BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Kodėl pagal prevencines sveikatos programas tikrinami ne visi?

Data

2021 01 05

Įvertinimas
2
christmas-tree-digitally-generated-digital-festivity-stethoscope.jpg

Sveikatos reikalais besidomintiems gyventojams kartais kyla klausimų, kodėl nemokamai pasitikrinti pagal prevencines programas gali tik tam tikros amžiaus grupės asmenys. Teiraujamasi, ar tai nėra  diskriminacija? Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai aiškina, kad amžiaus ribų nustatymas – nėra šiaip sau išsigalvojimas. Šis kriterijus pasirinktas remiantis moksliniais tyrimais, rodančiais, kokių metų sulaukusiems asmenims gresia didžiausia rizika susirgti vienomis ar kitomis ligomis, tai ir lemia, kad pagal ligų prevencijos programas tikrinami ne visi.

Statistika rodo, kad kiekvienais metais vis daugiau Lietuvos gyventojų pasitikrina sveikatą pagal prevencines programas, kurių pagrindinis tikslas – sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo kai kurių ligų. Pasak ligonių kasų specialistų, prevencinių programų amžiaus ribas, atsižvelgdamos į mokslininkų padarytus tyrimus, rekomenduoja Europos Komisija ir Pasaulinė sveikatos organizacija.

Vėžio atrankinės patikros rekomendacijas yra patvirtinusi ir Europos Sąjungos Taryba. Jose pripažįstamas atrankinių patikrų dėl krūties, gimdos kaklelio bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos efektyvumas, taip pat patariama gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio atrankos tyrimus atlikti tam tikros amžiaus grupės asmenims. Todėl tokios amžiaus ribos nustatytos visose šalyse, vykdančiose minėtas programas. Beje, Lietuvos gyventojai iš visų programų dažniausiai renkasi pasitikrinti pagal širdies ir kraujagyslių, storosios žarnos bei gimdos kaklelio programas.

Kartu VLK specialistai atkreipia dėmesį, kad amžiaus ribos jokiu būdu nereiškia, kad blogai besijaučiančiam ar nusiskundimų turinčiam pacientui nebus suteiktos reikalingos medicinos paslaugos. Jos bus suteiktos, tik  tiesiog nesiskaitys kaip prevencinė programa. Jei žmogui reikalinga pagalba, o jis jaunesnis ar vyresnis nei nurodyta prevencinėse programose, jis vis vien turi kreiptis į šeimos gydytoją. Reikiama pagalba ir būtini tyrimai jam bus suteikti lygiai taip pat be papildomo mokesčio – visa tai apmoka ligonių kasos.

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos 5 prevencinės programos:

  • Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas.
  • Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus.
  • Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pakartotinio patikrinimo datą numatys šeimos gydytojas, įvertinęs prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimo rezultatus.
  • Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai). Iš PSDF biudžeto apmokamos programos paslaugos taikomos vieną kartą per metus. Šeimos gydytojas patikros metu nustato rizikos veiksnius ir sudaro individualius šių ligų prevencijos planus.
  • Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 74 metų (imtinai) amžiaus. Kartą per dvejus metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas.

Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei žmogus yra programoje numatyto amžiaus, jam bus atlikti tyrimai. Jei pacientas nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę, tačiau turi sveikatos nusiskundimų, jis irgi turi kreiptis į šeimos gydytoją. Bus atlikti reikiami tyrimai, o mokėti nereikės – išlaidos bus padengtos iš PSDF.

Ligonių kasos kartais sulaukia klausimų, ar iš tiesų, jei nepatenki į prevencinių programų amžiaus ribas, tuomet reikės prisimokėti. Specialistai sako, kad mokėti gali tekti šiais atvejais: jei žmogus – nepatenka į prevencinių programų amžiaus ribas, jaučiasi puikiai ir yra visiškai sveikas, tačiau primygtinai nori pasitikrinti tik dėl to, kad taip nusprendė pats, be gydytojo sprendimo. Tyrimai jam gali būti atlikti, tačiau už juos susimokėti reikės pačiam. Kitas atvejis, kada žmogui gali tekti susimokėti, – jis nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Ligonių kasos kviečia:

Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba (8 5) 232 2222.