BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Reabilitacija po COVID-19: kas priklauso?

Data

2022 04 27

Įvertinimas
2
1362_c5b2564d7bd1f402a525d4a2665103b3.png

5 tūkstančiai – tiek koronavirusu persirgusių žmonių pasinaudojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamomis reabilitacijos paslaugomis praėjusiais metais, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).

„Žmonėms, prasirgusiems COVID-19 liga, PSDF lėšomis apmokamos tiek stacionarinės, tiek ambulatorinės medicininės ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos. Pernai tokiems pacientams buvo suteikta daugiau nei 2 tūkst. ambulatorinių bei 3,5 tūkst. stacionarinių reabilitacijos paslaugų. Tam prireikė arti 4 mln. eurų iš PSDF“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Rimantė Venclovienė.

Pasak jos, labai svarbu, jog tie pacientai, kurie po koronaviruso jaučia nepageidaujamus liekamuosius reiškinius, nedelstų ir kreiptųsi į gydytojus. Reabilitacijos paslaugos šiems ligoniams gali būti suteiktos tik nepraėjus nustatytam terminui.

Ne vėliau nei praėjus 3 mėnesiams po gydymo ligoninėje medicininė reabilitacija gali būti skiriama tiems pacientams, kuriems COVID-19 liga komplikavosi plaučių uždegimu ar pokovidiniu sindromu su liekamaisiais reiškiniais. Pavyzdžiui, išliko varginantis dusulys, nuovargis, silpnumas, skausminis sindromas ir kiti simptomai.

Ne vėliau nei po pusės metų nuo išrašymo iš ligoninės, PSDF lėšomis apmokamą medicininę ar psichosocialinę reabilitaciją gali gauti tie pacientai, kuriems pasireiškė pokovidinis sindromas su liekamaisiais neuropsichiatriniais simptomais. Tai yra nuovargiu, miego sutrikimais, koncentracijos susilpnėjimu, atminties pablogėjimu ir kt. Taip pat, jei smarkai sutriko įprasta žmogaus veikla, elgesys, socialinė adaptacija.

„Visais atvejais dėl PSDF lėšomis kompensuojamų reabilitacijos paslaugų pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją, jei pacientas dar tebėra ligoninėje. Prireikus, jie išrašys siuntimą pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją ar gydytoją psichiatrą. Šie medikai, įvertinę paciento biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį ir būklės sunkumą, spręs dėl reabilitacijos poreikio ir informuos pacientą apie tolesnį gydymą. Kokia medicininė pagalba reikalinga pacientui konkrečiu atveju, gali nuspręsti tik gydytojai“, – pabrėžia R. Venclovienė.

VLK primena, kad pacientas gali pats laisvai pasirinkti, kur jam patogiausia gauti paskirtas ambulatorines ar stacionarines reabilitacijos paslaugas. Tačiau tam, kad suteiktos paslaugos būtų apmokėtos PSDF lėšomis, svarbu, kad pasirinkta reabilitacijos įstaiga turėtų sutartį su teritorine ligonių kasa, dėl šių paslaugų teikimo. Visos Lietuvos gydymo įstaigų ir teikiamų paslaugų interaktyvią paiešką rasite čia.

Daugiau informacijos apie medicininę reabilitaciją galite sužinoti čia.

(Piktochart nuotr.)

Infografiką galite atsisiųsti iš čia.
Daugiau infografikų rasite čia.

Ligonių kasos kviečia:

Rūpimus klausimus galima pateikti [email protected] arba (8 5) 232 2222.