Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas ES
Viena iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) piliečių teisių – laisvas asmenų judėjimas. Ši teisė suteikia galimybę ne tik laisvai keliauti ES teritorijoje, bet ir studijuoti, ieškoti darbo, dirbti savarankiškai ar samdomąjį darbą.
Siekiant užtikrinti visapusišką migruojančių asmenų socialinę ir sveikatos apsaugą, ES taikomos 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004) nuostatos. Šis reglamentas taikomas tiesiogiai, todėl jo nuostatų į nacionalinius įstatymus perkelti nereikia – jis turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu.
Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 taikomas asmenims, apdraustiems vienoje ar keliose ES, Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijoje, t. y. šių šalių piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, gyvenantiems vienos iš šių šalių teritorijoje.
Trečiųjų šalių piliečiams Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 taikomas, jeigu jie legaliai gyvena vienos iš ES šalių teritorijoje, yra apdrausti socialiniu draudimu ir jų situacija visais atžvilgiais neapsiriboja viena ES valstybe nare.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Danija netaiko Reglamento (EB) Nr. 883/2004 nuostatų trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu, todėl Danijoje viešėdami kitose ES šalyse socialiniu draudimu apdrausti trečiųjų šalių piliečiai neturi teisės pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 garantijomis (pavyzdžiui, negali gauti nemokamai būtinosios medicinos pagalbos paslaugų, nors turi Europos sveikatos draudimo kortelę).
Dėmesio: nors 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė (JK) išstojo iš ES, ES ir Jungtinė Karalystė pasirašė susitarimą, kuriame numatė tam tikras taisykles socialinės apsaugos koordinavimo srityje. Pavyzdžiui, ES valstybių apdraustieji, viešėdami JK, ir toliau gali naudotis Europos sveikatos draudimo kortele ir gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas nemokamai. Taip pat į Jungtinę Karalystę gali būti siunčiami pacientai gauti tam tikrų planinių sveikatos priežiūros paslaugų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Šiame susitarime numatyta, kad JK atžvilgiu koordinavimo taisyklės netaikomos ilgalaikės sveikatos priežiūros bei pagalbinio apvaisinimo srityse (daugiau informacijos – skyrelyje „Svarbi informacija apie Brexit“).
Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 taikomas visoms pagrindinėms socialinės apsaugos sritims (pensijos, nedarbo draudimo išmokos, išmokos vaikams, ligos, motinystės išmokos ir t. t.).
Sveikatos apsaugos srityje Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 taikomas išmokoms natūra (sveikatos priežiūros paslaugoms, suteiktoms dėl ligos, motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų). Tai reiškia, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuoja šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.
Išskiriami šie pagrindiniai socialinės ir sveikatos apsaugos koordinavimo principai:
- Asmeniui gali būti taikomi tik vienos valstybės socialinio ir sveikatos draudimo teisės aktai, t. y. asmuo vienu metu gali būti draudžiamas socialiniu ir sveikatos draudimu tik vienoje šalyje. Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 garantuoja, kad migruojantiems asmenims nereikės mokėti dvigubų socialinio ir sveikatos draudimo įmokų ir kad jie galės gauti socialines išmokas bei sveikatos priežiūros paslaugas ne tik toje ES šalyje, kurioje dirba ir yra apdrausti socialiniu bei sveikatos draudimu.
- Lygių galimybių principas. Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 draudžia diskriminaciją dėl pilietybės.
- Įgytų teisių išsaugojimo principas (galimybė „eksportuoti" socialinio draudimo išmokas, t. y. jas gauti net išvykus gyventi į kitą ES šalį). Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 numato, kad asmeniui pagal vienos ES šalies teisės aktus įgijus teisę į invalidumo (netekto darbingumo), senatvės ar maitintojo netekimo išmoką pinigais, į pensiją dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, šios išmokos negali būti kaip nors mažinamos, keičiamos, negali būti sustabdomas ir nutraukiamas jų mokėjimas, taip pat šios išmokos negali būti anuliuojamos vien dėl to, kad jų gavėjas gyvena kitoje ES šalyje nei ta, kurioje yra įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą. Jei nebūtų galimybės „eksportuoti" išmokų, asmuo, persikėlęs iš vienos ES šalies į kitą, prarastų savo socialinės apsaugos garantijas.
- Socialinio draudimo laikotarpių sumavimo principas. Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 leidžia sumuoti darbo, socialinio draudimo ir gyvenimo užsienio šalyje laikotarpius, atsižvelgiant į įvairių ES šalių narių įstatymus. Į šiuos laikotarpius atsižvelgiama prireikus nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti socialinio draudimo išmoką.
Įstaigos, įgyvendindamos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 nuostatas ir siekdamos užtikrinti asmenų teises į socialinę apsaugą, keičiasi duomenimis paštu ir elektroniniu būdu Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistemoje (toliau – EESSI sistema), naudodamosi struktūrizuotais elektroniniais dokumentais ir bendrai sutartomis procedūromis. Ligonių kasos keičiasi duomenimis su užsienio kompetentingomis įstaigomis apie asmenų teisę į sveikatos priežiūrą (būtinosios ar planinės medicinos pagalbos paslaugas), sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, draudimo privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpius ir kita informacija, reikalinga asmens teisei į išmokas nustatyti ir patvirtinti. Šiuo metu informacija keičiamasi tarp valstybių kompetentingų įstaigų daugiausia naudojantis popieriniais dokumentais, tačiau vis daugiau valstybių įstaigų jungiasi prie EESSI sistemos, tokiu būdu užtikrindamos saugesnius ir greitesnius duomenų mainus.
ES šalies socialinės apsaugos institucijų darbuotojai ir Reglamento (EB) Nr. 883/2004 garantijomis siekiantys pasinaudoti migruojantys asmenys gali rasti ES šalių nacionalinių institucijų adresus ir kitą kontaktinę informaciją Europos Sąjungos socialinės apsaugos institucijų kataloge.