BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Ligonių kasų atstovė lankėsi Kelmės Trečiojo amžiaus universitete

Data

2021 11 18

Įvertinimas
2
IMG_3532.jpg

Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Inga Kvedarienė lankėsi Kelmės Trečiojo amžiaus universitete, kuriame skaitė pranešimą apie vaistų kompensavimą ir kitas privalomojo sveikatos draudimo garantijas apdraustiesiems.

Lapkričio 9 dieną vykusiame susitikime kalbėta, kad kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (MPP) gali būti skiriami ambulatoriškai gydomiems pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Šiuos vaistus ir priemones išrašo šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

„Kai pacientas gydomas stacionare, visas sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir MPP jam turi užtikrinti ligoninė“, – susirinkusiųjų dėmesį atkreipė ligonių kasų atstovė. Ji paaiškino, kad pacientui ligoninėje gali būti pasiūlomas gydymas brangesniais vaistais, bet žmogus turi sumokėti tik kainų skirtumą tarp ligonių kasų kompensuojamo ir brangesnio vaisto.

Svarbu žinoti, kad ambulatoriškai gydomiems pacientams kompensuojamos ne visų vaistų ir MPP įsigijimo išlaidos, o tik tų, kurie įrašyti į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus sąrašus: (A) Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, (B) Kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir (C) Kompensuojamųjų MPP sąrašą.

I. Kvedarienė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad ligonių kasos kompensuoja 100 ar 50 procentų vaistų bazinės kainos, o kiekviena vaistinė kompensuojamuosius vaistus parduoda jau mažmenine kaina, todėl skirtingose vaistinėse priemokos už kompensuojamuosius vaistus gali skirtis.

Ligonių kasų atstovė priminė, kad visiems 75 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat neįgaliesiems ir pensininkams, jeigu jų pajamos yra mažesnės nei 260 eurų per mėnesį, priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones mokėti nereikia. Visų minėtų kategorijų gyventojams paciento priemoką sumoka ligonių kasos, todėl patiems gyventojams, atsiimant kompensuojamuosius vaistus pagal elektroninius receptus, nieko primokėti nereikia.

Daugiau apie kompensuojamuosius vaistus galima pasiskaityti čia.

Susitikime su kelmiškiais ligonių kasų atstovė paaiškino, kad PSD mūsų šalyje apdraustiesiems garantuoja šeimos gydytojo paslaugas ir ligų prevenciją, odontologinę pagalbą, gydytojų specialistų paslaugas, greitąją medicinos pagalbą, gydymą ligoninėje, medicininę reabilitaciją, slaugos paslaugas, brangiuosius tyrimus ir procedūras.

Lektorė priminė, kad geras būdas išvengti sunkių susirgimų – dalyvauti Lietuvoje vykdomose ligų prevencijos programose. Dėl dalyvavimo programose reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Už šiose programose numatytas paslaugas PSD apsidraudusiems pacientams mokėti nereikia. Už jas moka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą pasitikrinti gali vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai). Jiems kartą per dvejus metus siūloma atlikti slapto kraujavimo išmatose testą.

Pagal priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą atliekamas priešinės liaukos specifinio antigeno (PSA) tyrimas vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai). 45 metų sulaukusiems vyrams šis tyrimas atliekamas tuomet, jeigu jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Prireikus pacientas siunčiamas urologo konsultacijai.

Pagal atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programą moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai) vieną kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas. Aptikus pakitimų krūtyje, moteris siunčiama atlikti kitų tyrimų diagnozei patikslinti.

Pagal gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai) kartą per trejus metus atliekamas gimdos kaklelio paviršiaus tepinėlio tyrimas. Jei aptinkama pakitimų, pacientei nedelsiant pasiūloma atlikti tolesnius tyrimus, rekomenduojamas gydymas.

Pagal asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programą kartą per metus vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 metų (imtinai) konsultuojamos pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Nustačius rizikos veiksnius, programos dalyviai siunčiami į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos informacija

Ligonių kasos kviečia:

Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba (8 5) 232 2222.