Europos Sąjungos (ES) teisės aktai nustato, kad bet kurios ES šalies apdraustasis, dėl tam tikrų aplinkybių (atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir ligos eigą) negalintis laiku gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų šalyje, kurioje yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu arba gyvena, gavęs kompetentingos įstaigos leidimą, gali vykti į kitą ES šalį, taip pat į Islandiją, Norvegiją, Lichtenšteiną, Jungtinę Karalystę ar Šveicariją ir gauti reikiamas paslaugas.
Lietuvoje sprendimą dėl paciento siuntimo konsultuoti, gydyti ir (ar) tirtis užsienyje priima Valstybinės ligonių kasos direktoriaus prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) įsakymu sudaryta Sprendimų dėl pacientų gydymo užsienyje priėmimo komisija (toliau- komisija).
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų pacientų planinis gydymas gali būti organizuojamas užsienyje, jei pacientas siunčiamas į užsienį gauti tokių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios toje užsienio valstybėje yra įtrauktos į socialinio sveikatos draudimo lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, ir jei yra bent viena iš šių sąlygų:
- Lietuvoje atitinkamos ar tokios pat veiksmingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tačiau dėl paciento sveikatos būklės ir (ar) ligos eigos negali jam būti suteiktos Lietuvoje laiku;
- Lietuvoje visos ištyrimo ir gydymo galimybės yra išnaudotos, o užsienyje taikomas gydymo metodas efektyviai paveiktų paciento sveikatos būklę sukeliančius patogenezinius veiksnius (lemiančius klinikinę ligos eigą) ir pailgintų paciento gyvenimą ir (ar) sumažintų neįgalumą (ar neleistų neįgalumui atsirasti ar didėti).
Komisija taip pat nagrinėja :
- užsienio valstybių kompetentingų sveikatos draudimo įstaigų prašymus išduoti užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos apdraustiesiems leidimą gauti planinį gydymą ne gyvenamojoje valstybėje;
- užsienio gydymo įstaigų prašymus išduoti Lietuvos Respublikos apdraustiesiems, kuriems užsienio valstybėje teikiama būtinoji medicinos pagalba, leidimą tęsti pradėtą gydymą, jei dėl medicininių priežasčių šie asmenys negali grįžti į Lietuvos Respubliką arba jiems reikalinga sveikatos priežiūra juos gydančioje užsienio valstybėje yra traktuojama kaip planinis gydymas;
- Lietuvos Respublikos gydymo įstaigų prašymus dėl gyvam donorui teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, susijusių su organų donoryste, išlaidų apmokėjimo, kai transplantacijos paslaugos teikiamos Lietuvos Respublikoje, tačiau organų donoras nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje;
Priėmus teigiamą sprendimą siųsti pacientą konsultuoti, gydyti ir (ar) tirti į užsienį, VLK išduoda dokumentą S2.
Dokumentas S2 – tai dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti tam tikras planines sveikatos priežiūros paslaugas ES, Europos ekonominės erdvės šalyse ar Šveicarijos Konfederacijoje. Asmenims, pateikusiems šį dokumentą užsienio šalies gydymo įstaigai, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir jų išlaidos apmokamos tos užsienio šalies teisės aktų nustatyta tvarka – tarsi tie asmenys būtų apdrausti valstybiniu (privalomuoju) sveikatos draudimu toje šalyje.
Vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 20 straipsniu, dokumento S2 pagrindu suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas gydymo įstaigai apmoka medicinos pagalbos paslaugas teikiančios šalies valstybinio (privalomojo) sveikatos draudimo įstaiga pagal savo šalies nacionaliniais teisės aktais nustatytą tvarką ir įkainius, o VLK, gavusi iš jos nustatytos formos sąskaitą, kompensuoja šias išlaidas.
Pacientas turi pats sumokėti paciento priemokas ar mokesčius, jei tokie yra patvirtinti paslaugas teikiančios šalies teisės aktais. Paciento priemokų, mokesčių ir mokamų paslaugų išlaidos bei kelionės, apgyvendinimo ir transportavimo išlaidos nekompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
