Skip to main content
2022-06-08

Prieš grįžimą prie įprasto apmokėjimo – paslaugų apžvalga

Iliustracija

Nuo šių metų liepos 1 d. visoms gydymo įstaigoms grįžta įprastas apmokėjimas už paslaugas. Po kelių savaičių nebeliks pandemijos laikotarpiu nustatytos apmokėjimo praktikos, kai gydymo įstaigoms kas mėnesį buvo galima mokėti 1/12 sumos, kurią jos už paslaugas gaudavo prieš pandemiją, nepriklausomai nuo to, kiek paslaugų suteikdavo.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) surengė pasitarimą su savo veiklos zonos stacionarines ir konsultacines paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, kad aptartų, kaip įstaigoms sekėsi teikti paslaugas šių metų I ketvirtį. Norėta apžvelgti, kurios gydymo įstaigos jau yra grįžusios į įprastą paslaugų teikimo ritmą, o kurios ilgiau naudojosi galimybe gauti apmokėjimą pagal 1/12 principą.

Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pastebi, kad liepos mėnuo ir prieš pandemiją būdavo sudėtingesnis laikotarpis, nes vasarą mažiau buvo teikiama paslaugų. Tad gydymo įstaigoms, kurios ilgiau negrįžo prie intensyvesnio paslaugų teikimo, perėjimas nebus toks lengvas.  

Sveikatos priežiūros paslaugų vykdymą 2022 m. I ketvirtį pristačiusi Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė atkreipė dėmesį, kad gydymo įstaigos buvo suskirstytos į 3 kategorijas: tos, kurios teikė COVID-19 paslaugas, tos, kurios nepriskiriamos COVID-19 paslaugų teikėjams ir kitos įstaigos. Visų jų paslaugos skirstytos į 4 grupes ir kiekvienai grupei nustatytas siektinas paslaugų teikimo procentas. Ambulatorinėms paslaugoms jis buvo 70–90 proc., stacionarinėms – 70 proc., išskyrus vasario mėnesį toms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios teikė COVID-19 paslaugas (60 proc.). Stacionarinių slaugos paslaugų siektinas procentas buvo 50–70, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos – 70–80 proc.

A. Čiplienė apžvelgė, kurios ligoninės ar kitos gydymo įstaigos pirmąjį šių metų ketvirtį labiausiai viršijo paslaugų teikimą pagal sutartį su ligonių kasa ir jų apmokėjimo sumą, o kurioms gerokai reikia pasitempti, kad pasiektų bent šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo vidurkį. Taip pat paminėta, kurių paslaugų teikta daugiausiai arba mažiausiai. Informuota, kad sutartiniai įsipareigojimai viršyti tik teikiant slaugos ir palaikomojo gydymo, insulto gydymo, kai taikoma invazinė trombektomija, ir dienos stacionaro paslaugas. Daugumoje įstaigų mažiausiai teikta stacionarinių paslaugų.

Pavyzdžiui, Pasvalio ligoninė iš kitų ligoninių išsiskyrė tuo, kad joje viršytos net 6 paslaugų sutartinės sumos. Rokiškio rajono ligoninėje sutartinė suma neišnaudota beveik visų paslaugų. Bendrą sutartinę sumą teikiant visas paslaugas viršijo tik Ignalinos rajono ligoninė. Visagino ligoninėje nebuvo nė vienos paslaugos, kur būtų pasiekta sutartinė suma pagal suteiktas paslaugas.

Pasitarime kalbėta ir apie paslaugų teikimą privačiose gydymo įstaigose. Pastebėta, kad privačios gydymo įstaigos vykdė ir netgi viršijo sutartinius įsipareigojimus ir 1/12 apmokėjimo galimybėmis nesinaudojo. Viešosios įstaigos, atvirkščiai, paslaugų visu pajėgumu neteikė ir naudojosi galimybe gauti dalinį apmokėjimą. Direktoriaus pavaduotojos pastebėjimu, po karantino neatšauktas apmokėjimas šiuo principu galimai sudarė sąlygas paslaugų prieinamumo pablogėjimui viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose. Bendrai gydymo įstaigoms pagal šį principą buvo apmokėta 3 mln. eurų daugiau negu jos suteikė paslaugų.

Pasitarime pateikta per Panevėžio TLK Kontrolės skyriaus patikrinimus priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose rastų netolygumų apžvalga. Tikrintos 4 aukštos rizikos grupės gydymo įstaigos – Biržų, Kupiškio, Visagino, Utenos ligoninės. Pastarosios rezultatų dar nėra, nes patikrinimas nebaigtas. Pasidalyta informacija, kaip gydymo įstaigos turėtų teisingai teikti duomenis apie paslaugas dėl jų apmokėjimo. Pastebėta, kad įstaigos tarsi turi labiau mėgiamų paslaugų (echoskopuotojo, stebėjimo) sąrašą, kurį nuolat naudoja, kas kelia įtarimų, jog ne visada paslaugos yra teisingai įvardijamos.

Kontrolės skyriaus patarėja Aldona Stukienė rekomenduoja gydymo įstaigoms įsivertinti pacientui atliekamos echoskopijos dėl būtinosios pagalbos pagrįstumą. Tai yra peržiūrėti, ar visais atvejais visiems pacientams reikalingos tokios plačios apimties echoskopuotojo paslaugos, pavyzdžiui, ir virškinamojo trakto organų, ir urogenitalinės sistemos organų sonoskopija. Taip pat siūloma bendradarbiauti su pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis, kad ligas ir būkles, priskirtas šeimos gydytojo kompetencijai, gydytų šeimos gydytojas, siekiant išvengti lėtinių ligų paūmėjimo. Rekomenduota keisti praktiką pacientams nepagrįstai kreiptis į priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių dėl ligų ir būklių, priskirtų šeimos gydytojo kompetencijai tuo metu, kai šeimos gydytojų kabinetai dirba.

Išsamesnė pasitarimo informacija skelbiama čia.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija

(Piktochart nuotr.)

Ligonių kasos kviečia:

Rūpimus klausimus galima pateikti [email protected] arba (8 5) 232 2222.

Atnaujinimo data: 2022-06-10

Taip pat skaitykite:

Slaugytojų padėjėjai įtraukiami į klinikinį darbą

Naujausia analizė: antibiotikai Lietuvoje skiriami atsakingiau, tačiau netinkamo vartojimo problema išlieka

Patikslinta dantų protezavimo paslaugų kompensavimo tvarka

Nuo liepos 1 d. keičiasi gyventojų aptarnavimo tvarka Pakruojyje, Prienuose ir Joniškyje

SAM keičia siuntimų išrašymo tvarką: užtikrinamas paslaugų tęstinumas