2026-11-18

Antibiotikų vartojimo tendencijos gerėja: svarbu stiprinti racionalų jų skyrimą

Lietuvoje antibiotikų vartojimas mažėja, tačiau dalis jų vis dar išrašoma ne pagal nustatytas kompensavimo sąlygas. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, elektroniniuose receptuose išrašytų antibiotikų vartojimas, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų per dieną, per metus sumažėjo daugiau nei 14 proc. Vis dėlto ligonių kasos atlikta analizė rodo, kad racionalesniam antibiotikų skyrimui dar yra nemažai erdvės. 

Europos supratimo apie antibiotikus dieną VLK primena, kad antibiotikai turėtų būti vartojami tik tuomet, kai jų iš tiesų reikia. Netinkamas ir perteklinis jų vartojimas prisideda prie bakterijų atsparumo antibiotikams didėjimo, todėl ilgainiui šie vaistai gali tapti mažiau veiksmingi gydant infekcijas. 

„Mažėjantis antibiotikų vartojimas yra gera žinia, tačiau svarbu žiūrėti ne vien į jų kiekį. Turime siekti, kad antibiotikai būtų skiriami pagrįstai ir tada, kai jų pacientui iš tiesų reikia. Mūsų atlikta analizė padeda pamatyti, kur dar turime problemų ir kur reikia pokyčių“, – sako VLK Vaistų suvartojimo stebėsenos skyriaus vedėja Lina Škiudaitė. 

Neatitikimų mažėja, bet problema išlieka 

VLK išanalizavo, ar kompensuojamieji antibiotikai išrašomi toms ligoms, kurioms pagal galiojančias sąlygas jie gali būti kompensuojami. Analizė parodė, kad padėtis gerėja: 2025 m., palyginti su 2024 m., reikalavimų neatitinkančių receptų dalis sumažėjo visoje Lietuvoje – maždaug 9–13 proc. Didžiausias pokytis nustatytas Kauno regione, kur tokių receptų dalis sumažėjo nuo 33,6 iki 21 proc. 

PS_antibiotikai-4 1.jpg

Tačiau kai kurių antibiotikų skyrimas vis dar kelia klausimų. Pavyzdžiui, pernai daugiau kaip pusė cefadroksilio, sulfametoksazolio ir trimetoprimo receptų neatitiko kompensuojamųjų vaistų A sąraše nustatytų indikacijų. Azitromicino atveju tokių receptų buvo beveik pusė. 

Analizė taip pat padėjo išryškinti, kokiais atvejais problemų kyla dažniausiai. Tarp dešimties dažniausių diagnozių daugiau kaip du trečdaliai nustatytų A sąrašo sąlygų neatitinkančių receptų buvo susiję su nepatikslintomis ūminėmis kvėpavimo takų ligomis – tonzilitu, bronchitu, faringitu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Šias ligas dažniausiai sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia. Vien nepatikslinto ūminio tonzilito atveju tokių receptų buvo daugiau kaip 20 tūkst., ūminio bronchito – apie 13,5 tūkst., faringito – beveik 10,7 tūkst. Šie duomenys rodo, kur racionaliam antibiotikų skyrimui reikėtų skirti ypač daug dėmesio. 

Kad būtų lengviau nuspręsti, ar pacientui iš tiesų reikia antibiotikų, šeimos gydytojai turi galimybių tiksliau nustatyti infekcijos sukėlėją – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis atlikti greituosius virusų ir streptokoko testus, mikrobiologinius pasėlius bei kitus reikalingus tyrimus. Pavyzdžiui, A grupės beta hemolizinio streptokoko antigeno testą, sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ar rotaviruso, adenoviruso ir noroviruso antigenų testus esant viduriavimui. Šie tyrimai padeda išvengti nepagrįsto antibiotikų vartojimo virusinių ligų atvejais, mažina atsparumo antimikrobinėms medžiagoms pavojų ir garantuoja, kad antibiotikai būtų skiriami tik tada, kai jų iš tiesų reikia. 

Gydymo įstaigas ketinama skatinti antibiotikus skirti racionaliau 

Ligonių kasa, norėdama toliau mažinti antibiotikų vartojimą ir skatinti atsakingesnį jų skyrimą, nuo 2027 m. siūlo įvesti naują gydymo rezultatų rodiklį „antibakterinių vaistų vartojimo mažinimas“. Jis būtų taikomas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose išrašoma didžioji dalis antibakterinių vaistų. Už geresnius antibiotikų vartojimo mažinimo rezultatus įstaigas numatoma finansiškai skatinti. 

Šiuo metu, naudojant Valstybės duomenų ežere kaupiamus e. receptų duomenis, apskaičiuotas Lietuvos antibiotikų vartojimo rodiklis siekia 9,53 nustatytos paros dozės tūkstančiui prisirašiusių gyventojų per dieną. Nuo kitų metų siūloma siekti mažesnio nei 9,4 rodiklio. Jau dabar siūlomą 2027 m. tikslą pasiekia 163 šalies gydymo įstaigos. 

„Tikslas nėra antibiotikų neskirti. Jie yra būtini gydant bakterines infekcijas. Tačiau šie vaistai turėtų būti vartojami atsakingai. Tai svarbu ir pacientui, ir tam, kad antibiotikai neprarastų veiksmingumo ateityje“, – pabrėžia L. Škiudaitė.