BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Teisė gauti nemokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas

Lietuvos piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys mokesčius bet kurioje Europos Sąjungos šalyje – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje (ES šalys) – toje ES šalyje yra apdrausti socialiniu draudimu ir turi teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip tos šalies piliečiai.

Socialinės apsaugos sistemas koordinuojantys Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai nustato, kad ES šalių apdraustieji, lankydamiesi bet kurioje iš ES šalių, prireikus turi teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas ar, esant tam tikroms aplinkybėms, planinio gydymo paslaugas viešnagės kitoje ES šalyje metu. Be to, vienoje ES šalyje apdraustas, tačiau kitoje ES šalyje gyvenantis asmuo turi teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą gyvenamojoje valstybėje. Už šių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą yra atsakinga valstybė, kurioje asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu.

Jei esate apdraustas socialiniu draudimu vienoje iš išvardytų ES šalių ir planuojate pasisvečiuoti Lietuvoje, išvykdami nepamirškite pasiimti draudimą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinantį dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), kurią jums išduos tos ES šalies kompetentinga įstaiga. ESDK pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos. Kreipdamiesi į gydymo įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos, įstaigos registratūroje arba ligoninės priimamajame pateikite savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir ESDK. ESDK pagrindu Jums suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas gydymo įstaigai apmokės teritorinė ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Turite klausimų? Ligonių kasoms juos galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio +370 5 232 2222.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad ES teisės aktai suteikia teisę ESDK turėtojui gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų išlaidų apmokėjimo. Ši teisė neapima valstybinei sveikatos sistemai nepriskiriamų gydymo įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias turite mokėti patys, taip pat paciento priemokų (mokesčių) ir transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos Jums tektų vykti į šalį, kurioje esate apdraustas.

Būtinoji medicinos pagalba paprastai teikiama dėl ūmaus susirgimo. Būtinosios pagalbos mastą nustato gydantysis gydytojas. Pagalbą teikiantis gydytojas turi atsižvelgti į Jūsų numatomą lankymosi šalyje narėje trukmę, nes, vadovaujantis ES teisės aktais, Jums turi būti suteikta tokio masto pagalba, kad nereikėtų dėl medicininių priežasčių anksčiau laiko grįžti į šalį, kurioje esate apdraustas sveikatos draudimu. Paslaugos sergantiesiems lėtinėmis ligomis teikiamos tik išimties atvejais – ligai paūmėjus ar tuomet, kai pacientui būtina nuolatinė priežiūra (pvz., dializės arba deguonies terapijos paslaugos). Jei žinote, kad Jums lankantis Lietuvoje prireiks dializės paslaugų arba deguonies terapijos, pasirūpinkite tuo prieš išvykdami iš savo šalies. Likus 2–3 savaitėms iki kelionės, kreipkitės į gydymo įstaigą ir susitarkite dėl Jums reikalingo gydymo. Būtinai išsiaiškinkite, ar Jūsų pasirinkta gydymo įstaiga priima pacientus su ESDK ir kokius dokumentus (medicinos dokumentų išrašus, išverstus į lietuvių kalbą, tyrimų rezultatus ir pan.) privalote turėti kreipdamasis dėl dializės paslaugų.

Jei Jums lankantis Lietuvoje gydytojas skirs ir specialios formos recepte išrašys kompensuojamųjų vaistų, juos atsiimdami vaistininkui pateikite ne tik receptą, bet ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei ESDK. Šiuo atveju vaistinėje Jums teks sumokėti tik paciento priemoką. Informuojame, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, kompensuojamos ne visų vaistų įsigijimo išlaidos – tik tų, kurie yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą) ir Kompensuojamųjų vaistų sąrašą (B sąrašą). Taip pat kompensuojamos medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į atskirą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą (C sąrašą), įsigijimo išlaidos. Daugumos kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bazinė kaina kompensuojama 100 proc., tad pacientas turi sumokėti tik mažąją pardavimo kainos dalį – paciento priemoką. Nedidelės dalies kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos kompensuojamos 50 procentų.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuolat vartojamus vaistus rekomenduotina vežtis iš namų, nes Lietuvoje jų įsigijimo išlaidos gali būti nekompensuojamos.

Jei viešėdami Lietuvoje gavote būtinosios medicinos pagalbos paslaugas ir šių paslaugų išlaidas apmokėjote asmeninėmis lėšomis, būtinai išsaugokite čekius ir kitus išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus bei medicinos dokumentų išrašus. Grįžę į šalį, kurioje esate apdraustas valstybiniu sveikatos draudimu, kreipkitės į savo kompetentingą įstaigą dėl išlaidų kompensavimo ir pateikite pirmiau nurodytus dokumentus.

Jei neturite ESDK, o jums prireikė būtinosios medicinos pagalbos, galite kreiptis į ES šalies, kurioje esate apdraustas socialiniu draudimu, kompetentingą įstaigą dėl ESDK pakeičiančio sertifikato išdavimo. Nesijaudinkite, kad šis dokumentas bus parengtas tos šalies nacionaline kalba. Sertifikato, pakeičiančio ESDK, forma yra standartinė, jis suteikia tas pačias nemokamos būtinosios medicinos pagalbos garantijas kaip ir ESDK.

Jei jus į Lietuvą dirbti komandiravo kitoje ES šalyje veikiantis darbdavys, jūs turi teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar paūmėjus profesinei ligai. Kad galėtumėte pasinaudoti tokia teise, gydymo įstaigai kartu su savo asmens tapatybe patvirtinančiu dokumentu pateikite arba ESDK (sertifikatą, pakeičiantį ESDK), arba dokumentą DA1 ( E123 formos pažymą). Dokumentą DA1 (E 123 formos pažymą) jums gali išduoti ir atsiųsti jūsų kompetentinga įstaiga.

Jei gyvenate arba esate apdraustas socialiniu draudimu ne ES šalyje (ir ne Jungtinėje Karalystėje), atvykdamas į Lietuvą pasirūpinkite kelionės draudimu. Prireikus būtinosios medicinos pagalbos, medicinos pagalbos paslaugų išlaidas jums kompensuos jūsų pasirinkta privataus sveikatos draudimo bendrovė (draudikas) tokia apimtimi, kokia nustatyta privataus sveikatos draudimo sutarties sąlygose. Taigi, prieš pasirašydami kelionės draudimo sutartį, turite atidžiai įvertinti ne tik įmokos dydį, bet ir draudimo sutarties sąlygas, draudiminius ir nedraudiminius įvykius bei galimas rizikas.

ES teisės aktai nustato, kad bet kurios ES šalies apdraustasis, dėl tam tikrų aplinkybių (atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir ligos eigą) negalintis laiku gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų toje šalyje, kurioje jis yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu arba gyvena, gavęs kompetentingos įstaigos leidimą (dokumentą S2 arba E 112 formos pažymą), gali gauti atitinkamas paslaugas kitoje ES šalyje, taip pat Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine Šveicarijoje arba Jungtinėje Karalystėje.

Tad, jei negalite laiku gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų šalyje, kurioje esate apdraustas socialiniu draudimu, ir pageidaujate gydytis Lietuvoje, kreipkitės į savo kompetentingą įstaigą dėl dokumento S2 (E 112 formos pažymos) išdavimo. Taip pat rekomenduojame iš anksto suderinti medicinos paslaugų teikimo laiką ir su atitinkama Lietuvos sveikatos priežiūros įstaiga.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad dokumentą S2 (E 112 formos pažymą) turintys asmenys gali gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigose, sudariusiose sutartį su teritorine ligonių kasa. Ši teisė neapima valstybinei sveikatos sistemai nepriskiriamų gydymo įstaigų paslaugų, už kurias turite mokėti patys, taip pat paciento priemokų (mokesčių) ir transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl ligos Jums tektų vykti į šalį, kurioje esate apdraustas.

Dėl planinių sveikatos priežiūros paslaugų prašome kreiptis į gydymo įstaigą ir registratūroje arba priimamajame (jei kreipiatės į ligoninę) pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei dokumentą S2 (E 112 formos pažymą). Šių dokumentų pagrindu jums suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas gydymo įstaigai apmokės teritorinė ligonių kasa PSDF biudžeto lėšomis.

Nuo  2013 m. spalio 25 d. ES šalys ir Islandija, Lichtenšteinas bei Norvegija į savo nacionalinius teisės aktus perkėlė 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL 2011 L 88, p. 45) nuostatas.

Įsigaliojus šiems pakeitimams, ES šalių ir Islandijos, Lichtenšteino bei Norvegijos apdraustieji šiose valstybėse gali gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas. Sumokėję už šias paslaugas savo lėšomis, jie turi teisę kreiptis į šalies, kurioje yra apdrausti socialiniu draudimu, kompetentingą įstaigą dėl šių išlaidų kompensavimo.

Svarbu žinoti, kad šalys pasirinko skirtingus tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo būdus. Kai kurios šalys taiko ribojimus ir jų apdraustojo gautų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimui – jis prieš išvykdamas į gydytis (tirtis) į kitą valstybę privalo gauti savo kompetentingos įstaigos išankstinį leidimą.

Taigi, jei norite atvykti į Lietuvą dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų, pirmiausia pasidomėkite tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo tvarka toje šalyje, kurioje esate apdraustas, ir išsiaiškinkite, ar reikalingas išankstinis leidimas Jūsų pasirinktoms paslaugoms gauti. Tokią informaciją Jums suteiks šalies, kurioje esate apdraustas socialiniu (ir sveikatos) draudimu, Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinis kontaktinis centras. Jame Jūs galėsite sužinoti savo teises, susijusias su tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis, informaciją apie pretenzijų teikimo tvarką ir pacientų teisių gynimo mechanizmus.

Jūsų išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensavimo terminus ir kompensuotinos sumos dydį nustatys šalies, kurioje esate apdraustas socialiniu (ir sveikatos) draudimu,  kompetentinga įstaiga, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais.

Lietuvos piliečiai, dirbantys ir mokantys mokesčius kitose šalyse, faktine darbo vieta neretai renkasi gimtinę. Ligonių kasų šie asmenys dažnai teiraujasi, kaip prireikus jiems Lietuvoje gauti valstybės laiduojamas medicinos paslaugas, ar turi už jas mokėti ar primokėti.

Lietuvos piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys mokesčius bet kurioje ES šalyje, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje, toje ES šalyje yra apdrausti socialiniu draudimu ir turi teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip tos šalies piliečiai.

Socialinės apsaugos sistemas koordinuojantys Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai nustato, kad vienos ES šalies apdraustieji, persikėlę gyventi į kitą ES šalį, turi teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą gyvenamojoje šalyje. Taigi Lietuvoje gyvenantys, tačiau kitose ES šalyse dirbantys ir socialinio draudimo įmokas mokantys mūsų piliečiai taip pat gali pasinaudoti šia teise ir gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas medicinos paslaugas.

Tam, kad mūsų piliečiai galėtų pasinaudoti šia teise, jie privalo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje ir teritorinėje ligonių kasoje registruoti šalies, kurioje yra apdrausti socialiniu draudimu, kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą S1. Dokumentas S1 (pakeitęs anksčiau išduodamas E106, E109, E120, E121 formos pažymas) patvirtina ES šalies apdraustojo teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą gyvenamojoje šalyje. Užregistravus dokumentą S1 teritorinėje ligonių kasoje, asmuo bus įtrauktas į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą ir gydymo įstaigose galės gauti sveikatos priežiūros paslaugas tokiomis pat sąlygomis kaip visi Lietuvos apdraustieji. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvoje tokiam asmeniui mokėti nereikės. Jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas ar išduotų kompensuojamųjų vaistų įsigijimo išlaidas apmokės teritorinė ligonių kasa PSDF biudžeto lėšomis, o vėliau Lietuvai šias išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu, kompetentinga įstaiga.

Kad valstybės laiduojamos medicinos paslaugos prireikus būtų sklandžiai suteiktos, svarbu dokumentą S1 teritorinei ligonių kasai pateikti nedelsiant – nelaukiant, kol prireiks gydytojo paslaugų.

Teritorinę ligonių kasą taip pat būtina informuoti, kai pasibaigia darbo santykiai kitoje Europos šalyje, t. y. kai žmogus praranda teisę kitos šalies lėšomis gauti sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-13