintos) kortelės keitimą.

      Ar susirgus ir pateikus ESDK visos paslaugos teikiamos nemokamai? Kaip atsiskaitoma su būtinosios medicinos pagalbos paslaugas suteikusia užsienio gydymo įstaiga?

      Prireikus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų kelionės užsienyje metu, mūsų šalies apdraustajam ESDK pagrindu ši pagalba teikiama pagal lankomoje šalyje nustatytas pagalbos apimtis. Už šią paslaugą  sumokama tos šalies teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais.

      Lietuvos ligonių kasos tiesiogiai gydymo įstaigos sąskaitų neapmoka. Už mūsų šalies apdraustajam suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas (pateikus ESDK) gydymo įstaigai sumoka tos  Europos šalies ligonių kasa ar kita atitinkama tos šalies institucija. Vėliau ši įstaiga kreipiasi į VLK dėl išlaidų kompensavimo.

      Jei Europos šalyje nustatyta, kad pacientams už atitinkamas paslaugas taikomos priemokos (mokesčiai), tai ir ESDK turėtojas turės primokėti. Daugelyje Europos šalių ligonių kasos neapmoka transportavimo išlaidų, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos pacientą tenka pargabenti namo į šalį, kurioje jis apdraustas privalomuoju draudimu.

      Jei dėl kažkokių priežasčių Lietuvos apdraustajam pateikus ESDK Europos šalies gydymo įstaigai vis tiek teko apmokėti  suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas, grįžęs į Lietuvą jis gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą dėl išlaidų kompensavimo. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje visada reikia savo lėšomis apmokėti ambulatoriškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

      Svarbu! Kreipiantis į TLK dėl būtinosios medicinos pagalbos išlaidų kompensavimo, reikia pateikti mokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus bei išrašų iš medicininių dokumentų kopijas.

      Tokia pati paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarka galioja ir Europos šalių apdraustiesiems, kuriems būtinoji pagalba teikiama Lietuvoje.

      Ar norint gauti nemokamą būtinąją pagalbą užsienyje galima kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą?

      Teisės aktai suteikia teisę gauti iš PSDF biudžeto apmokamą būtinąją medicinos pagalbą tik tose gydymo įstaigose, kurios dalyvauja atitinkamos Europos šalies nacionalinėje sveikatos sistemoje. Tai gali būti tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, todėl atvykus į Europos šalies gydymo įstaigą visada reikėtų pasidomėti, ar ji priklauso nacionalinei sveikatos sistemai ir ar ji priima ESDK.

      Ligonių kasos taip pat nekompensuoja paciento priemokų ir gydymo paslaugų, kurios pagal atitinkamos Europos šalies nacionalinius teisės aktus nėra apmokamos valstybinio sveikatos draudimo lėšomis.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie ESDK – čia.
      • Daugiau apie ESDK išdavimą, keitimą – čia.
      • Daugiau apie gydymąsi užsienyje – čia.
      • ESDK, Sertifikato užsakymas – čia.
      • Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.

      Prašymai (visus prašymus galima rasti čia):

      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 09 21

    • 2.

      Žinotina mokslus baigiantiems jaunuoliams

      Ar moksleiviai ir studentai draudžiami PSD valstybės lėšomis?

      Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai bei studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami valstybės lėšomis.

      Mokyklą ar studijas baigę jaunuoliai valstybės lėšomis draudžiami iki rugpjūčio 31 d., jeigu jų mokslo metai baigiasi vasarą. Jeigu moksleiviai nuo rugsėjo pradeda studijuoti Lietuvos ar Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės (dieninės) studijų formos studijų programą arba studentai tęsia nuolatines (dienines) studijas Lietuvoje bei minėtose šalyse, jie Lietuvoje yra draudžiami PSD valstybės lėšomis.

      Studentai, pasirinkę ištęstinių studijų programą, PSD valstybės lėšomis nėra draudžiami.

      Studijos Lietuvoje

      Lietuvoje nuolatinių studijų studentai valstybės lėšomis draudžiami automatiškai pagal Studentų registro pateiktus duomenis. Šiuo atveju ligonių kasoms jokių pažymų pateikti nereikia.

      Nutraukus studijas, prievolė mokėti PSD įmoką atsiranda jau kitą mėnesį po studijų nutraukimo mėnesio pabaigos – sveikatos draudimo įmokas valstybė moka tik už studijavimo laikotarpį.

      Studijos užsienyje

      Informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą studijuojant užsienyje pateikiama DUK skiltyje „3. Studijuojantiems ar besimokantiems užsienyje“.

      Savarankiškas PSD įmokų mokėjimas

      Savarankiškai kas mėnesį turi mokėti PSD įmokas 18 metų sulaukę asmenys, kurie:
      •    nesimoko bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose;
      •    nestudijuoja Lietuvos, ES, EEE šalių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinių studijų programas;
      •    nevykdo darbinės veiklos;
      •    nėra draudžiami valstybės lėšomis (valstybės lėšomis PSD draudžiami studentai, asmenys, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, neįgalumą turintys asmenys, vienas iš tėvų, auginančių mažamečius vaikus ir t. t.).

      PSD įmokas administruoja „Sodra“.

      Naudingos nuorodos

      • Visą informaciją – įmokų dydžius, sąskaitų numerius, įmokų kodus – galima rasti „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.
      • Pasitikrinti, ar esate drausti privalomuoju sveikatos draudimu – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 09 21

    • 3.

      Studijuojantiems ar besimokantiems užsienyje

      Ar užsienyje studijuojantys/besimokantys Lietuvos gyventojai yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu?

      Studijuojantieji Europos Sąjungos šalių, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos (toliau kartu – ES) aukštosiose mokyklose (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki „Brexit“ pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2020-12-31) pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas, ir besimokantys ES mokyklose (taip pat ir JK, jeigu mokymasis buvo pradėtas iki 2020-12-31) mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir (ar) formaliojo profesinio mokymo programas yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis.

      Norėdami būti apdrausti valstybės lėšomis, užsienyje studijuosiantys/besimokantys studentai turi pasirūpinti jų draudimą liudijančių dokumentų pateikimu ligonių kasoms.

      Kokius dokumentus užsienyje studijuojantys Lietuvos gyventojai turi pateikti ligonių kasoms?

      Draudžiamieji asmenys, studijuojantys/besimokantys ES (taip pat ir JK, jeigu mokymasis buvo pradėtas iki 2020-12-31), ligonių kasoms turi pateikti dokumentą su duomenimis apie suteiktą studento arba mokinio statusą, kuriame būtų nurodyta studijų/mokslo vieta, studijų/mokslo forma, studijų/mokslo pradžios ir pabaigos datos draudimo laikotarpiui apskaičiuoti.

      Svarbu! Aukštosios mokyklos kvietimas/laiškas studijuoti šiuo atveju netinka, nes jis nepatvirtina studento statuso.

      Kiek laiko galioja PSD užsienyje studijuojantiems Lietuvos gyventojams?

      PSD valstybės lėšomis galiojimo laikotarpiai nustatomi pagal ligonių kasoms pateikto dokumento duomenis – nuo dokumente nurodytos studijų/mokslo (studijų/mokslo dalies) pradžios datos iki einamųjų mokslo metų studijų/mokslo (studijų/mokslo dalies) pabaigos datos arba iki einamųjų mokslo metų pabaigos datos (jei studijų arba mokslo pabaigos data dokumente nenurodyta).

      Svarbu! Studentai/moksleiviai PSD draudžiami vieneriems mokslo metams, todėl pažymą iš užsienio mokyklos į ligonių kasą reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais. Jei studentas/moksleivis neturi galimybių dokumentus pristatyti pats, juos galima atsiųsti registruotu laišku – tuomet draudimo PSD laikotarpis bus nustatytas pagal atsiųstos pažymos duomenis.

      Ligonių kasų kontaktai – čia.

      Ar svarbu, kurį mėnesį prasideda studijos?

      Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kurį mėnesį oficialiai prasideda studijos. Moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) studijų studentai PSD yra draudžiami valstybės lėšomis ir šis draudimas galioja iki rugpjūčio pabaigos. Jei jaunuolis tęsia mokslus nuo rugsėjo – toliau galioja ir PSD.

      Studijos kai kuriose užsienio aukštosiose mokyklose prasideda tik spalį. Tokiu atveju PSD įmoką už rugsėjį reikia sumokėti savarankiškai. Kitais metais, jeigu studijos bus tęsiamos, draudimas galios nuo spalio iki spalio ir papildomai už rugsėjį mokėti nebereikės.

      Ar galioja PSD, jeigu studentas deklaruoja išvykimą iš Lietuvos?

      Jaunuoliai, kurie išvykdami studijuoti į ES šalis, deklaruoja išvykimą iš Lietuvos, praranda nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą ir netenka teisės būti apdrausti PSD valstybės lėšomis, kadangi valstybės lėšomis gali būti draudžiami tik nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai.  Studijuojantys ES gyventojai nelaikomi pasikeitusiais gyvenamąją vietą, todėl jiems deklaruoti savo išvykimo iš Lietuvos nereikia (tai galioja ir studijuojantiems JK, jeigu studijos pradėtos iki 2020-12-31)

      Studijuojant ES priskaičiuota PSD skola. Kokius dokumentus reikia pateikti, kad skola būtų panaikinta?

      Draudimo valstybės lėšomis nustatymui ligonių kasoms reikia pateikti pažymą, patvirtinančią studijas/mokslą ES mokykloje, kurioje turi būti nurodyta studijų vieta, studijų forma, studijų pradžios ir pabaigos datos.

      Suformuoto PSD valstybės lėšomis laikotarpio duomenys automatiniu būdu būtų perduoti Sodrai, kuri nustatyta tvarka atliktų PSD įmokų nepriemokos perskaičiavimą (panaikinimą).

      Ligonių kasų kontaktai – čia.

      Ar užsienyje studijuojantiems Lietuvos gyventojams išduodama ESDK?

      Studentams, pateikusiems TLK būtinus dokumentus, išduodama Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK). Ši kortelė patvirtina studijuojančiojo ar besimokančio ES (taip pat JK, jeigu mokymasis buvo pradėtas iki 2020-12-31) Lietuvos gyventojo teisę bet kurioje ES šalyje gauti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas.

      Lietuvos pilietis studijuoti į ES išvyksta rugsėjį ir dar neturi studijas patvirtinančių dokumentų. Ar gali dabar gauti ESDK?

      ESDK išduodama tik PSD apdraustiems asmenims. Jeigu asmuo neturi galimybių dokumentais patvirtinti ES studento/moksleivio statuso, atsiranda prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas. Sumokėjus įmoką už rugsėjį, asmuo gali kreiptis dėl ESDK išdavimo. Pateikus ligonių kasoms dokumentą, kuris patvirtintų ES studento/moksleivio statusą, PSD valstybės lėšomis būtų suformuotas nuo minėto statuso suteikimo datos. Tokiu atveju anksčiau sumokėtą įmoką galima būtų susigrąžinti deklaruojant pajamas arba kreipiantis į Sodrą.

      Ar išvykstant studijuoti į trečiąsias šalis, pvz., Turkiją, JAV, galioja PSD?

      Išvykdami studijuoti/mokytis į trečiąsias šalis, studentai/moksleiviai savo sveikatos draudimu turėtų pasirūpinti patys (pavyzdžiui, apsidrausti privačiu sveikatos draudimu). Jaunuoliams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, jų studijavimo trečiosiose šalyse laikotarpiu taikoma Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta prievolė kiekvieną mėnesį mokėti PSD įmokas.

      Visais PSD įmokų administravimo klausimais reikėtų kreiptis į Sodrą.

      Ar galioja PSD studentams, kurie JK studijas pradėjo iki „Brexit“?

      JK aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai iš Lietuvos (įstoję iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ir toliau bus laikomi apdraustaisiais PSD Lietuvoje valstybės lėšomis. Šie asmenys JK turės teisę gauti būtinosios medicininės pagalbos paslaugas ligonių kasų išduodamos ESDK pagrindu. Šie studentai PSD draudžiami iki studijų pabaigos. Žinotina, kad ligonių kasoms taip pat reikia pateikti pažymą, patvirtinančią studento statusą einamiems mokslo metams.

      Svarbu! Po 2021 m. sausio 1 d. į JK išvykstantys studijuoti/mokytis jaunuoliai nebeturi teisės būti draudžiami PSD valstybės lėšomis. Šie jaunuoliai privalo mokėti PSD įmokas savarankiškai.

      Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys, išvykstantys ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui į JK gyventi, studijuoti, dirbti ar šeimų susijungimo atveju, turi gauti JK vizą. Tai reiškia, kad jie turi sumokėti sveikatos mokestį (Health Fee / Immigration Health Surcharge), be kurio viza nebus išduodama.

      Daugiau apie studijas JK – skyrelyje „Ką reikia žinoti JK studijuojantiems studentams iš Lietuvos?“ – čia.

      Ar Lietuvos studentas, studijuojantis pagal Erasmus programą, turi pateikti dokumentus, kad galiotų PSD?

      Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos programas ir studijų metu dalyvaujantys Erasmus programoje, PSD draudžiami valstybės lėšomis. Duomenis apie Lietuvos studento statuso galiojimą pateikia Studentų registras, tad papildomų dokumentų studentui teikti nereikia.

      Savo draustumo statusą galima pasitikrinti čia.

      Ar galios PSD, jeigu studijų užsienyje metu planuojama dirbti?

      Tais laikotarpiais, kuriais užsienyje studijuojantis Lietuvos pilietis planuoja įsidarbinti ir dirbti, Lietuvos draudimas valstybės lėšomis studentų grupėje negalios. Toks asmuo PSD bus apdraustas toje valstybėje, kurioje dirbs ir mokės mokesčius.

      Ar užsienyje atliekantys praktiką - stažuotę absolventai po universiteto baigimo gavę bakalauro laipsnį draudžiami PSD?

      Tuo atveju, jeigu praktikos metu studento statusas nesuteikiamas, toks asmuo PSD valstybės lėšomis negali būti draudžiamas.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau informacijos apie sveikatos garantijas ES – čia.
      • Daugiau apie studijas JK – čia.
      • Daugiau apie ESDK – čia.
      • Ligonių kasų kontaktai – čia.
      • Pasitikrinti savo draustumo statusą – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 09 21

    • 4.

      Naudinga informacija apie privalomojo sveikatos draudimo įmokas

      Kas yra privalomasis sveikatos draudimas (PSD)? 

      Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą.

      PSD vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

      LR sveikatos draudimo įstatymas – čia

      Kas yra PSD dalyviai? 

      Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami:

      1) Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;
      2) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai, kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba kurie dirbo Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai;
      3) Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašyto Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 126 straipsnyje, pabaigos buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje. Šeimos nariai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“;
      4) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartyse;
      5) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
      6) užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;
      7) asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis Įstatymas;
      8) perkeliamieji asmenys;
      9) Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo, ir šių šalių piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys Lietuvos Respublikoje, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu šių sutarčių nustatyta tvarka.

      LR sveikatos draudimo įstatymas – čia

      Kaip sužinoti, ar asmuo yra draustas PSD? 

      Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą galima – čia

      Taip pat informaciją, ar asmuo yra apdraustas, galima sužinoti atvykus į bet kurią teritorinę ligonių kasą ir pateikus asmens dokumentą. 

      Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia

      Kokias sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje garantuoja PSD? 

      PSD apdrausti asmenys turi teisę Lietuvoje gauti gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias ligonių kasos apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. 

      PSD apdraustiesiems garantuoja: šeimos gydytojo paslaugas ir ligų prevenciją, gydytojų specialistų paslaugas, odontologinę pagalbą, medicininę reabilitaciją, slaugos paslaugas, brangiuosius tyrimus ir procedūras, greitosios medicinos pagalbos paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą ir kt. 

      Apdraustieji taip pat gali nemokamai gauti Europos sveikatos draudimo kortelę, rinktis sveikatos priežiūros paslaugų teikėją kitoje ES šalyje, turint dokumentą S2 – gauti planinį gydymą kitoje ES šalyje. Taip pat Lietuvoje PSD apdraustas asmuo, gyvenantis kitoje ES valstybėje, turi teisę gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas savo gyvenamojoje šalyje, jei gyvenamosios valstybės sveikatos draudimo įstaigoje užregistruoja Lietuvos ligonių kasos išduotą dokumentą S1.

      Daugiau informacijos galima rasti – čia.

      Kaip mokamos PSD įmokos? 

      Dirbančių gyventojų PSD įmokos mokamos nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. PSD įmokų mokėjimo kontrolę vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos („Sodra“).

      Kitos grupės gyventojų PSD įmokas moka į „Sodros“ banko sąskaitą. Įmoka už einamąjį mėnesį sumokama iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos.

      Visais klausimais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimu patartina kreiptis į „Sodrą“.

      „Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.

      „Sodros“ informacija apie įmokų mokėjimą savarankiškai dirbantiems asmenims – Noriu sumokėti įmokas | www.sodra.lt.

      „Sodros“ informacija savarankiškai PSD įmokas mokantiems asmenims – čia.

      Kas atsitinka nutrūkus PSD? 

      PSD laikotarpis galioja tiek, kiek yra apmokėtas (gyventojo ar valstybės), t. y. iki apmokėto mėnesio paskutinės dienos.

      Baigus galioti PSD, kompensuojamas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gyventojai gali gauti dar vieną mėnesį papildomai. Tačiau ši garantija neatleidžia nuo prievolės sumokėti už tą mėnesį PSD įmoką.

      Kas yra draudžiamas valstybės?

      PSD valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.

      PSD valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašas – čia.

      Asmuo dirba savarankiškai, kaip jam susimokėti PSD?

      Visais klausimais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimu patartina kreiptis į „Sodrą“.

      „Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.

      „Sodros“ informacija apie įmokų mokėjimą savarankiškai dirbantiems asmenims – Noriu sumokėti įmokas | www.sodra.lt

      Asmuo gyvena užsienyje, bet nedeklaravo savo išvykimo iš Lietuvos. Ar turi pasirūpinti PSD?

      Jei asmuo nedeklaravo išvykimo, bet faktiškai gyvena užsienyje – jis ir toliau laikomas Lietuvos gyventoju, t. y. jam taikomos visos mokestinės prievolės (tame tarpe ir PSD įmokų mokėjimo), kaip ir bet kuriam kitam Lietuvos gyventojui.

      Visais klausimais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimu patartina kreiptis į „Sodrą“.

      „Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.

      „Sodros“ informacija dirbantiems užsienyje Lietuvos gyventojams – Apie PSD dirbantiems užsienyje | www.sodra.lt.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie PSD – čia.  
      • Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą – čia.
      • Ligonių kasų kontaktai – čia
      • Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas – čia.
      • „Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.
      • „Sodros“ informacija apie įmokų mokėjimą savarankiškai dirbantiems asmenims – Noriu sumokėti įmokas | www.sodra.lt.
      • „Sodros“ informacija savarankiškai PSD įmokas mokantiems asmenims – čia.
      • „Sodros“ informacija dirbantiems užsienyje Lietuvos gyventojams – Apie PSD dirbantiems užsienyje | www.sodra.lt.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 09 27

    • 5.

      Apie privalomąjį sveikatos draudimą nutraukus darbo santykius

      Kiek laiko galioja privalomasis sveikatos draudimas (PSD) išėjus iš darbo?

      Jei asmuo išėjo iš darbo, t. y. nutraukė darbo santykius, PSD galioja iki darbo santykių nutraukimo mėnesio paskutinės dienos.

      Jeigu yra išmokama išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija, PSD galioja tiek mėnesių, už kiek nutraukiančiam darbo santykius yra išmokėta išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija.

      Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą galima – čia.

      Ar išėjęs iš darbo asmuo gali gauti ligonių kasų kompensuojamas sveikatos paslaugas?

      Pasibaigus PSD galiojimui asmuo dar vieną mėnesį turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tačiau ši garantija gauti sveikatos paslaugas neatleidžia nuo prievolės sumokėti PSD įmoką už papildomą mėnesį. Jei asmuo neįsidarbins arba nepateks į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašus, papildomo mėnesio įmoką reikės sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

      Svarbu! Kad draudimas nenutrūktų – būtina laiku sumokėti nustatyto dydžio įmokas. Įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus galima rasti „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.

      Ar išlieka socialinės garantijos, jeigu asmuo iš vienos darbovietės išeina, pvz., rugpjūčio 23 d., o kitoje pradeda dirbti kitą mėnesį, pvz., rugsėjo 9 d.?

      Jeigu darbo santykius planuojama nutraukti rugpjūčio mėn., asmuo PSD dirbančių grupėje bus apdraustas iki darbo sutarties nutraukimo mėnesio pabaigos, t. y. iki rugpjūčio 31 d.

      Pasibaigus PSD laikotarpio galiojimui, kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas visą rugsėjo mėnesį asmuo turės teisę gauti papildomai (avansu). Ši valstybės garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti PSD įmokas. Tačiau, jeigu rugsėjo mėnesį asmuo pradės dirbti (įsidarbins), jis neliks nedraustas kelias dienas, nes minėtas papildomas mėnuo suteiks galimybę išlaikyti PSD galiojimo tęstinumą.

      Asmuo išėjo iš darbo ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Ar jam reikia savarankiškai mokėti PSD įmokas?

      Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gyventojui suteikus bedarbio statusą, sveikatos draudimas valstybės lėšomis įsigalioja nuo bedarbio statuso suteikimo datos ir galioja iki šio statuso netekimo datos. PSD įmokas tokiu atveju už asmenį mokės valstybė, todėl savarankiškai jų mokėti nereikia.

      Asmuo neteko darbo ir gavo išeitinę kompensaciją. Kiek laiko galios PSD?

      Darbo netekę gyventojai PSD dirbančiųjų asmenų grupėje yra apdrausti iki darbo netekimo mėnesio paskutinės dienos. Jeigu tokiems asmenims yra išmokama išeitinė išmoka arba kompensacija, nuo kurios, kaip ir nuo kitokio pobūdžio su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat yra mokamos PSD įmokos, PSD laikotarpis papildomai galios tiek mėnesių, už kiek buvo išmokėta išeitinė išmoka arba kompensacija.

      Asmuo planuoja išeiti iš darbo. Ką daryti, kad nenutrūktų jo PSD?

      Jeigu asmuo planuoja nutraukti darbo santykius, PSD dirbančiųjų grupėje jis bus apdraustas iki darbo sutarties nutraukimo mėnesio paskutinės dienos. Netekę darbo gyventojai neretai naudojasi Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamomis paslaugomis. Tuo atveju, jeigu minėta tarnyba suteiktų bedarbio statusą – nuo šio statuso suteikimo datos iki bedarbio statuso netekimo mėnesio paskutinės dienos – asmuo bus apdraustas PSD valstybės lėšomis. Už valstybės lėšomis draudžiamus gyventojus PSD įmokas sumoka valstybė.

      Jeigu pasibaigus darbo santykiams asmuo nepateks į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupę, PSD galiojimo tęstinumą galima bus išlaikyti pradėjus mokėti PSD įmokas savarankiškai.

      Įmokas mokėti reikėtų pradėti jau kitą mėnesį po darbo sutarties nutraukimo. PSD galiojimo periodas yra mėnesinis – gyventojas tampa apdraustu visą mėnesį, už kurį sumokėta atitinkamo dydžio PSD įmoka.

      PSD įmokas administruoja „Sodra“. Visą informaciją – įmokų dydžius, sąskaitų numerius, įmokų kodus – galima rasti „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.

      Išėjęs iš darbo asmuo nemokėjo PSD, susikaupė skola. Ar jam sumokėjus skolą „Sodrai“, PSD įsigalios?

      Sumokėjus skolą „Sodroje“, reikėtų nepamiršti apmokėti ir einamąjį mėnesį – šiuo atveju PSD pradės galioti nuo einamojo mėnesio įmokos sumokėjimo dienos.

      PSD laikotarpiai formuojami automatiškai pagal „Sodros“ teikiamus PSD įmokų duomenis, t. y. apmokėjus nepriemoką ir sumokėjus einamojo mėnesio įmoką papildomai dokumentų (apmokėjimo kvitų) ligonių kasoms teikti nereikia.

      Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą bet kada galima interneto puslapyje – čia.

      Asmuo PSD įmokas moka, tačiau sistemoje rodoma, kad jis yra nedraustas.

      Jeigu kyla klausimų, kodėl įmoka yra sumokėta, bet ligonių kasom nėra perduota ir draudimas neįsigaliojo – tokiais klausimais rekomenduotina nedelsiant kreiptis į PSD administruojanti įstaigą – „Sodrą“, kuri šias įmokas surenka, kontroliuoja (ar teisingai apskaičiuotos, ar sumokėtos), apskaito mokestines nepriemokas (permokas) ir pan.

      „Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.

      Asmuo išėjo iš darbo, bet planuoja keliauti į Europos Sąjungą, pvz., Austriją. Ar jis galės pasinaudoti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) atsiradus būtinybei?

      Svarbu! Pasikeitus PSD statusui ESDK naudotis draudžiama. Nedraustas PSD asmuo negali naudotis PSD.

      Išduodant ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti šios kortelės pasibaigus PSD laikotarpiui. Pasitaiko, kad praradę draudimą asmenys pasinaudoja kortele, nemokamai gydosi, o paskui patiria nepatogumų, nes privalo grąžinti visą sumą, kurią ligonių kasos apmokėjo už nedrausto asmens sveikatos paslaugas, gautas užsienyje pagal pateiktą ESDK. Visais atvejais ligonių kasos, prieš apmokėdamos užsienio šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas, tikrina, ar ESDK pateikęs asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo apdraustas PSD.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie PSD – čia.  
      • Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą – čia.
      • „Sodros“ interneto svetainė – čia.
      • Daugiau apie įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 09 27

    • 6.

      Apie pirminę odontologinę pagalbą

      Kokios yra pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugos?

      Pirminė odontologinė pagalba – tai nespecializuotų pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas. Šioms paslaugoms priskiriamas dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų įtarimas, vaikų dantų ėduonies profilaktika, sąkandžio anomalijų išaiškinimas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kita.

      Kam teikiama nemokama odontologinė pagalba?

      Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamos odontologo paslaugos gali būti teikiamos tik privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustiems asmenims.

      Kur kreiptis norint gauti ligonių kasų kompensuojamą odontologinę pagalbą?

      Už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams atsako sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl šių paslaugų išlaidų apmokėjimo sudariusi įstaiga. Todėl PSD apdraustam asmeniui, prireikus iš PSDF kompensuojamų odontologo paslaugų, reikia kreiptis į gydymo įstaigos, prie kurios jis yra prisirašęs, gydytoją odontologą. Jei gydymo įstaigoje odontologo nėra, įstaiga turi informuoti, koks odontologijos kabinetas ir kur teikia nemokamas odontologines paslaugas prirašytiems toje įstaigoje pacientams.

      Svarbu! Tuo atveju, jei odontologinės paslaugos yra teikiamos gydymo įstaigoje, kuri sutarties su TLK neturi, už gydymą asmuo turi susimokėti pats įstaigos nustatytomis kainomis.

      Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia.

      Ar tikrai kartais už dalį poliklinikoje teikiamų odontologo paslaugų pacientui reikia sumokėti?

      Gydantis dantis apdraustajam iš tiesų už kai ką reikia mokėti. Ligonių kasos iš PSDF sumoka tik už gydytojo odontologo darbą. Pacientui teks sumokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas šiai paslaugai teikti, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.

      Išimtis taikoma (mokėti nereikia išvis): vaikams, asmenims, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims, kai jie pateikia atitinkamą savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, socialinės paramos skyriaus pažymą. Jiems už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones – nereikia. 

      Tačiau jei pacientas ar jo atstovas pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas – tuomet reikia sumokėti patiems.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie pirminę odontologiją informacijos galima rasti – čia.
      • Daugiau apie odontologines paslaugas – čia
      • Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia.
         
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 03 23

    • 7.

      Apie dantų protezavimą

      Kas turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamąsias dantų protezavimo paslaugas?

      Tokią teisę turi šie apdraustieji:

      • asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius,
      • vaikai iki 18 metų,
      • asmenys, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais,
      • asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.

      Jei asmuo nepriklauso nė vienai išvardintų asmenų grupei, dantų protezavimo paslaugos iš PSDF lėšų jam negali būti kompensuotos.

      Daugiau informacijos apie dantų protezavimą – čia.

      Kur kreiptis norint gauti kompensuojamąsias dantų protezavimo paslaugas?

      Reikia keiptis į gydymo įstaigos, prie kurios asmuo yra prisirašęs, gydytoją odontologą. Arba – į kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), kuri turi licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ir yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo bei apmokėjimo, gydytoją odontologą. Gydytojas nustatys, ar asmeniui gali būti teikiamos kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos.

      Kaip užpildyti prašymą dantų protezavimo paslaugai?

      Nustačius teisę ir pagrįstumą gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas, gydymo įstaiga, į kurią kreipėsi asmuo, turės tik suvesti duomenis į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI) ir asmenį užregistruoti Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos Dantų protezavimo posistemyje (EVIS DP).

      Asmuo iš karto bus informuotas apie teisės gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas įgijimą – įstaiga privalo išduoti tai patvirtinantį informacinį pranešimą – ir galės kreiptis į pasirinktą gydymo įstaigą dėl dantų protezavimo paslaugų, turinčią sutartį su TLK. Taigi asmeniui nebereikia pildyti jokių prašymų TLK. Visi duomenys bus tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu.

      Svarbu! Nebelikus eilių, asmuo teisę įgyja iš karto. Už suteiktas dantų protezavimo paslaugas apmokama šias paslaugas suteikusiai gydymo įstaigai, kuri yra sudariusi sutartį su TLK.

      Kokia suma kompensuojama?

      Šiuo metu pensininkams, neįgaliesiems ir asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, iš PSDF kompensuojama iki 626,47 euro, vaikams – iki 319,72 euro. Retesniais atvejais, kai reikalingas sudėtingesnis ir brangesnis gydymas (sprendimą priima gydytojų odontologų konsiliumas), kompensuojama suma gali siekti iki 1 927,57 euro. Tuo atveju, jeigu išlaidos viršija nustatytą kompensuojamos iš PSDF sumos dydį, pacientui teks primokėti.

      Svarbu! Iš PSDF kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos teikiamos tik tose gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų yra sudariusios sutartį su viena iš TLK. Tuo pasidomėti reikėtų dar prieš renkantis protezavimo kliniką.

      Nuo 2021 m. pasirašoma viena sutartis su TLK, kurios veiklos zonoje yra įstaigos buveinė, dėl PSDF biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų teikimo visiems šalies gyventojams.

      Daugiau apie dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensuojamas sumas – čia.

      Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

      Kada vėl galima kreiptis dėl pakartotino dantų protezavimo?

      Dantų protezavimo paslaugos turės būti suteiktos per 3 metus nuo šios teisės įgijimo – asmens užregistravimo EVIS DP posistemyje. Pakartotinai kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas pacientas galės gauti ne anksčiau kaip po 3 metų nuo dantų protezavimo paslaugų kompensavimo dienos.

      Išimtis taikoma vaikams iki 18 metų, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ar pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, jei po dantų protezavimo buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos ir dėl to nebeužtikrinama minimali kramtymo funkcija bei asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, jei po dantų protezavimo jiems buvo pakartotinai taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, po kurio nebeužtikrinama minimali kramtymo funkcija. Jie pakartotinai dėl dantų protezavimo gali kreiptis iš karto.

      Su dantų protezavimo paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka galima susipažinti čia.

      Ar kompensuojama dantų protezavimo paslauga gali būti suteikta neįgaliojo asmens namuose?

      Dantų protezavimas, apmokamas PSDF lėšomis, teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Teisės akte nėra numatyta galimybė PSDF lėšomis kompensuoti specialistų atvykimo į paciento namus išlaidų. Dėl paslaugos teikimo asmeniui reikėtų kreiptis pagal kompetenciją į sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su ligonių kasa dėl dantų protezavimo paslaugų apmokėjimo, administraciją.

      Savivaldybė gali padėti neįgaliems asmenims transportuodama į jų pasirinktą gydymo įstaigą. Transporto paslaugos savivaldybėje organizuojamos asmenims, kurie dėl amžiaus, negalios ar ligos turi judėjimo funkcijų sutrikimų ir negali naudotis visuomeniniu, individualiu transportu bei kurių vaikai arba šeimos nariai dėl objektyvių priežasčių negali jiems suteikti transporto paslaugos.

      Ar į išankstinę pensiją išėję asmenys gali pretenduoti į kompensuojamąjį dantų protezavimą?

      Teisę į PSDF lėšomis kompensuojamą dantų protezavimą turi gyventojai, kuriems sukako senatvės pensijos amžius. Išankstinę pensiją gaunantiems dantų protezavimo paslaugos nekompensuojamos.

      Ar dirbantys pensininkai turi teisę gauti kompensuojamąjį dantų protezavimą?

      Teisę į PSDF lėšomis kompensuojamą dantų protezavimą turi asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba.

      Jeigu asmuo už dantų protezavimą sumokėjo savo lėšomis, kada ligonių kasos kompensuos?

      Nuo 2021 m. asmeniui, turinčiam teisę gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas ir kuriam buvo nustatytas dantų protezavimo pagrįstumas, gydymo įstaigoje turinčioje sutartį su TLK dėl gydytojo odontologo ar gydytojo odontologo specialisto paslaugų, teisę į dantų protezavimą įgyja iškarto, kai jis yra užregistruojamas EVIS DP posistemyje. Už suteiktas dantų protezavimo paslaugas apmokama šias paslaugas suteikusiai gydymo įstaigai, kuri yra sudariusi sutartį su TLK.

      Pažymėtina, kad tiems asmenims, kurie pateikė prašymus juos įrašyti į Asmenų, laukiančių dantų protezavimo paslaugų, sąrašą (toliau – Sąrašas) iki 2020-12-31, PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos teikiamos ir jų išlaidos apmokamos vadovaujantis Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarkos aprašo nuostatomis, galiojusiomis iki 2021-11-06 įsakymo Nr. V-2541 įsigaliojimo. T. y. asmuo, kuris buvo įrašytas į Sąrašą iki 2021-01-01 ir dantis protezavosi savo lėšomis, turi kreiptis į TLK dėl šių paslaugų kompensavimo (pažymėtina, kad tokie asmenis dantų protezavimo paslaugas turi gauti (ir šios paslaugos turi būti suteiktos) per tris metus nuo pažymos apie teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, kompensuojamas iš PSDF biudžeto išrašymo dienos.

      Ar paveldimos lėšos, sumokėtos už dantų protezavimą, jei asmuo mirė, nesulaukęs kompensacijos?

      Asmens, kuris mirė nesulaukęs kompensacijos už savo lėšomis apmokėtas dantų protezavimo paslaugas, teisę į kompensaciją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įgyja jo paveldėtojas (-ai).

      Asmeniui mirus, reikia per 90 dienų nuo palikimo priėmimo dienos ligonių kasoms pateikti paveldėjimo teisės į mirusiajam priklausančią kompensaciją liudijimą ar jo kopiją kartu su šiais dokumentais:

      • nustatytos formos prašymą kompensuoti dantų protezavimo išlaidas, kuriame turi būti nurodytas banko sąskaitos numeris;
      • dantų protezavimo išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (ASPĮ, kurioje buvo suteiktos dantų protezavimo paslaugos, išrašytą sąskaitą faktūrą, originalų kasos aparato kvitą ir (ar) grynųjų pinigų priėmimo kvitą, ir (ar) originalų banko išduotą dokumentą, patvirtinantį mokėjimo įvykdymą, ir (ar) banko sąskaitos išrašo kopiją, patvirtintą banko darbuotojo spaudu).

      Kompensacija už savo lėšomis atliktas dantų protezavimo paslaugas išmokama kai asmuo pateikia prašymą TLK dėl išlaidų kompensavimo.

      Svarbu! Ši nuostata taikoma tik tiems asmenims, kurie prašymus juos įrašyti į Sąrašą pateikė iki 2020-12-31.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie dantų protezavimą – čia.
      • Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
      • Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 11 09

    • 8.

      Apie dantų silantavimą ir kitas odontologines paslaugas vaikams

      Kodėl vaikų dantis naudinga dengti silantais?

      Silantai yra vaikų dantų ėduonies profilaktikai skirta medžiaga. Procedūros metu ši medžiaga giliai įsiskverbia į vaikų sveikų krūminių dantų vageles ir duobeles, jas hermetizuoja, neleidžia patekti bakterijoms bei angliavandeniams, kauptis apnašoms, maisto likučiams.

      Kas gali gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamą dantų silantavimo paslaugą?

      Ši paslauga teikiama vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.). Silantais dengiami tik sveiki nuolatiniai krūminiai dantys.

      Kur reikia kreiptis norint gauti kompensuojamą dantų silantavimo paslaugą?

      Dantų silantavimas atliekamas toje gydymo įstaigoje, prie kurios vaikas yra prirašytas. Arba kitoje gydymo įstaigoje (tiek valstybinėje, tiek privačioje), kuri su teritorine ligonių kasa (TLK) yra sudariusi sutartį dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

      Informaciją, kurios gydymo įstaigos ir dėl kokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis yra sudariusios sutartis su TLK, galima rasti čia.

      Kaip atliekama dantų silantavimo procedūra?

      Silantavimas yra visiškai neskausminga procedūra. Jos metu dantų paviršius nuvalomas, apdorojamas specialia pasta ir padengiamas silantu, kuris sukietinamas panaudojant specialią šviesą. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

      Daugiau informacijos apie dantų silantavimą – čia.

      Ar vaikui kompensuojamas odontologinis gydymas su sedacija?

      Norint gauti kompensuojamą gydytojo vaikų odontologo konsultaciją, reikia kreiptis su šeimos gydytojo ar gydytojo odontologo siuntimu į gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su TLK dėl minėto specialisto konsultacijos. Konsultacijos metu gydytojas specialistas (vaikų odontologas) vaiką pakonsultuos ir nuspręs dėl tolimesnio gydymo. Paskyrus gydymą, jei yra indikacijų, vaikui gali būti taikoma sedacija arba bendrinė nejautra.

      Gydymo įstaigas, su kuriomis TLK dėl atitinkamų paslaugų (vaikų odontologo išplėstinė konsultacija) teikimo yra sudariusios sutartis, galima rasti čia.  

      Kada, vaikui sutaisius dantį, tenka sumokėti už plombą?

      Odontologo paslaugos vaikams PSDF lėšomis kompensuojamos tose gydymo įstaigose (tiek valstybinėse, tiek privačiose), kurios yra sudariusios sutartis su TLK dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas.

      Vaikai iki 18 m. bei vyresni asmenys, besimokantis dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, už odontologinio gydymo metu sunaudotus vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, vienkartines priemones, nemoka, išskyrus atvejus, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas.

      Kokia suma iš PSDF skiriama vaikų dantų protezavimui?

      Dantų protezavimo paslaugų išlaidos vaikams kompensuojamos iš PSDF biudžeto pagal faktines dantų protezavimo išlaidas, bet ne daugiau kaip:

      • kurių kramtymo sistema dar vystosi, protezuojama laikinais dantų protezais, pagamintais iš laboratorijoje ar odontologijos kabinete polimerizuojamų polimerų, arba standartinius apsauginius metalinius vainikėlius – iki 299,37 Eur;
      • kurių kramtymo sistema iš esmės susiformavusi, protezuojama naudojant ilgalaikių konstrukcinių medžiagų dantų protezus – iki 1 804,86 Eur (nustato konsiliumas);

      Jei faktinės dantų protezavimo išlaidos buvo didesnės, nei nustatyta kompensuojamoji suma, likusią dalį asmuo turi sumokėti pats.

      Daugiau informacijos apie dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimą iš PSDF – čia.

      Kada vaikai vėl gali kreiptis dėl pakartotino dantų protezavimo?

      Gydytojui odontologui ar gydytojui specialistui nustačius dantų protezavimo pagrįstumą ir esant nustatytoms indikacijoms, vaikai iki 18 metų pakartotinai dėl dantų protezavimo gali kreiptis iš karto.

      Su dantų protezavimo paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka galima susipažinti čia.

      Ar reikia mokėti už dantų gydymą gimnazijoje besimokančiam 18-mečiui?

      PSDF lėšomis kompensuojamas pirminės odontologinės priežiūros paslaugas asmenys turi teisę gauti tose gydymo įstaigose, kuriose jie yra prisirašę. Jei įstaiga pati neteikia pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, ji turi informuoti, su kurią gydymo įstaigą yra sudariusi sutartį dėl minėtų paslaugų teikimo prie jos prirašytiems asmenims bei nurodyti kontaktinę informaciją.

      Jeigu vaikui reikalinga odontologinė pagalba viršija pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, kompensuojamų iš PSDF biudžeto lėšų, mastą, tuomet gydytojas odontologas išrašo siuntimą atitinkamos srities gydytojo odontologo specialisto konsultacijai. Išduodamas siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, gydytojas turi informuoti pacientą, kuriose gydymo įstaigose teikiamos reikalingos odontologinės paslaugos (nurodyti bent 3). Gydytojo odontologo specialisto konsultacijos metu pagal gydytojų odontologų specialistų kompetenciją atliekamos visos būtinos diagnostinės ir gydomosios procedūros.

      Vaikams odontologinių paslaugų išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, jei šios paslaugos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus paslaugų teikimo reikalavimus, teikiamos apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, turintiems gydytojo siuntimą (išskyrus pirminę ambulatorinę odontologinę asmens sveikatos priežiūrą – jai siuntimo nereikia), ir jei šias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra sudariusios sutartis su TLK dėl šių paslaugų apmokėjimo.

      Vaikai iki 18 m. bei vyresni asmenys, besimokantis dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, už odontologinio gydymo metu sunaudotus vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, vienkartines priemones, nemoka, išskyrus atvejus, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas.

      Naudingos nuorodos

      • Apie dantų silantavimą – čia.
      • Apie dantų protezavimą – čia.
      • Apie visas odontologines paslaugas – čia.  
      • Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 03 23

    • 9.

      Apie gydytojų specialistų konsultacijas

      Kas gali išduoti siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, kurią apmoka ligonių kasos?

      Siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gydytojas (šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas) išduoda ne pagal paciento norą, o pagal poreikį, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę.

      Šeimos gydytojas siuntimą pas gydytoją specialistą pacientui gali išduoti, kai mano, kad reikalinga gydytojo specialisto pagalba norint nustatyti tikslią diagnozę ar įvertinti pacientui skiriamą gydymą.

      Gydytojas specialistas siuntimą pacientui gali išduoti, jeigu jo konsultacijos metu paaiškėja, kad reikalinga ir kitos profesinės kvalifikacijos gydytojo specialisto konsultacija (pvz., pacientą konsultavęs kardiologas nusprendžia, kad reikalinga endokrinologo konsultacija ar akių ligų gydytojo konsultacija ir pan.).

      Kokią informaciją siunčiantis gydytojas nurodo siuntime?

      Siuntime pas gydytoją specialistą turi būti nurodyta: siuntimo išdavimo data ir galiojimo laikas; ligos diagnozė; atliktų tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto kompetencijai, rezultatai; informacija apie taikytą gydymą ir jo efektyvumą. Be to, – pas kokios profesinės kvalifikacijos gydytoją specialistą pacientas siunčiamas, koks siuntimo tikslas.

      Kiek laiko galioja siuntimas pas gydytoją specialistą?

      Siuntimo galiojimo laikas skaičiuojamas nuo jo išrašymo dienos iki paciento užregistravimo gydytojo specialisto priėmimui arba įregistravimo į eilę gydytojo specialisto paslaugoms gauti.

      Pas gydytoją specialistą dėl konsultacijos reikia užsiregistruoti per 60 kalendorinių dienų – tiek laiko galioja siuntimas.

      Ar gali siuntimą turintis pacientas pasirinkti, kurioje įstaigoje bus suteikta konsultacija?

      Pacientas gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl gydytojų specialistų paslaugų išlaidų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

      Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

      Per kiek laiko gydytojas specialistas turi pateikti atsakymą siuntusiam gydytojui?

      Pacientą konsultavęs gydytojas specialistas atsakymą siuntusiam gydytojui turi pateikti ne vėliau kaip per 3 dienas.

      Gydytojai, išduodantys siuntimus ar pateikiantys atsakymus, teisės aktų nustatyta tvarka atsako už siuntimo pagrįstumą, siuntimo ar atsakymo savalaikiškumą, tinkamą siuntimo ar atsakymo įforminimą ir į siuntimą ar atsakymą įrašomų duomenų teisingumą.

      Ar visada turint siuntimą konsultacija ir tyrimai atliekami nemokamai?

      Tyrimai yra gydytojo specialisto konsultacijos sudėtinė dalis ir atskirai už juos mokėti nereikia. Kiekvienas gydytojas atlieka tyrimus, kurie yra priskirti jo kompetencijai. Jei gydytojui reikalingi tyrimai, kurie viršija jo kompetenciją, jis turi pacientą nukreipti atitinkamo gydytojo specialisto konsultacijai. Tuo atveju, kai kokie nors papildomi tyrimai atliekami paciento iniciatyva, tyrimų išlaidas turi apmokėti pats pacientas.

      Pas kokį gydytoją specialistą galima kreiptis be siuntimo ir gauti gydymo paslaugą nemokamai?

      Tam tikrais atvejais PSD apdrausti gyventojai į gydytoją specialistą gali kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo.

      Siuntimo nereikia:

      • kai asmuo pas tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiasi pakartotinai (pvz.. jei gydytojas nurodo atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento gydymą ar tyrimą) arba pacientas serga lėtine liga ir jam taikomas ilgalaikis stebėjimas;
      • kai asmuo įstaigoje, prie kurios yra prisirašęs, kreipiasi į bet kurį šeimos gydytojo komandos narį, kai kreipiasi į pirmiau minėtą įstaiga dėl odontologinės pagalbos arba kreipiasi į pirminės psichikos pagalbos paslaugas teikiančią įstaiga prie kurios yra prisirašęs;
      • kai asmuo kreipiasi į gydytoją dermatovenerologą (dėl odos ir venerinių ligų), tik svarbu įsitikinti, kad šis specialistas dirba gydymo įstaigoje, pasirašiusioje sutartį su TLK;

      Be siuntimo visiems mūsų šalies nuolatiniams gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neapdraustiems – nemokamai ir neatidėliotinai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Svarbiausia – kreiptis į tas gydymo įstaigas, kurios yra sudariusios sutartį su TLK. Tik tokiu atveju paslaugos bus kompensuojamos PSDF lėšomis.

      Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

      Ar reikalingas šeimos gydytojo siuntimas kreipiantis į ginekologą?

      Be šeimos gydytojo siuntimo galima kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą, kuris dirba toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs pas šeimos gydytoją ir šis gydytojas yra pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys. Akušeris ginekologas, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros priežiūros paslaugas teikiančioje komandoje, gali teikti paslaugas tik šeimos gydytojo kompetencijos ribose. Jeigu pacientės būklė yra sudėtingesnė (t.y. viršija šeimos gydytojo kompetenciją), tuomet pacientei turi išduoti siuntimą ir nukreipti gydytojo akušerio ginekologo specialisto konsultacijai.

      Pacientas turi šeimos gydytojo siuntimą gydytojo specialisto konsultacija (pvz., neurologo). Ar ji bus kompensuojama iš PSDF lėšų ir privačioje klinikoje?

      Privalomuoju sveikatos draudimu draustas asmuo su šeimos gydytojo siuntimu gali kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą (tiek valstybinę, tiek privačią), kuri yra sudariusi sutartį su TLK dėl reikiamo gydytojo paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš PSDF lėšų.

      Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

      Ar gali šeimos gydytojas išrašyti siuntimą ligonių kasų kompensuojamam kaulų tankio tyrimui?

      Ne. Šeimos gydytojas gali skirti ir atlikti tik tuos tyrimus, kurie priskirti jo kompetencijai. Kaulų tankio tyrimas nėra priskirtas šeimos gydytojo kompetencijai. Tokiu atveju išduodamas siuntimas gydytojo specialisto konsultacijai.

      Ar reikalingas siuntimas pas gydytoją specialistą lėtine liga sergančiam pacientui, kuris stebimas keletą metų ir apsilankyti pas mediką turi tik kartą per metus?

      Lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims nereikia kaskart prašyti šeimos gydytojo siuntimo konsultacijai pas gydytoją specialistą, jei jiems skirtas ilgalaikis stebėjimas. Galiojanti pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka leidžia vieną kartą gavus siuntimą ir užsiregistravus pas specialistą, toliau pas jį lankytis be papildomo šeimos gydytojo siuntimo. Tokiu atveju gydytojas specialistas turi informuoti pacientą apie kito vizito datą.

      Svarbu! Tokios pačios sąlygos galioja ir vykstant konsultacijai į gydymo įstaigą, ir kai pacientas konsultuojamas telefonu.

      Šeimos gydytojas siunčia pacientą pas kelis gydytojus specialistus. Ar jis gali kelis siuntimus pas skirtingus specialistus išduoti tą pačią dieną?

      Taip, gali. Esant medicininiams parodymams, teisės aktuose nėra ribojamas siuntimų išdavimo skaičius, taip pat ir tą pačią dieną pas skirtingos profesinės kvalifikacijos specialistus.

      Kur kreiptis, jei gydymo įstaigoje kyla ginčų dėl mokamų ir nemokamų paslaugų?

      Jei pacientas suabejojo, ar būtina mokėti, svarbiausia – neskubėti pasirašyti sutikimo mokamoms paslaugoms, medicinos pagalbos priemonėms, paskirtiems tyrimams. Pirmiausia reikia klausti gydančio gydytojo ar jo tiesioginio vadovo, išsiaiškinti, kodėl prašoma (ar liepiama) susimokėti. Jeigu atsakymas netenkins, tuomet asmuo galia raštu kreiptis į gydymo įstaigos administracijos vadovą. Jei nepavyksta gauti atsakymų gydymo įstaigoje, galima kreiptis raštu į TLK, skambinti bendruoju ligonių kasų informacijos telefono numeriu (8 5) 232 2222 arba rašyti el. pašto adresu [email protected].

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie gydytojų specialistų paslaugas – čia.
      • Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.
      • Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
      • Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema esveikata.lt – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 10 18

    • 10.

      Apie medicininės reabilitacijos paslaugas

      Kaip gauti siuntimą medicininei reabilitacijai, kurią kompensuoja ligonių kasos?

      Dėl privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausto paciento medicininės reabilitacijos skyrimo sprendžia jį gydantis gydytojas, vadovaudamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada. Gydantis gydytojas nustato diagnozę, įvertina paciento sveikatos būklę, ligos sunkumą. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina paciento biosocialines funkcijas, nustato reabilitacijos poreikį, trukmę ir sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatoriškai, ar stacionare. Kokia reabilitacinio gydymo rūšis ir gydymo trukmė bus pasirinkta priklauso nuo nustatytos diagnozės, paciento biosocialinių funkcijų sutrikimolaipsnio, būklės ir (ar)ligos sunkumo.

      Siuntimą išrašantis gydytojas turi nurodyti bent 3 gydymo įstaigas, kuriose yra teikiamos reikiamos paslaugos. Įstaigą visoje Lietuvoje pacientas turi teisę pasirinkti pats.

      Kokiomis ligomis sergant gali būti skiriamas ligonių kasų kompensuojamas reabilitacinis gydymas?

      Pacientų siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-50 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“. Šiame įsakyme yra nurodytos ligos (ligų kodai),dėl kurių galėtų būti skiriamas reabilitacinis gydymas, ir reikalavimai (biosocialinių funkcijų sutrikimo, ligos sunkumo laipsnio ir kt.), kuriais vadovaujantis skiriamos atitinkamos reabilitacijos paslaugos.

      Sveikatos ministro įsakymas – čia.

      Ar prieš atvykstant į pasirinktą reabilitacijos centrą, reikalinga išankstinė registracija?

      Gydantis gydytojas, gavęs iš teritorinės ligonių kasos (TLK) patvirtinimą, kad skiriamų medicininės reabilitacijos gydymo paslaugų išlaidos bus kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, informuoja pacientą kokios reabilitacijos paslaugos jam bus teikiamos ir apie atitinkamo profilio reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas. Pacientas pats turi pasirinkti ir prisiregistruoti atitinkamo profilio reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančioje įstaigoje, kurioje tuo metu yra vietų, suderinti su įstaiga atvykimo laiką. Tam tikrais atvejais pats gydytojas užregistruoja pacientą į atitinkamo profilio reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančią įstaigą ir informuoja pacientą.

      Reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, sąrašą ir laisvas vietas galima rasti ligonių kasų svetainės dalyje „Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančių įstaigų paieška“ – čia.

      Kokias pažymas pacientas turi pateikti reabilitacijos įstaigai?  

      Gydytojui paskyrus reabilitacinį gydymą, pacientui nereikia rūpintis jokiomis pažymomis. Siuntimo dokumentus sutvarko siunčiantysis gydytojas kartu su TLK. Pacientui tereikia telefonu susisiekti su pasirinkta reabilitacijos įstaiga ir suderinti atvykimo datą. Atvykus į reabilitacijos įstaigą reikės pateikti gydytojo išduotą medicinos dokumentų išrašą (jei išrašas elektroninis – jo pateikti nereikia) ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

      Svarbu! TLK elektroniniu būdu gydymo įstaigai pateikta pažyma galioja 10 kalendorinių dienų.

      Ar gali pacientas jau pradėtą reabilitaciją perkelti ir pratęsti kitoje gydymo įstaigoje?

      Taip, pradėjus reabilitaciją vienoje gydymo įstaigoje yra galimybė ją tęsti kitoje. Atsiradus tokiai būtinybei reikėtų kreiptis į reabilitaciją teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją, kad šis išrašytų pažymą dėl likusio reabilitacijos laikotarpio ir būtų perduota tiksli informacija priimančiai įstaigai apie jau panaudotas reabilitacijos dienas. Reabilitaciją skiriantis gydytojas turės informuoti pacientą, kada TLK patvirtins teisės į kompensaciją pažymą. Į pasirinktą reabilitacijos įstaigą reikia atvykti minėtos pažymos galiojimo metu – t. y. per 10 dienų.

      Svarbu! Rekomenduotina pacientui reabilitacijos paslaugų perkėlimą į kitą įstaigą aptarti su gydančiu gydytoju, kad tai nepablogintų sveikatos būklės ir paties reabilitacijos proceso.

      Ar gali būti pacientui dėl tos pačios ligos skiriama pakartotina reabilitacija?

      Į reabilitaciją dėl tos pačios ligos suaugę pacientai pagal indikacijas yra siunčiami tik kartą per vienerius kalendorinius metus (vienam kursui). Kiekvienu konkrečiu atveju dėl medicininės reabilitacijos skyrimo sprendžia pacientą gydantis gydytojas, vadovaudamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada.

      Jei kyla papildomų klausimų dėl medicininės reabilitacijos skyrimo/ neskyrimo, gyventojas turi teisę kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje yra gydomas, administraciją.

      Pacientui atlikta stuburo išvaržos operacija. Ar jam priklauso reabilitacija?

      Kiekvienu konkrečiu atveju dėl medicininės reabilitacijos skyrimo sprendžia pacientą gydantis gydytojas, įvertinęs esamą paciento sveikatos būklę ir gretutines ligas. Dėl reabilitacijos paslaugų poreikio gydantį gydytoją konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kuris įvertina paciento esamą sveikatos būklę, biosocialinių funkcijų sutrikimo ir (arba) ligos sunkumo laipsnį.

      Medicininė reabilitacija yra skiriama vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, todėl norint sužinoti, ar pacientui po tam tikros operacijos gali būti skiriama medicininė reabilitacija, reikia kreiptis į tuo metu gydantį gydytoją.

      Vaikui paskirta medicininė reabilitacija. Ar gali kartu vykti lydintis asmuo?

      Vaikai iki 8 metų turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens.

      Vyresni nei 8 metų amžiaus vaikai galėtų būti lydimi slaugančio asmens, jei vaikui yra nustatytas neįgalumas arba gydytojų konsultacinė komisija nustatė, kad reikalinga slauga dėl adaptacijos ar elgesio sutrikimų, dėl sunkių centrinės ar periferinės nervų sistemos, atramos-judamojo aparato pažeidimų, traumų, operacijų.

      Ar gali kartu vykti du lydintys asmenys, jeigu į reabilitaciją siunčiami du vaikai iš vienos šeimos?

      Į medicininės reabilitacijos įstaigas vykstančius kelis tos pačios šeimos vaikus lydi tik vienas slaugantis asmuo.

      Kilus klausimų ar neaiškumų dėl reabilitacijos skyrimo (neskyrimo), reikėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jeigu gydymo įstaigos atsakymas netenkins, tuomet pacientas gali raštu kreiptis į artimiausią TLK (kartu su pasirašytu prašymu reikia pateikti ir gydymo įstaigos atsakymo kopiją).

      Ligonių kasų kontaktai – čia.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie medicininę reabilitaciją – čia.
      • Ligonių kasų kontaktai – čia.
      • Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-50 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ – čia.
      • Reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, sąrašą ir laisvas vietas galima rasti ligonių kasų svetainės dalyje „Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančių įstaigų paieška“ – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 09 21

    • 11.

      Apie ligų prevencijos programas

      Kokios ligų prevencijos programos vykdomos Lietuvoje?

      Šiuo metu Lietuvoje vykdomos 5 ligų prevencijos programos: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos.

      Kur kreiptis norint pasitikrinti pagal prevencijos programas?

      Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas įvertins paciento sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.

      Ar reikia mokėti?

      Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiasi į gydymo įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa. Tuomet nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikės – ligonių kasos apmokės iš PSDF lėšų.

      Kas yra gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa?

      Tai programa, kurios metu 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).

      Šioje programoje turėtų dalyvauti visos moterys nuo 25 iki 59 metų (imtinai).

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Kas yra krūties vėžio prevencinė programa?

      Tai programa, kurios metu atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą galima mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Sveikatą pagal šią prevencinę programą kas 2 metus turėtų pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų (imtinai).

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Kas yra prostatos (priešinės liaukos) vėžio prevencinė programa?

      Tai programa, kurios metu pacientui atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją.

      Šioje programoje kas 2 arba kas 5 metus (sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į PAS tyrimo rezultatus) turėtų dalyvauti visi vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Kas yra storosios žarnos vėžio prevencinė programa?

      Tai programa, kurios metu pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę. Nemokamai pasitikrinti sveikatą kas 2 metus turėtų visi vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai).

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Kas yra širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa?

      Tai programa, kurios metu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

      Tikrintis sveikatą šioje prevencinėje programoje kiekvienais metais turėtų visi vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) bei moterys nuo 50 iki 64 metų (imtinai).

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Ką daryti asmeniui, jeigu jis nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę?

      Prevencijos programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu asmuo jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę, turėtų nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

      Daugiau informacijos galima rasti čia.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie ligų prevencijos programas – čia.
      • Prevencijos programų vykdymo apžvalga – čia.
      • Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 09 21

    • 12.

      Vaikų skiepijimas

      Kokie vaikų skiepai yra apmokami iš PSDF?

      Lietuvoje vaikai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai nemokamai skiepijami nuo 14 infekcinių ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, Haemophilus influenzae, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų vakcinomis.

      Mokėti už šiuos skiepus nereikia – už juos ligonių kasos sumoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

      Kokio amžiaus vaikai gali būti skiepijami?

      Lietuvoje vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, todėl priklausomai nuo vakcinos, skiepijami įvairaus amžiaus. Paprastai pirmosiomis vakcinomis vaikai skiepijami tik gimę.

      Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai (arba globėjai) turi būti informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti būtina pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.

      Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus lentelė – čia.

      Ką daryti, jeigu vaiko laiku nepaskiepijo?

      Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas, nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.

      Vaikai neskiepijami tik labai retais atvejais, pvz., dėl sunkių ligų ar nusilpusios imuninės sistemos (apie tai tėvus ar globėjus turi informuoti gydytojas).

      Ar iš PSDF kompensuojamas skiepijimas nuo pasiutligės vaikui?

      Prireikus (įkandus bet kokiam gyvūnui) vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės (skiriama vakcina ir imunoglobulinas nuo pasiutligės) – už skiepą iš PSDF lėšų apmokės ligonių kasos.  

      Ar iš PSDF kompensuojamas skiepas nuo vėjaraupių?

      Vakcinos nuo vėjaraupių nėra kompensuojamos iš PSDF biudžeto.

      Kokio amžiaus mergaitės skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV)?

      Skiepijant mergaites nuo ŽPV, pirmojo skiepo metu mergaitei turi būti 11 metų. Jaunesnės mergaitės nėra skiepijamos.

      Mergaitės nemokamai skiepijamos dviem vakcinos dozėmis. Tarp pirmojo ir antrojo skiepo turi praeiti 6 mėn. Taikant kitą skiepijimo schemą (kuomet skiepijamos vyresnės mergaitės), kai reikalingos daugiau nei dvi vakcinos dozės, du skiepijimai atliekami nemokamai, kiti skiepijimai atliekami savo lėšomis.

      Svarbu! Skiepijimai, atlikti savo lėšomis, nekompensuojami.

      Ar vaikams priklauso iš PSDF kompensuojami skiepai nuo gripo, pneumokoko?

      PSDF lėšomis kompensuojamos skiepijimo gripo vakcina paslaugos išlaidos, jeigu ši paslauga teikiama rizikos grupei, kurioje yra ir vaikai, priskiriamiems asmenims.

      Nuo gripo nemokamai pasiskiepyti gali:

      • asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat ir vaikai);
      • asmenys, gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose (taip pat ir vaikų globos įstaigose).

      Nuo pneumokokinės infekcijos nemokamai pasiskiepyti gali vaikai nuo 2 iki 18 metų amžiaus, priklausantys šioms rizikos grupėms:

      • sergantys bronchų astma (J45-J46), cistine fibroze (E84), bronchektazine liga (J47);
      • sergantys cerebriniu paralyžiumi (G80), mioneuraliniu jungčių ir raumenų ligomis (G70-G73);
      • turintys įgimtas širdies ydas (Q20-Q25);
      • sergantys cukriniu diabetu (E10-E14);
      • sergantys navikais (C00-D48);
      • sergantys lėtinėmis inkstų ligomis (N04, N18);
      • vaikai, kuriems atliekama hemodializė ir peritoninė dializė (Z49.1, Z49.2, N18.5);
      • sergantys lėtinėmis kepenų ligomis (K71.3-K71.7, K73-K74, Q44.2);
      • esant imunosupresinėms būklėms: turintys imunodeficitą(D80-D84), sergantys reumatinėmis ligomis (M05-M08, M30-M36, M79.0), po kraujodaros kamieninių ląstelių ar žmogaus organų, ar audinių transplantacijos (Z94),esant įgimtai, ar įgytai asplenijai (D73.0, Q89.01);
      • vaikai su kochleariniais implantais (Z96.2);
      • sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti (B20-B24, Z21).

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie vaikų skiepijimą – čia.
      • Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 09 27

    • 13.

      Brangieji tyrimai ir procedūros

      Kas yra brangieji tyrimai ir procedūros?

      Brangiesiems tyrimams priskiriami kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos ir kiti tyrimai. Brangiosioms procedūroms priskiriamos hemodializės, gydomosios kraujo gravitacinės chirurgijos ir kitos procedūros.

      Ligos (indikacijos), kuriomis sergant skiriami minėti tyrimai ar procedūros, yra patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymais.

      Kokie tyrimai ir procedūros įeina į brangiųjų tyrimų ir procedūrų sąrašą? Kur šis sąrašas skelbiamas?

      Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, ir jų bazinių kainų sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Daugiau informacijos teisės akte – čia.

      Kaip gauti siuntimą ligonių kasų kompensuojamiems brangiesiems tyrimams ir procedūroms?

      Brangieji tyrimai ir procedūros, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF, atliekamos tik gydytojo specialisto (ne šeimos gydytojo) siuntimą turintiems pacientams. Tokį siuntimą gali išrašyti gydytojas specialistas, pagal kompetenciją teikiantis antrinio ir tretinio lygio specializuotas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias ligonių kasos apmoka PSDF lėšomis.

      Kur atliekami brangieji tyrimai ir procedūros?

      Šie tyrimai ir procedūros gali būti atliekami ligoninėse bei poliklinikose, taip pat – specializuotose gydymo įstaigose. Brangiuosius tyrimus ir procedūras teikia įstaigos, turinčios licenciją teikti šias paslaugas. PSDF lėšomis kompensuojamos paslaugos atliekamos tose gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų yra sudariusios sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK).

      Ar gali šeimos gydytojas išrašyti siuntimą, pvz., magnetinio rezonanso tomografijai atlikti?

      Negali. Šeimos gydytojas gali skirti ir atlikti tuos tyrimus, kurie priskirti jo kompetencijai. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (kaip ir kiti brangieji tyrimai) nėra priskirtas šeimos gydytojo kompetencijai. Todėl siuntimą šiam tyrimui gali išrašyti tik gydytojas specialistas.

      Kada pacientui nereikia mokėti už atliktą radiologinio tyrimo vaizdų kopiją?

      Jeigu pacientui siuntimą radiologinio tyrimo vaizdui atlikti išrašęs gydytojas nusprendžia, kad šio tyrimo vaizdų kopijos yra reikalingos, jis tai nurodo paciento siuntime. Tyrimą atlikęs gydytojas specialistas šias kopijas kartu su radiologinio tyrimo aprašymu pateiks siuntusiam gydytojui. Tokiu atveju pacientui nereikia mokėti už jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdų kopijas.

      Kada pacientas turi sumokėti už atliktą radiologinio tyrimo vaizdų kopiją?

      Tuo atveju, jei pacientas (turėdamas siuntimą) dėl asmeninių priežasčių pats pageidauja turėti jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdo kopiją – už ją turi sumokėti savo lėšomis (vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 str. 5 dalies nuostatomis).

      Pacientas turi siuntimą atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą, bet atlikimo registracijos dieną dėl kitos ligos gydosi stacionare. Ar jis gali vykti atlikti tyrimą?

      Jei pacientui stacionare teikiamos aktyvaus gydymo paslaugos, tuomet jis negali vykti atlikti kompiuterinės tomografijos, kompensuojamos iš PSDF lėšų. Aktyvaus gydymo metu stacionare būtinų tyrimų atlikimą turi užtikrinti įstaiga, kurioje pacientas hospitalizuotas. Pacientas už tai papildomai mokėti neturi.

      Ar reikės mokėti už kompiuterinės tomografijos tyrimą (su siuntimu), jeigu tyrimas bus  atliktas privačioje gydymo įstaigoje?

      Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustam asmeniui, turinčiam gydytojo specialisto išduotą siuntimą, kompiuterinės tomografijos tyrimas turi būti atliekamas nemokamai. T. y. kompensuojamas PSDF lėšomis, kai dėl šių paslaugų yra kreipiamasi į gydymo įstaigą (tiek į valstybinę, tiek į privačią), sudariusią sutartį su TLK dėl reikiamų paslaugų teikimo.

      Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.

      Pacientas nusprendė pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimą, neturėdamas siuntimo. Ar šis tyrimas bus kompensuojamas iš PSDF?

      Kartais pacientai savo iniciatyva pasirenka magnetinio rezonanso tyrimą, be gydytojo specialisto siuntimo. Tuomet gydymo įstaigoje už minėtą paslaugą reikia sumokėti.

      Svarbu žinoti, kad dėl magnetinio rezonanso tyrimo skyrimo nusprendžia paciento būklę įvertinęs gydytojas. Šis tyrimas kai kuriems asmenims nerekomenduojamas. Pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimo aparatu negalima tirti ligonių, kuriems implantuotas širdies stimuliatorius ar defibriliatorius, kurių organizme yra metalo, pvz., metaliniai implantai ar kabutės, plokštelės po chirurginių operacijų.

      Pacientas turi siuntimą magnetinio rezonanso tyrimui, bet nenori laukti planinių paslaugų. Ar nesulaukus savo eilės tyrimas bus kompensuojamas iš PSDF?

      Kartais ambulatoriškai gydomas pacientas, jau turintis siuntimą, nenori laukti planinių paslaugų. Norėdamas gauti tyrimą nedelsiant, o ne tuomet, kai jis paskirtas, asmuo turės susimokėti pats. Visgi nereikėtų skubėti ir reikalauti mokamų paslaugų nedelsiant. Pirmiausia pacientas turėtų pats pasidomėti, kur eilės mažesnės (gydytojas specialistas, išduodamas siuntimą, pacientui turi nurodyti ne mažiau kaip tris gydymo įstaigas, kuriose šis tyrimas gali būti atliktas nemokamai) ir nepulti reikalauti tyrimą atlikti skubiai.

      Ar tyrimą reikia atlikti nedelsiant, ar planine tvarka, sprendžia gydytojas, įvertinęs paciento būklę. Jei gydytojas mato, kad būtina skubi pagalba, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai atliekami tą pačią dieną, dažniausiai – ligoninėje. Jei tai nėra būtinosios medicinos pagalbos atvejis – tyrimas yra atliekamas planine tvarka.

      Prieš atliekant magnetinio rezonanso tyrimą, pacientui su siuntimu pasiūlė už papildomą mokestį įsigyti specialius vienkartinius drabužius. Ar šie drabužiai būtini?

      Žinotina, kad PSD apdraustajam asmeniui, su siuntimu atvykusiam atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, papildomai mokėti nereikia – tyrimas apmokamas PSDF lėšomis. Į bendrą tyrimo atlikimo kainą yra įskaičiuotos ir tyrimui reikalingų medžiagų be priemonių išlaidos. Tokiu atveju, jeigu atliekant tyrimą yra reikalingi specialūs drabužiai, gydymo įstaiga turi nemokamai jais aprūpinti. Tačiau jeigu pacientas pats pageidauja įsigyti būtent vienkartinių drabužių, tuomet už papildomas priemones jis turi sumokėti savo lėšomis.

      Kilus neaiškumų – ar reikia mokėti už vienkartinius drabužius – pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, pacientas su gydymo įstaigos atsakymu turi teisę kreiptis į TLK.

      Svarbu! Pacientas, patvirtinęs parašu ligos istorijoje savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturi teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras – čia.
      • Daugiau apie brangiuosius tyrimus ir procedūras teisės akte – čia.
      • Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 09 28

    • 14.

      Apie šeimos gydytojo paslaugas

      Kaip prisirašyti prie gydymo įstaigos ir pasirinkti šeimos gydytoją? 

      Kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustas asmuo gali laisvai pasirinkti polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydymo kabinetą, kuriame norėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Renkantis svarbu įsitikinti, kad gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasomis.

      Norėdamas prisirašyti prie pasirinktos gydymo įstaigos, asmuo turi pateikti prašymą (taip pat – būtina pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą) ir pasirinkti šeimos gydytoją, pas kurį nori lankytis.

      Rekomenduotina rinktis arčiau gyvenamosios vietos esančią gydymo įstaigą, kad prireikus gydymo, nereikėtų toli vykti. 

      Daugiau informacijos apie gyventojų prisirašymo prie gydymo įstaigų tvarką – čia.

      Ar gali pacientas pakeisti šeimos gydytoją? 

      Taip. Jeigu pacientas pageidauja pakeisti savo šeimos gydytoją, jis gali pasirinkti kitą, dirbantį toje pačioje gydymo įstaigoje, prie kurios yra prisirašęs (svarbu įsitikinti, kad pas naujai pasirinktą šeimos gydytoją yra vietų). Tokiu atveju reikės užpildyti nustatytos formos prašymą.

      Jeigu gydantis šeimos gydytojas išeina iš darbo, tuomet įstaigos administracija turi apie tai informuoti pacientą bei pasirūpinti jo aptarnavimu. Jeigu asmuo nepasirenka šeimos gydytojo pats, tuomet kitą gydytoją paskiria gydymo įstaigos administracija.

      Daugiau informacijos – čia.

      Asmuo nori pakeisti gydymo įstaigą. Kaip tai padaryti?

      Apdraustasis vienu metu gal būti prisirašęs tik prie vienos pirminės ambulatorinės asnebs sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos ir psichikos sveikatos centro. Jeigu jo netenkina pasirinkta gydymo įstaiga, pastarąją galima pakeisti ir pasirinkti kitą. 

      Pasirinktai naujai įstaigai reikia pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir prašymą, kuriuo vadovaujantis pacientas bus įtrauktas į gydymo įstaigos aptarnaujamų gyventojų sąrašą. Iš ankstesnės gydymo įstaigos sąrašo informacinėje sistemoje asmuo bus išregistruojamas automatiškai, tad pačiam niekuo papildomai rūpintis nereikia. Paciento sveikatos istorija (ambulatorinė kortelė) per 3 darbo dienas bus perduota naujai pasirinktai įstaigai, šiai pateikus prašymą.

      Pakeisti gydymo įstaigą ir/ar psichikos sveikatos centrą nemokamai galima ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo prirašymo. Apribojimas netaikomas asmenims, atvykusiems mokytis į stacionarinę mokymosi įstaigą arba grįžusiems į nuolatinę gyvenamąją vietą baigus mokslus.

      Asmuo (globėjas), pasirinkęs kitą gydymo įstaigą ir/ar psichikos sveikatos centrą anksčiau nei po šešių mėnesių, už prirašymo dokumentų tvarkymą ir medicinos dokumentų persiuntimą pasirinktai įstaigai turi sumokėti 2,90 euro mokestį. Ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų moksleiviams bei aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams, studijų laikotarpiu anksčiau nei po šešių mėnesių pasirenkantiems kitą gydymo įstaigą ir/(ar psichikos sveikatos centrą. Jie turės sumokėti 0,29 Eur mokestį. 

      Daugiau informacijos apie gydymo įstaigos pakeitimo tvarką – čia

      Kokios paslaugos suteikiamos pacientui atvykus pas šeimos gydytoją pasitikrinti profilaktiškai?

      Atvykus į gydymo įstaigą profilaktiškai pasitikrinti sveikatos, kartą per metus gydytojas turi suteikti asmeniui kompleksines paslaugas: pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje ir t.t. 

      Kartą per dvejus metus profilaktiškai suaugusiesiems galiu būti atliekamas bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, regėjimo aštrumo patikra, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje. 

      Žinotina, kad šeimos gydytojas ne tik tiria, gydo, bet ir pataria, kaip sveikai maitintis, sportuoti, primena, kada reikia pasitikrinti pagal ligų prevencijos programas. Neaiškiais atvejais – siunčia pacientus pas gydytoją specialistą dėl konsultacijos arba į ligoninę. Šeimos gydytojas dirba pagal Šeimos gydytojo medicinos normos reikalavimus, t. y. stebi visų amžiaus grupių gyventojų sveikatą, konsultuoja visais sveikatos klausimais. Jam pagal kompetenciją talkina ir komandoje dirbantys specialistai (vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas, akušerio ginekologas, chirurgas).

      Kokius tyrimus gali skirti šeimos gydytojas? 

      Šeimos gydytojas gali skirti tik tuos tyrimus, kurie priklauso jo kompetencijai. Kiekvienu atveju šeimos gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę ir pagal savo kompetenciją priima sprendimą dėl tyrimų atlikimo. 

      Jei reikia, šeimos gydytojo skyrimu nemokamai atliekamas bendras kraujo tyrimas, biocheminiai kraujo tyrimai, t. y. lipidograma, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties tyrimai. Taip pat, jei reikia, jis gali skirti bendrąjį šlapimo tyrimą ir albumino / kreatinino santykio šlapime tyrimą, uždegimo rodiklių tyrimus, t. y. C reaktyvinio baltymo, eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) bei skydliaukės funkcijos tyrimus (TTH), gliukozės tolerancijos testą, koprogramą, ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio, enterobiozės tyrimą, elektrokardiografiją, spirometriją maksimalaus iškvėpimo srovės greičiui (PEF), forsuoto tūrio per pirmą sekundę (FEV1) ir forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) reikšmėms įvertinti, pulsoksimetriją. Šeimos gydytojas taip pat gali paskirti tyrimus dėl COVID-19 ligos bei vertinti jų rezultatus.

      Tam tikrais atvejais šeimos gydytojas gali skirti šiuos tyrimus:

      • glikolizinto hemoglobino tyrimą;
      • kraujo krešumo tyrimus (protrombino laiko, tarptautinio normalizuoto santykio, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko);
      • prostatos specifinio antigeno tyrimą (taip pat ir pacientams po radikalaus prostatos vėžio gydymo);
      • kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimus;
      • sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu;
      • tyrimus dėl virusinio hepatito B ir C;
      • šlapimo pasėlį;
      • žmogaus imunodeficito viruso testą;
      • A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą;
      • slapto kraujavimo išmatose testą;
      • tuberkulino mėginį;
      • onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį.

      Daugiau informacijos apie tyrimus, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas – čia

      Ar gali šeimos gydytojas išduoti siuntimą ligonių kasų apmokamai gydytojo specialisto konsultacijai?

      Taip. Tačiau žinotina, kad siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas išduoda ne pagal paciento norą, o pagal poreikį, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę. Siuntimas pas gydytoją specialistą pacientui išduodamas, kai manoma, jog reikalinga gydytojo specialisto pagalba norint nustatyti tikslią diagnozę ar įvertinti pacientui skiriamą gydymą.

      Pacientas nori dalyvauti širdies ir kraujagyslių prevencijos programoje. Kur turėtų kreiptis pirmiausia? 

      Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas įvertins paciento sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.

      Prevencinės programos (Lietuvoje šiuo metu vykdomos 5 ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš PSDF) numatytos tam tikrai amžiaus grupei. Tačiau jeigu asmuo jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus grupę, vis viena turi nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

      Daugiau apie ligų prevencijos programas – čia

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau informacijos apie šeimos gydytojų paslaugas – čia
      • Daugiau informacijos apie gyventojų prisirašymo prie gydymo įstaigų tvarką – čia
      • Daugiau informacijos apie šeimos gydytojo bei gydymo įstaigos keitimą – čia
      • Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
      • Daugiau apie ligų prevencijos programas – čia
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 10 31

    • 15.

      Apie ortodontinius aparatus

      Kas vaikui skiria ortodontinį gydymą? 

      Ortodontinį gydymą vaikui gali skirti ir taikyti gydytojas ortodontas. 

      Kaip pakliūti pas gydytoją ortodontą? 

      Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios vaikas prirašytas, gydytojas odontologas prireikus vaiką siunčia pas gydytoją ortodontą dėl konsultacijos. Šis gydytojas sprendžia, ar vaikui reikia ortodontinio aparato. 

      Kam priklauso ligonių kasų apmokamas ortodontinis gydymas? 

      Vaikams, sergantiems burnos ertmės, žandikaulio ligomis, turintiems įgimtos kaukolės ir veido kaulų formavimosi ydų.

      Kokie ortodontiniai aparatai kompensuojami iš PSDF?

      Ortodontiniai aparatai apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) tik tam tikrų ligų ir būklių atvejais. Ortodontiniai aparatai yra įrašyti į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų medicinos priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą. Šiame sąraše nustatytos ortodontinių aparatų skyrimo sąlygos ir bazinės kainos. Visais atvejais dėl gydymo reikalingumo sprendžia gydantysis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę.

      Nuo 2021 m. spalio 1 d. vaiko ortodontinio gydymo laikotarpiu (per 5 metus) gali būti skiriami šie kompensuojamieji ortodontiniai aparatai: ortodontinė plokštelė (ne daugiau kaip 3 ortodontinės plokštelės kiekvienam žandikauliui); ortodontinis treineris (ne daugiau kaip 1 vienetas), greitojo plėtimo aparatas (ne daugiau kaip 1 vienetas); abiejų žandikaulių funkcinis aparatas (ne daugiau kaip 2 vienetai); viršutinio žandikaulio veido kaukė (ne daugiau kaip 1 vienetas); viršutinio žandikaulio distalinis tempimo aparatas (ne daugiau kaip 1 vienetas); ortodontinis sraigtas, skirtas skeletinei atramai (ne daugiau kaip 2 vienetai) ir breketų sistema (ne daugiau kaip 2 vienetai).

      Sveikatos apsaugos ministro įsakymas – čia

      Vaikui sukako 18 m., ar kompensuojamas ortodontinis gydymas bus nutrauktas? 

      Jei ortodontinis gydymas nebaigiamas, kol vaikui sukanka 18 metų, ortodontiniai aparatai, naudojami šiam gydymui, ir toliau kompensuojami iš PSDF. Bet ne ilgiau kaip 5 metus nuo ortodontinio gydymo pradžios.

      Kuriose odontologijos įstaigose teikiamos iš PSDF kompensuojamos paslaugos?  

      Svarbu, kad vaikas būtų konsultuojamas gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl gydytojo ortodonto konsultacijų teikimo, ir konsultacijos metu gydytojas ortodontas patvirtins diagnozę, nurodytą sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų medicinos priemonių ir jų bazinių kainų sąraše. Šiame sąraše nustatytos ortodontinių aparatų skyrimo sąlygos ir bazinės kainos. Tokiu atveju paskirtas ortodontinis aparatas bus apmokėti iš PSDF lėšų.

      Dėl minėtų paslaugų teikimo sutartys yra sudarytos su 19 odontologijos įstaiga. Šių įstaigų sąrašą, veiklos adresus, kontaktinius telefono numerius ir elektroninius pašto adresus galima rasti – čia.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau informacijos apie ortodontinius aparatus – čia
      • Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2012 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-698 „Dėl PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių bei jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ – čia
      • Odontologijos įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, sąrašas – čia.
      • Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 09 28

    • 16.

      Apie skubiosios medicinos pagalbos paslaugas

      Asmeniui staiga sutriko sveikata, ką daryti? 

      Jei sveikatos būklė yra sunki ir reikalinga būtinoji medicinos pagalba (pvz., patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, ūmiai apsinuodijus, patyrus traumą, esant tokiai būklei, kuomet pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko), asmuo turi nedelsiant vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Arba skambinti Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, kad atvyktų greitoji medicinos pagalba. 

      Kas yra skubioji medicinos pagalba? 

      Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Skubiosios medicinos pagalbos mastas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

      Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus. Kur kreiptis poliklinikų nedarbo metu, gyventojams reikėtų pasidomėti iš anksto. Jiems turėtų būti suteikta informacija, su kokia įstaiga sutartį dėl sveikatos paslaugų teikimo nedarbo metu yra sudariusi gydymo įstaiga, kurioje pacientai yra prisirašę ir kreiptis būtent ten.

      Svarbu! Jeigu asmeniui reikalinga ne būtinoji pagalba tuo metu, kai gydymo įstaiga, kurioje jis yra prisirašęs, nedirba, jis turi vykti į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos klinika yra sudariusi sutartį dėl sveikatos paslaugų teikimo nedarbo metu. Pacientui nuvykus į bet kurią įstaigą, t .y. – tą, su kuria nepasirašyta atitinkama sutartis, už suteiktas nebūtinosios pagalbos sveikatos paslaugas asmeniui teks susimokėti iš savo kišenės. 

      Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“ – čia

      Kada suteikiama skubioji medicinos pagalba ir reikia vykti į ligoninę? 

      Skubioji medicinos pagalba suteikiama nedelsiat, kai dėl ūminių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei (pvz., patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, patekus į autoįvykį ir kt.). Arba, jeigu nesuteikus skubiosios pagalbos laiku, kyla grėsmė, jog  išsivystys sunkios komplikacijos. 

      Visais kitais atvejais reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. 

      Asmuo nėra draustas PSD. Ar jam bus suteikta skubioji medicinos pagalba? 

      Kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), tiek neapsidraudusiems. 

      Be to, skubioji medicinos pagalba turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs. Pavyzdžiui, nors pacientas prisirašęs ir gydomas Vilniuje, jo viešnagės Panevėžyje metu, nutikus nelaimei, jam skubioji medicininė pagalba turi būti suteikta artimiausioje gydymo įstaigoje: ar tai būtų ligoninė, ar šeimos medicinos centras.

      Ligoninė nepriėmė atvykusio paciento, nurodė kreiptis į šeimos gydytoją. Kodėl?

      Ar skubioji medicininė pagalba yra būtina, ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. 

      Dažni atvejai, kai į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių atvyksta pacientai, kuriems užtenka šeimos gydytojo paslaugų. Tuomet priėmime susidaro eilės, nes čia pirmenybė visuomet teikiama tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia. Vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia tik tais atvejais, kai žmogui reikalinga būtinoji medicinos pagalba (pvz.,  patyrus traumą, stipriai susižeidus, ūmiai apsinuodijus, kilus realiai grėsmei žmogaus sveikatai ar gyvybei ir pan.). Kitais atvejais reikėtų kreipti į savo šeimos gydytoją. 

      Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems PSD apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą. Reikiamą medicinos pagalbą žmogus turi gauti visą parą, nepaisant to, kada jos prireikia. Gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis pagalbos, kai gydymo įstaiga, prie kurios pacientas yra prisirašęs, nedirba. Apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Informaciją, kur teikiama medicinos pagalba gydymo įstaigų ne darbo laiku, savaitgaliais ir per šventes, galima sužinoti iš registratūros darbuotojų, gydymo įstaigų interneto svetainėse ir skelbimų lentose.

      Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia.  

      Atkreipkite dėmesį! Prašome atkreipti dėmesį į šiame sąrašę esančiame langelyje „Ne darbo metu paslaugas teikianti įstaiga“ pateiktą informaciją.

      Paciento paprašė susimokėti už skubiosios pagalbos skyriuje suteiktą pagalbą. Kokiu pagrindu? 

      Nereti atvejai, kai į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius atvykę pacientai neretai kreipiasi ne dėl būtinosios pagalbos, o dėl tokios, kurią gali suteikti poliklinikoje dirbantis šeimos ar budintis gydytojas, pagal šeimos medicinos normą. 

      Ar pagalba yra būtina ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei jis nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia ir jam reikalinga ne būtinoji, o planinė pagalba, pacientas gali būti nukreiptas pas šeimos ar budintį gydytoją.

      Pacientui gali tekti susimokėti. Pirma – jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos. Antra – jei pacientas neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas. Tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pats savo noru nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje.

      Jeigu pacientas mano, kad įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas (mokamas ar nemokamas), ar neteisėtai paprašyta susimokėti – pirmiausia raštu reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas, netenkina, su gydymo įstaigos atsakymu gyventojas turi teisę kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą. Kreiptis reikėtų raštu bei pateikti dokumentų, pagrindžiančių nurodytą galimai neteisėtą veiksmą, kopijas. Taip pat rūpimus klausimus gyventojai gali pateikti bendruoju ligonių kasų el. paštu [email protected] arba telefonu (8 5) 232 2222.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie skubiosios medicinos pagalbos paslaugas galima rasti – čia
      • Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. V-1073 „Dėl Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui aprašo patvirtinimo“ – čia
      • Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 09 28

    • 17.

      Apie dokumentą S1

      Kas yra dokumentas S1?

      Dokumentas S1 (pakeitęs anksčiau išduodamas E106, E109, E120, E121 formos pažymas) patvirtina ES šalies apdraustojo teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą gyvenamojoje šalyje.

      Kam išduodamas dokumentas S1?

      Dokumentas S1 reikalingas, kai asmuo ir (ar) jo šeimos nariai gyvena kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje nei ta, kurioje jis (jie) dirba ir yra apdraustas (-i) socialiniu draudimu. Šiuo dokumentu taip pat gali naudotis darbuotojų migrantų šeimos nariai, likę gyventi gimtinėje, bet įgiję teisę į sveikatos priežiūrą šalyje, kurioje šiuo metu dirba apdraustas jų šeimos narys (jei jie neturi teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų pagal gyvenamosios šalies teisės aktus).

      Dokumentu S1 taip pat naudojasi į pensiją išėję ar pareiškėjai pensijai gauti (turintys būtinąjį stažą) ir kitoje ES šalyje gyvenantys asmenys.

      Daugiau apie dokumentą S1 – čia.

      Kas turi teisę gauti dokumentą S1?
       
      Teisę gauti dokumentą S1 turi kitoje ES šalyje gyvenantys Lietuvos Respublikos (LR) apdraustieji, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravę išvykimą iš LR:

      • asmenys, dirbantys LR, kurie LR sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka patys moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba už kuriuos šios įmokos yra mokamos;
      • asmenys, gaunantys LR įstatymų nustatytą valstybinio socialinio draudimo pensiją arba kelių ES šalių įstatymų nustatytas pensijas, jei jų Lietuvoje įgytas stažas yra didžiausias ir jeigu jie neturi teisės gauti pensijos pagal tos ES šalies, į kurią persikelia (persikėlė) gyventi, įstatymus;
      • nedirbantis darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgytą ne mažesnį kaip 30 metų pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
      • kartu su pirmiau išvardytais Lietuvos apdraustaisiais užsienyje gyvenantys šeimos nariai, jei jie neturi tesės būti apdraustaisiais valstybiniu sveikatos draudimu pagal gyvenamosios ES šalies teisės aktus.

      LR Sveikatos draudimo įstatymas – čia.

      Kodėl būtina turėti dokumentą S1?

      Užregistravus dokumentą S1 teritorinėje ligonių kasoje (TLK), asmuo bus įtrauktas į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą ir gydymo įstaigose galės gauti sveikatos priežiūros paslaugas tokiomis pat sąlygomis kaip visi Lietuvos apdraustieji. PSD įmokų Lietuvoje tokiam asmeniui mokėti nereikės. Suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas ar išduotų kompensuojamųjų vaistų įsigijimo išlaidas apmokės ligonių kasos PSDF lėšomis. Vėliau Lietuvai šias išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu, kompetentinga įstaiga.

      Kad prireikus valstybės laiduojamos medicinos paslaugos būtų sklandžiai suteiktos, svarbu dokumentą S1 ligonių kasoms pateikti nedelsiant – nelaukiant, kol prireiks gydytojo paslaugų.

      Kokius dokumentus reikia pateikti TLK, norint gauti dokumentą S1?

      LR apdraustasis turi pateikti TLK:

      • užpildytą prašymą išduoti dokumentą S1;
      • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
      • dokumentą, patvirtinantį teisę gyventi ES šalyje, jei asmuo nėra ES šalies pilietis arba neturi pilietybės.

      Jei nepakanka duomenų sprendimui dėl dokumento S1 išdavimo priimti, TLK darbuotojas kreipiasi į:

      • Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrių, prašydamas patvirtinti, kad asmeniui yra taikomi LR socialinio draudimo teisės aktai (dokumentas A1 arba kitas dokumentas) ir jo darbo stažo LR ar kitoje ES šalyje pakanka;
      • LR apdraustojo gyvenamosios ES šalies įstaigą dėl informacijos apie LR apdraustojo ar jo šeimos narių teisės gauti išmokas natūra pagal gyvenamosios ES šalies teisės aktus patvirtinimo;
      • ES šalies įstaigą ar patį LR apdraustąjį dėl papildomos informacijos suteikimo.

      Kaip naudotis dokumentu S1?

      TLK išduotą dokumentą S1 reikia nedelsiant pateikti savo gyvenamosios ES šalies įstaigai, atsakingai už asmenų registravimą sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Tai gali būti gyvenamosios ES šalies teritorinė ligonių kasa, sveikatos draudimo ar socialinio draudimo įstaiga arba kita tokias funkcijas vykdanti įstaiga.

      Užregistravęs dokumentą S1 gyvenamosios ES šalies įstaigoje, asmuo įgyja teisę šioje šalyje gauti sveikatos priežiūros paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos šalies apdraustieji. Jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas apmoka įstaiga, kurioje buvo užregistruotas dokumentas S1. Tuo tarpu paslaugas suteikusios įstaigos išlaidas kompensuoja ligonių kasos.

      Ar į TLK pristačius dokumentą S1 iš karto galima apsilankyti gydymo įstaigoje? Gal bus išduota tai liudijanti kortelė, kurią reikėtų rodyti gydymo įstaigoje?

      Dokumentą S1 užregistravus TLK, asmuo iš karto galės naudotis PSDF lėšomis kompensuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis tokia pat tvarka, kaip ir kiti Lietuvoje PSD apdrausti asmenys.

      Lietuvos gydymo įstaigos gyventojus identifikuoja pagal pateiktą asmens dokumentą, specialios kortelės neišduodamos.

      Kada nutraukiamas dokumento S1 galiojimas?

      LR apdraustajam įsidarbinus gyvenamojoje ar kitoje ES šalyje, jis privalo apie tai informuoti dokumentą S1 išdavusią Lietuvos teritorinę ligonių kasą.

      Dokumento S1 galiojimą gali nutraukti:

      • TLK, išsiaiškinusi, kad asmuo prarado apdraustojo PSD statusą Lietuvoje arba dėl kitų priežasčių nebeturi teisės gauti PSDF lėšomis teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų toje ES šalyje, kurioje yra užregistravęs dokumentą S1 (pvz., nebegyvena toje šalyje ar įsidarbino joje);
      • asmens gyvenamosios ES šalies įstaiga, išsiaiškinusi, kad jis buvo apdraustas socialiniu draudimu pagal tos ES šalies teisės aktus arba dėl kitos priežasties prarado teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas toje ES šalyje.

      Svarbu! TLK būtina informuoti, kai pasibaigia darbo santykiai kitoje ES šalyje, t. y. kai žmogus praranda teisę kitos šalies lėšomis gauti sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje.

      Lietuvos apdraustajam reikia pateikti dokumentą S1 kitoje ES šalyje. Kur šis dokumentas išduodamas?

      TLK išduoda dokumentus S1 Lietuvoje PSD apdraustiems asmenims.

      Prašymą dėl dokumento S1 išdavimo TLK galima pateikti asmeniškai atvykus į TLK, per įgaliotąjį asmenį, atsiųsti paštu, elektroninėmis priemonėmis (pasirašytą saugiu elektroniniu parašu).

      Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.

      Prašymo forma dokumentui S1 gauti – čia.

      Asmuo turi dokumentą S1, kur jam kreiptis norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas?

      Jei asmuo yra ES šalies apdraustasis, gyvenantis Lietuvoje ir turi savo kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą S1, jis pirmiausia turėtų:

      • TLK Gyventojų aptarnavimo skyriui pateikti savo dokumentą S1 ir dokumentą, patvirtinantį tapatybę;
      • jeigu Lietuvoje drauge gyvena kiti jo šeimos nariai, kurie taip pat turi užsienio įstaigos išduotus dokumentus S1, reikia kartu su šių asmenų dokumentais S1 pateikti jų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas.

      Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.

      Asmuo yra išvykęs ir negali į TLK pats pristatyti ES išduoto dokumento S1. Ar gali tai padaryti kitas asmuo?

      Dokumentą S1 į TLK pristatyti gali įgaliotas asmuo arba dokumentą TLK galima atsiųsti paštu.

      Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.

      Ar galima ligonių kasoms pristatyti dokumentą S1, išduotą originalo, pvz., norvegų, kalba?

      Dokumentas S1 turi būti pateikiamas originalo kalba, į lietuvių kalbą versti nereikia.

      Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.

      Asmuo dirba Danijoje. Kokius dokumentus turėtų pristatyti, kad būtų suteiktas ligonių kasų kompensuojamas gydymas Lietuvoje?

      Asmeniui, dirbančiam vienoje ES šalyje, o gyvenančiame Lietuvoje, reikėtų kreiptis į darbo šalies kompetentingą įstaigą (tai gali būti ligonių kasa, socialinio draudimo ar kita įstaiga) dėl dokumento S1 išdavimo. Užregistravus dokumentą S1 bet kurioje Lietuvos TLK, asmuo galės naudotis PSDF lėšomis kompensuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis tokia pat tvarka, kaip ir asmenys, kurie moka PSD įmokas Lietuvoje.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie dokumentą S1 – čia.
      • Daugiau apie gydymąsi užsienyje – čia.
      • Prašymo forma dokumentui S1 gauti – čia.
      • Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.
      • LR Sveikatos draudimo įstatymas – čia.
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 09 21

    • 18.

      Apie dokumentą S2

      Kas yra dokumentas S2?

      Dokumentas S2 – tai dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti tam tikras planines sveikatos priežiūros paslaugas ES, Europos ekonominės erdvės šalyse ar Šveicarijos Konfederacijoje.

      Asmenims, pateikusiems šį dokumentą užsienio šalies gydymo įstaigai, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir jų išlaidos apmokamos tos užsienio šalies teisės aktų nustatyta tvarka – tarsi tie asmenys būtų apdrausti valstybiniu (privalomuoju) sveikatos draudimu toje šalyje.

      Kam išduodamas dokumentas S2?

      Dokumentas S2 išduodamas Lietuvoje apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) asmenims, siunčiamiems gauti tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų į ES, Europos ekonominės erdvės valstybes, Jungtinę Karalystę ar Šveicarijos Konfederaciją, vadovaujantis Pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse ir Šveicarijoje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. V-729. Daugiau informacijos teisės akte – čia.

      Kas priima sprendimą dėl paciento siuntimo konsultuoti, tirti, gydyti užsienyje?

      Sprendimą dėl paciento siuntimo konsultuoti, gydyti ir (ar) tirti užsienyje priima Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymu sudaryta Sprendimų dėl pacientų  gydymo užsienyje priėmimo komisija (toliau – Komisija). Apie priimtą sprendimą Komisija per 5 darbo dienas raštu informuoja pacientą ir (ar) jo atstovą bei ligoninę.

      Kas išduoda dokumentą S2?

      Dokumentą S2 apdraustiems PSD asmenims išduoda Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).

      Koks dokumento S2 galiojimo terminas?

      VLK išduotas dokumentas S2 galioja vienerius metus. Pacientas per šį laikotarpį turi kreiptis į Komisijos sprendime nurodytą užsienio šalies gydymo įstaigą.

      Komisijos sprendimo galiojimas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, jei ligoninė raštu kreipiasi į Komisiją, pateikdama:
      •    motyvuotą gydymo užsienyje tikslingumo pagrindimą;
      •    užpildytą nustatytos formos prašymą išduoti leidimą gydytis užsienio valstybėje;
      •    užsienio gydymo įstaigos rekomendaciją dėl gydymo tęsimo užsienyje tikslingumo.

      Naudingos nuorodos

      • Daugiau apie planinį gydymą ir dokumentą S2 – čia.  
      • Daugiau apie sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje – čia.
      • Ligonių kasų kontaktai – čia.
      • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. V-729 „Dėl Pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ – čia
      Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu [email protected] arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

      Atnaujinta: 2022 09 21