Pasitikslinkite, ką garantuoja privalomasis sveikatos draudimas

1.    Kiekvienas apdraustasis gali laisvai pasirinkti polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą (gydymo įstaiga turi būti pasirašiusi sutartį su teritorine ligonių kasa), įskaitant ir gydymo įstaigą, teikiančią pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (Psichikos sveikatos centrą). Prie pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (PASPĮ) ir Psichikos sveikatos centro pacientas turi prisirašyti. Asmuo gali būti prirašytas prie Psichikos sveikatos centro, veikiančio toje savivaldybėje, kurioje paslaugas teikia jo pasirinkta PAASPĮ.

2.    Pasirinktos gydymo įstaigos registratūroje reikia pateikti prašymą ir pasirinkti šeimos gydytoją, taip pat gydytoją psichiatrą (psichikos sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos ir toje pačioje įstaigoje, kurioje dirba šeimos gydytojas). Prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu, užtikrinančiu asmens tapatybės patvirtinimą, paštu arba per pasiuntinį (kartu reikia pridėti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją). Jei šalyje ar savivaldybėje, kurioje gyvena asmuo, paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas ir asmuo negali pateikti prašymo nurodytais būdais, el. paštu pateikiama pasirašyta nuskenuota ar nufotografuota forma Nr. 025-025-2/a ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Originalai vėliau pateikiami per 30 kalendorinių dienų (bet ne anksčiau kaip pasibaigus ekstremaliajai situacijai ar karantinui).

3.    Jeigu pasirinkta įstaiga netenkina, ją galima pakeisti ir pasirinkti kitą, pateikiant naujai įstaigai asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir prašymą (nepilnamečių prašymus pasirašo vienas iš tėvų, jeigu tėvų nėra – globėjas). Taip pat galima pakeisti ir šeimos gydytoją, pasirenkant kitą, dirbantį toje pačioje įstaigoje.

4.    Iš ankstesnės poliklinikos pacientas išregistruojamas automatiškai, o jo asmens sveikatos istorija (ambulatorinė kortelė) per 3 darbo dienas perduodama pasirinktai įstaigai, šiai pateikus prašymą.

5.     Keičiant įstaigą dar nepraėjus 6 mėnesiams nuo prisiregistravimo, taikomas 2,90 euro mokestis už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicinos dokumentų persiuntimą. Šio mokesčio mokėti nereikia asmenims, atvykusiems mokytis į kitą miestą arba grįžusiems į nuolatinę gyvenamąją vietą baigus mokslus.

6.    Šeimos gydytojas prisirašiusiems pacientams gali skirti tuos tyrimus, kurie priklauso jo kompetencijai. Kiekvienu atveju gydytojas pagal paciento sveikatos būklę įvertina (ne pacientas pageidauja), kokius tyrimus skirti,  siųsti pacientą į ligoninę ar į specialisto konsultaciją.

7.    Šeimos gydytojas, jeigu to reikia, gali paskirti šiuos tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, biocheminius kraujo tyrimus, t. y. lipidogramą, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties tyrimus. Taip pat, jei reikia, jis gali skirti bendrąjį šlapimo tyrimą ir albumino / kreatinino santykio šlapime tyrimą, uždegimo rodiklių tyrimus, t. y. C reaktyvinio baltymo, eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) bei skydliaukės funkcijos tyrimus (TTH), gliukozės tolerancijos testą, koprogramą, ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio, enterobiozės tyrimą, elektrokardiografiją, spirometriją maksimalaus iškvėpimo srovės greičiui (PEF), forsuoto tūrio per pirmą sekundę (FEV1) ir forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) reikšmėms įvertinti, pulsoksimetriją.

8.     Tam tikrais atvejais šeimos gydytojas gali skirti: glikolizinto hemoglobino tyrimą, kraujo krešumo tyrimus (protrombino laiko, tarptautinio normalizuoto santykio, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko), prostatos specifinio antigeno tyrimą (taip pat ir pacientams po radikalaus prostatos vėžio gydymo), kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimus, sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu, tyrimus dėl virusinio hepatito B ir C, šlapimo pasėlį, žmogaus imunodeficito viruso testą, A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą, slapto kraujavimo išmatose testą, tuberkulino mėginį, onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį.

9.    Šeimos gydytojas tam tikrų amžiaus grupių sveikiems pacientams skiria tyrimus, atliekamus pagal šias prevencines programas: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Jeigu asmuo jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę, turėtų jokiu būdu nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

10.   Šeimos gydytojas gali įtarti, diagnozuoti, diferencijuoti ir gydyti COVID-19 ligą (koronaviruso infekciją), prireikus pasitelkdamas kitus asmens sveikatos priežiūros specialistus. Šeimos gydytojas taip pat gali paskirti tyrimus dėl COVID-19 ligos bei vertinti jų rezultatus.

11.    PSDF biudžeto lėšomis yra apmokami skiepai, skiriami tam tikroms asmenų grupėms. Apsidraudusieji PSD (vaikai ir suaugusieji) gali gauti šiuos skiepus:

-    Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus vaikai gydymo įstaigose nemokamai skiepijami nuo šių užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso, rotavirusinės, B tipo meningokokinės infekcijų. Prireikus (įkandus bet kokiam gyvūnui) vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės (skiriama vakcina ir imunoglobulinas nuo pasiutligės).
-    Ligonių kasos iš PSDF lėšų kompensuoja rizikos grupėms priskiriamų suaugusiųjų skiepus nuo gripo, pneumokokinės infekcijos. Taip pat prireikus apdraustieji asmenys skiepijami – nuo stabligės, difterijos, pasiutligės, tymų.

12.    Dėl ligonių kasų kompensuojamų skiepų pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, toje gydymo įstaigoje, kur yra prisirašę.

1.    PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas pirminio lygio odontologo paslaugas apdraustiesiems PSD teikia PASPĮ, prie kurių šie yra prisirašę, gydytojai odontologai.  

2.    Jei įstaiga pati neteikia pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, šias paslaugas privalo užtikrinti kitoje gydymo įstaigoje.

Svarbu žinoti. Ligonių kasos sumoka už gydytojo darbą, o pacientui reikia mokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.

Išimtis taikoma (nereikia mokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones) vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims (tada būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą).

3.    Vaikams iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.) teikiamos krūminių dantų silantavimo paslaugos, apmokamos iš PSDF. Jas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su (TLK), gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai. Norint nemokamai silantuoti vaikų nuolatinius krūminius dantis, reikia kreiptis į savo polikliniką arba odontologijos kliniką, kuri sudariusi sutartį su TLK. Jei ši paslauga teikiama įstaigoje, nesudariusioje sutarties su TLK, teks mokėti patiems.

4.    Teisę į dantų protezavimą, kompensuojamą iš PSDF biudžeto, turi šie apdraustieji PSD:

•    asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius;
•    vaikai iki 18 metų,;
•    asmenys, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais;
•    asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.

5.    Norėdami gauti dantų protezavimo paslaugas asmenys turi kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios yra prirašyti (gydymo įstaiga turi būti sudariusi sutartį su TLK) arba į kitą gydymo įstaigą, kuri turi licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ir yra sudariusi sutartį su TLK dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo ir apmokėjimo.

6.    Dantų protezavimo paslaugų išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto asmenims pagal faktines dantų protezavimo išlaidas. Daugiau informacijos apie dantų protezavimo paslaugų išlaidas galima rasti čia.

Jei faktinės dantų protezavimo išlaidos buvo didesnės, nei nustatyta kompensuojamoji suma, likusią dalį asmuo turi sumokėti pats.

7.      Pakartotinai kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas pacientas galės gauti ne anksčiau kaip po 3 metų nuo dantų protezavimo paslaugų kompensavimo dienos.

1.    Pacientas, turėdamas siuntimą į specialisto konsultaciją,  gali pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje pageidauja gauti siuntime nurodytas paslaugas.

2.    Svarbu kreiptis į įstaigą, sudariusią sutartį su TLK dėl šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo. Nėra būtina gauti gydytojo specialisto paslaugas toje įstaigoje, kurioje siuntimas buvo išrašytas.

3.    Siuntimas pas gydytoją specialistą galioja 60  dienų. Per šį laikotarpį pacientas privalo užsiregistruoti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

Siuntimo nereikia šiais atvejais:

•    kai asmuo lankosi dėl tos pačios priežasties pas tą patį specialistą arba jam skirtas ilgalaikis stebėjimas (dispanserizacija);
•    kai asmuo kreipiasi į gydytoją dermatovenerologą (dėl odos ir venerinių ligų), bet svarbu įsitikinti, kad šis specialistas dirba gydymo įstaigoje, pasirašiusioje sutartį su TLK;
•    kai pas tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai (t. y. jei gydytojas nurodo atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento gydymą ar tyrimą) arba pacientas serga lėtine liga ir jam taikomas ilgalaikis stebėjimas;
•    įstaigoje, prie kurios asmuo prisirašęs, galima be siuntimo registruotis pas odontologą ir  psichikos sveikatos priežiūros specialistą (pirminio lygio);
•    be siuntimo visiems mūsų šalies gyventojams (ir apsidraudusiems PSD, ir ne) nemokamai ir neatidėliotinai teikiama būtinoji medicinos pagalba.

1.    Greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugos – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios teikiamos:

-    GMP paslaugų teikėjų visą parą (šiokiadieniais, švenčių ir poilsio dienomis) sutartyje su teritorine ligonių kasa nustatytoje teritorijoje;
-    visiems asmenims (ir draustiems, ir nedraustiems);
-    būtinosios medicinos pagalbos (ūmiai susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui perveža pacientus, kuriems pervežimo metu reikia teikti būtinąją medicinos pagalbą) atvejais bei nustato gimimo ir mirties faktą.

2.    Pagal savo kompetenciją GMP tarnyba gali teikti ir kitas paslaugas, neapmokamas iš PSDF:

-    pacientų pervežimo iš vienos stacionarinės gydymo įstaigos, kai pacientas buvo joje hospitalizuotas, į kitą stacionarinę gydymo įstaigą toliau gydyti (paciento pervežimo išlaidas apmoka siunčiančioji gydymo įstaiga pagal sutartį su GMP paslaugų teikėju);
-    pacientų pervežimo iš vienos gydymo įstaigos į kitą diagnostinėms, gydomosioms procedūroms ar tyrimams atlikti, jei pervežimas būtinas dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas suderina siunčiančioji ir priimančioji įstaigos); (paciento pervežimo išlaidas apmoka siunčiančioji įstaiga pagal sutartį su GMP paslaugų teikėju);
-    pacientų pervežimo iš stacionarinės gydymo įstaigos į namus po stacionarinio gydymo, jei tai būtina dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas nustato siunčiančioji įstaiga); (paciento pervežimo išlaidas apmoka siunčiančioji įstaiga pagal sutartį su GMP paslaugų teikėju);
-    pacientų transportavimo jų ar jų artimųjų prašymu, jei tai nėra būtina dėl paciento sveikatos būklės (pacientas moka savo lėšomis).

1.    Tam, kad pacientui suteiktos stacionarinės paslaugos (gydymas ligoninėje) būtų apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis, būtinos šios sąlygos: pacientas turi būti apdraustas PSD, turėti gydytojo siuntimą, o šias paslaugas teikianti ligoninė turi būti sudariusi sutartį su TLK.

2.    Gydytojo siuntimas neprivalomas, jei pacientas kreipiasi į ligoninę dėl būtinosios medicinos pagalbos. Šios pagalbos apimtis ir teikimo tvarka yra patvirtinti atskiru sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

3.    Ligoninėse teikiamos stacionarinės paslaugos gali būti: aktyviojo gydymo, ilgalaikio gydymo, transplantacijos ir reabilitacijos.

4.    Ligoninėse teikiama ir:

-    stebėjimo paslaugos (po paciento apžiūros skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, kai nėra galimybės tiksliai įvertinti jo sveikatos būklės; kai gali kilti pavojus paciento sveikatai ar gyvybei, jei atlikus tyrimo ir (ar) gydymo veiksmus priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje jis iš karto būtų išleistas iš ASPĮ; kai tyrimo ir (ar) gydymo veiksmus galima atlikti ne trumpesniu kaip 4 val. ir ne ilgesniu kaip 24 val. laikotarpiu; kai suteikus būtinąją pagalbą neįmanoma užtikrinti saugaus paciento transportavimo). Stebėjimo paslauga teikiama ligoninėse, išskyrus tas, kurios teikia tik slaugos ir palaikomojo gydymo arba tik medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas;
-    dauguma dienos stacionaro paslaugų. Tai planinė gydomoji ir (ar) diagnostinė asmens sveikatos priežiūros veikla, kurios metu užtikrinama paciento priežiūra iki 8 valandų. Šios paslaugos (nėštumo patologijos, skausmo diagnozavimo ir gydymo, onkologijos, vidaus ligų, vaikų ligų, alerginių ligų, spindulinės terapijos, psichiatrijos ir kt.) teikiamos tik turint gydytojo siuntimą;
-    dienos chirurgijos paslaugos (planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių metu atliekama gydomoji ir (ar) diagnostinė intervencinė procedūra. Dienos chirurgijos paslaugos yra planinės paslaugos ir teikiamos tik turint gydytojo siuntimą. Prieš teikiant šias paslaugas pacientui turi būti atlikti būtini tyrimai.

5.    Aktualu žinoti, kad:

- ligoninėse atliekamos akies lęšiuko keitimo operacijos, kurių metu drumstas akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu, apmokamu iš PSDF. PSD apdraustam pacientui pirmiausia turi būti pasiūlyta nemokama operacija ir akies lęšiukas. Iš PSDF gydymo įstaigai nustatyta bazine kaina sumokama už operaciją, į kurios kainą įskaičiuota akių lęšiuko kaina, todėl pacientui mokėti nereikia. Jeigu pacientas pats pageidauja, kad operacijos metu jam būtų implantuojamas brangesnis įstaigoje pasiūlytas lęšiukas, kurį rekomenduoja gydantysis gydytojas, turi į sveikatos priežiūros įstaigos kasą sumokėti ne visą lęšiuko kainą, o kainos skirtumą tarp pasirinkto ir PSDF lėšomis apmokamo akių lęšiuko.
- ligoninėse atliekamos sąnarių endoprotezavimo operacijos kompensuojamaisiais sąnariais. Sąnarių endoprotezavimas – tai iš PSDF kompensuojamos gydymo paslaugos, kurių dėka nusidėvėję sąnariniai paviršiai PSD apdraustiems pacientams pakeičiami dirbtiniais. Valstybinė ligonių kasa (VLK) iš PSDF lėšų centralizuotai perka kelio, klubo, peties, alkūnės, riešinio nykščio ir čiurnos sąnario endoprotezus bei jų priedus. Juos paskirsto ligoninėms, atlieka endoprotezavimo operacijų apskaitą, o PSD apdraustiems pacientams, įsigijusiems endoprotezus savo lėšomis, išmoka nustatyto dydžio kompensacijas. VLK registruoja apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu gyventojų prašymus dėl nemokamų endoprotezų skyrimo.

1.    Apdraustiesiems PSD medicininę reabilitaciją skiria ir siuntimą išrašo jį gydantis gydytojas (šeimos gydytojas ar ligoninės gydytojas), vadovaudamasis teisės aktais,  įvertinęs paciento diagnozę, sveikatos būklę, ligos sunkumą bei fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijas. Gydantis gydytojas, atsižvelgęs į paciento sveikatos būklę, taip pat sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatorinėmis, ar stacionarinėmis sąlygomis.

2.    Reabilitacijos įstaigą visoje Lietuvoje pacientas turi teisę laisvai pasirinkti pats, tik pasirinkta įstaiga turi būti sudariusi sutartį su TLK.

3.    Gydytojui paskyrus reabilitacinį gydymą, siuntimo dokumentus sutvarko siunčiantysis gydytojas. TLK elektroniniu būdu tvirtina pažymą, patvirtinančią paciento teisę į kompensaciją už medicininę reabilitaciją, kuri galioja 10 kalendorinių dienų. Jeigu gydėsi stacionare ir baigė pirmąjį reabilitacijos etapą, į medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančias gydymo įstaigas pacientai privalo atvykti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo stacionarinio gydymo ir pirmojo reabilitacijos etapo baigimo dienos.

4.    Pacientui tereikia telefonu susisiekti su pasirinkta reabilitacijos įstaiga ir suderinti atvykimo datą. Atvykus į reabilitacijos įstaigą pateikiamas gydytojo išduotas medicinos dokumentų išrašas ir asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

5.    Vaikai iki 8 metų turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens. Vyresni nei 8 metų amžiaus vaikai galėtų būti lydimi slaugančio asmens, jei vaikui yra nustatytas neįgalumas arba gydytojų konsultacinė komisija nustatė, kad reikalinga slauga dėl adaptacijos ar elgesio sutrikimų, dėl sunkių centrinės ar periferinės nervų sistemos, atramos-judamojo aparato pažeidimų, traumų, operacijų.

1.    Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos apima gydymo, slaugos,  kitas minimalias sveikatos būklės palaikymo paslaugas / priemones bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis. Taip pat – neįgaliesiems ir kitiems pacientams, kai yra aiški ligos diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei kontraindikuotina medicininė reabilitacija.

Pacientai į slaugos ligoninę ar slaugos skyrių hospitalizuojami, kai yra nustatyta galutinė diagnozė ir nereikia tirti papildomai. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos 120 dienų per kalendorinius metus yra apmokamos ligonių kasų iš PSDF lėšų, tad pacientui papildomai už jas mokėti nereikia.

Slaugos paslaugoms būtinas gydančio gydytojo siuntimas. Slaugos ligoninę pacientas arba jo artimieji gali išsirinkti patys. Svarbiausia, kad pasirinkta ligoninė būtų pasirašiusi sutartį su TLK.

2.    Paliatyviosios pagalbos paslaugos  – tai paciento, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, pasiekusia su gyvybe nesuderinamą stadiją, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, lengvinančios fizines ir psichologines kančias, padedančios spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Šios paslaugos gali būti teikiamos stacionare, dienos stacionare arba ambulatorinėmis sąlygomis. Norint gauti paliatyviosios pagalbos paslaugas, būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Slaugos ligoninę pacientas arba jo artimieji gali išsirinkti patys. Svarbiausia, kad pasirinktoji ligoninė būtų pasirašiusi sutartį su TLK.

3.    Slaugos paslaugos namuose – tai paslaugos, kurios teikiamos pacientų namuose. Jomis siekiama užtikrinti slaugos paslaugų prieinamumą, tęstinumą tenkinant paciento slaugos poreikius namų sąlygomis, taip pat skatinant jo savirūpą bei gerinant gyvenimo kokybę. Siuntimą ambulatorinės slaugos paslaugoms namuose gauti išrašo paciento šeimos gydytojas. Jas teikia bendruomenės ir (ar) bendrosios praktikos, ir (ar) išplėstinės praktikos, ir (ar) psichikos sveikatos slaugytojai, slaugytojo padėjėjai, kineziterapeutas. Apsilankymo pas paslaugas gaunantį pacientą metu jam atliekami visi reikalingi tiriamieji, gydomieji, slaugos ir kt. veiksmai, kurie yra numatyti specialisto teikiančio šias paslaugas medicinos normoje.

1.    Brangieji tyrimai  ir procedūros, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF, atliekami tik gydytojo specialisto (ne šeimos gydytojo) siuntimą turintiems pacientams. Šie tyrimai tai: kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, pozitronų emisijos tomografija ir kt. Brangiosioms procedūroms priskiriamos hemodializės, gydomosios kraujo gravitacinės chirurgijos ir kitos procedūros.

2.    Jei siunčiantis gydytojas nusprendžia, kad jam reikalinga radiologinio tyrimo (pavyzdžiui, magnetinio rezonanso) vaizdų kopija, tai nurodoma siuntime. Kopijos kartu su radiologinio tyrimo aprašymu pateikiamos siuntusiam gydytojui. Pacientui nereikia mokėti už kopijas.

3.    Jei siunčiantis gydytojas siuntime nenurodo, kad jam vaizdų kopijos reikalingos, pacientui pirkti pačiam kopijų nereikia, nebent pacientas pats to pageidauja. 

1.    PSD juo apsidraudusiems gyventojams garantuoja kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP). Lietuvoje iš PSDF biudžeto kompensuojamos ne visų vaistų ir MPP įsigijimo išlaidos – tik tų, kurie įrašyti į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus sąrašus: A, B arba C:

-    A sąrašas – vaistai įvairioms ligoms gydyti (pvz., onkologinei ligai, tuberkuliozei, cukriniam diabetui, epilepsijai, astmai, šizofrenijai, išsėtinei sklerozei, kraujo krešėjimo sutrikimams). Jie gali būti skiriami visiems apdraustiesiems, sergantiems šiame sąraše nurodytomis ligomis. Visų į šį sąrašą įrašytų vaistų bazinės kainos kompensuojamos 100 proc.
-    B sąrašas – vaistai, skiriami tam tikrų socialinių grupių asmenims (pvz., vaikams, pensininkams, neįgaliesiems ir kt.), kurių finansinės galimybės įsigyti vienų ar kitų vaistų yra mažesnės nei kitų apdraustųjų. Šio sąrašo vaistų, skirtų vaikams ir neįgaliesiems, bazinės kainos kompensuojamos 100 proc., o vaistų, skirtų pensininkams ir 30–40 proc. sumažėjusio darbingumo neįgaliesiems gydyti, – 50 proc.
-    C sąrašas – MPP (slaugos priemonės, įvairios diagnostinės juostelės, specialios medicininės paskirties maisto produktai ir kt.). Gali būti skiriamos visiems apdraustiesiems pagal sąraše nurodytas skyrimo sąlygas. Įrašius į C sąrašą naujas MPP, jomis kompensuojamųjų MPP kainynas papildomas pagal poreikį. Dėl MPP reikalingumo sprendžia gydytojas, bet jau naudojamų MPP receptus gali išrašyti ir slaugytojas. Teisę išrašyti daugumą gydytojo paskirtų MPP jau turi bendrosios praktikos, bendruomenės slaugytojai ir slaugytojai diabetologai.

2.    Nuo 2020 m. liepos mėn. valstybės biudžeto lėšomis kompensuojama vaistų ir MPP priemokos dalis 75-erių metų ir vyresniems žmonėms gydyti. Tokiu pačiu būdu kompensuojamos priemokos, kai vaistai ir MPP skiriami pensininkams ir neįgaliesiems, kurių pensijos, šalpos, kompensacinės išmokos, rentos yra mažesnės kaip 100 proc. praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio.

3.    Kodėl už kai kuriuos 100 proc. kompensuojamus vaistus reikia primokėti? Todėl, kad 100 proc. kompensuojamos vaistų tik bazinės kainos.

4.    Iš PSDF biudžeto kompensuojamos ir ortopedijos techninės priemonės (OTP). Tai medicinos priemonės, kuriomis PSD draustus asmenis aprūpina ortopedijos įmonės bei odontologijos įstaigos, pasirašiusios sutartis su VLK. Šioms ortopedijos įmonėms ir odontologijos įstaigoms VLK apmoka OTP gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidas bei apdraustųjų, įsigijusių OTP savo lėšomis, išlaidas.

5.    Iš PSDF biudžeto kompensuojami 3 tipų kochleariniai implantai (kochleariniai implantai, BAHA įsriegiamieji kauliniai implantai, vidurinės ausies klausos sistemos ir atsarginiai šių medicinos pagalbos priemonių (MPP) procesoriai) – tai klausos reabilitacijos būdas, suteikiantis galimybę girdėti. Šie implantai skiriami vaikams ir abiem ausimis klausos netekusiems suaugusiesiems, kai klausos pažeidimas yra sunkus arba labai sunkus, o įprastos klausos gerinimo priemonės, tokios kaip klausos aparatai, yra neveiksmingos.

6.    Iš PSDF biudžeto kompensuojama medicinos priemonių (prietaisų) nuoma. Nuomos išlaidos kompensuojamos tiems apdraustiesiems, kuriems medicinos priemonės pagal gydytojų konsiliumo išvadą yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti. Išsinuomoti  ir naudoti namuose galima dirbtinės plaučių ventiliacijos bei deguonies aparatus, paprastas ar išmaniąsias insulino pompas bei infuzines pompas – vadinamąsias skausmo pompas.

1.    Apdraustieji PSD gali TLK nemokamai gauti Europos sveikatos draudimo kortelę – dokumentą, patvirtinantį apdrausto asmens teisę gauti iš PSDF apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje metu.

2.    Pacientai gali rinktis sveikatos priežiūros paslaugų teikėją kitoje ES šalyje (nepriklausomai nuo to, ar tai yra privati, ar viešoji įstaiga), susimokėti už paslaugas ir, grįžę į Lietuvą, kreiptis į TLK dėl išlaidų kompensavimo.

3.    Yra galimybė gauti planinį gydymą kitoje ES šalyje, Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje, gavus kompetentingos įstaigos leidimą – dokumentą S2. Jis išduodamas apdraustiesiems PSD dėl tam tikrų aplinkybių (atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir ligos eigą) negalint laiku gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje.

4.    Lietuvoje PSD apdraustas asmuo, gyvenantis kitoje ES valstybėje, turi teisę gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas savo gyvenamojoje šalyje, jei gyvenamosios valstybės sveikatos draudimo įstaigoje užregistruoja Lietuvos ligonių kasos išduotą dokumentą S1.

Mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas reikia, jeigu asmuo:

•    neapdraustas PSD;
•    kreipiasi į gydymo įstaigą, kuri nėra sudariusi sutarties su TLK;
•    nori gauti gydytojo specialisto konsultaciją, bet neturi siuntimo;
•    kai planinę paslaugą nori gauti ne eilės tvarka;
•    savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras;
•    pasirenka mokamas paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Pavyzdžiui, kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologines procedūras, nėštumo nutraukimą, dantų implantavimą, akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ar aviatorių pažymėjimus ir kt.;
•    pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, nei kompensuoja TLK: tokiu atveju reikės sumokėti jų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų kainų skirtumą (pavyzdžiui, gydantysis gydytojas pasiūlo naudoti naujesnius, brangesnius medikamentus ar gydymo technologijas ir pacientas su tuo sutinka).

Svarbu žinoti: ligos istorijoje patvirtinus parašu savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius pacientas nebeturi.

1.    Papildomas mėnuo – tarsi „nieko baisaus“. Kas turima omenyje? Kartais taip nutinka, kad už konkretų žmogų nustojamos arba pavėluojamos mokėti nenutrūkstamai privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir tuomet pasibaigia jo privalomojo sveikatos draudimo galiojimas. Pasibaigus šio draudimo galiojimo laikotarpiui, draudžiamasis turi teisę gauti Sveikatos draudimo įstatyme nurodytas sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, dar vieną mėnesį papildomai. Bet ši papildomo mėnesio garantija neatleidžia jo nuo prievolės mokėti įstatyme nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Prievolė mokėti niekur nedingsta. Jei už papildomą mėnesį vėliau žmogus įmokos nesumokės, ji vis tiek bus išieškota. 

2.    „Sodra“ nuskaičiavo įmokas už PSD – tarsi „nieko baisaus“. Įsivaizduokite situaciją: žmogus pavėlavo sumokėti PSD įmoką. Vėliau jis mato, kad įsiskolinimą iš jo asmeninės banko sąskaitos „Sodra“ nuskaitė pati. Žmogus pagalvoja: viskas gerai, galiu pamiršti. Blogoji žinia: įsiskolinimo gal ir nebeliko, bet draustumo – taip pat neliko. Nes kai įsiskolinimus už PSD jau nuo sąskaitos nuskaito pati „Sodra“ – tai jau visiškas pavojaus signalas, kad privalomojo sveikatos draudimo garantijų nebėra. 

3.    Jei nedraustas PSD Lietuvoje žmogus pasinaudojo Europos sveikatos draudimo kortele – tarsi „nieko baisaus“. Būna taip, kad žmogus turi Europos sveikatos draudimo kortelę, bet Lietuvoje nebeturi galiojančio privalomojo sveikatos draudimo. Europos Sąjungos šalyse jis parodo kortelę, norėdamas nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą. Kuo tai gresia? Kad išlaidos Lietuvoje nebus kompensuojamos ir už viską teks mokėti pačiam. O tai gali būti tūkstantinės sumos. Nuo jų nepabėgsi, jei neturi privalomojo sveikatos draudimo.  

4.    Jei sumokėsi mažesnę nei nustatyta PSD įmoką – tarsi „nieko baisaus“. Tai irgi tik mitas. Tarkim, nuo liepos 1 d. buvo oficialiai nustatytas didesnis minimalus darbo užmokestis ir jau reikia mokėti atitinkamai didesnes PSD įmokas, bet žmogus dirba pagal verslo liudijimą ir pats savarankiškai toliau moka tokias pačias PSD įmokas, kurios rugsėjį jau nepakankamos. Žmogus galvoja, kad viskas gerai, bet nežino, kad mokėdamas per mažas PSD įmokas, jis praranda PSD garantijas.

5.    Jei susigrąžinai PSD įmokas – tarsi „nieko baisaus“. Tai dar vienas mitas. Įsivaizduokite tokią situaciją: Lietuvos pilietis dirba kitoje Europos Sąjungos šalyje, o PSD įmokas mokėjo Lietuvoje ir gydėsi Lietuvoje. Vėliau jis pateikia „Sodrai“ dokumentus, kad tuo pat metu sveikatos draudimo įmokas mokėjo ir Lietuvoje, ir dirbo kitoje Europos Sąjungos šalyje. Tokiu atveju „Sodra“, grąžina Lietuvoje sumokėtas PSD įmokas. Žmogui jas atsiėmus,  asmuo atitinkamai atgaline data tampa nebeapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl už tuo laikotarpiu gautą gydymą turės susimokėti pats.