16-oji ligonių kasų konferencija: nueitas kelias ir būsimi darbai
Jau šešioliktą kartą per savo veiklos gyvavimo metus Panevėžio teritorinė ligonių kasa sukvietė gydymo įstaigų, pacientų, savivaldybių atstovus ir kitus partnerius, kolegas iš visų ligonių kasų į tradicinę metinę konferenciją aptarti nuveiktų darbų, ateinančių metų veiklos krypčių ir bendradarbiavimo.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktorius Gytis Bendorius, konferencijoje apžvelgdamas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą, įvardijo 4 dideles problemas: per mažą sveikatos priežiūros finansavimą, per menką gyventojų rūpestį savo sveikata, nepakankamą turimų resursų gydymo įstaigose išnaudojimą, darbuotojų krūvių reglamentavimą ir viešojo bei privataus sektoriaus disbalansą, skaidrumo stoką pacientų priemokų ir mokamų paslaugų srityje. VLK vadovas minėjo, kokie laukia sveikatos priežiūros finansavimo pokyčiai, kokias dar problemas reikės spręsti. Pažymėta, kad Lietuvoje viešosios išlaidos sveikatai yra mažesnės nei daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių. Patys gyventojai šiai sričiai išleidžia daugiau nei daugumos ES šalių piliečiai, ir tai nėra gerai.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Inga Zelbienė kalbėjo apie medikams svarbius pokyčius, naujai pasirašytą ir nuo kitų metų sausio įsigaliosiančią Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, kuri bus taikoma ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir visiems darbuotojams, kurie yra sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai. Įvardytos lėšos, numatomos skirti medikams pritraukti ir išlaikyti, sveikatos centrams vystyti ir kitoms prioritetinėms sritims. Pavyzdžiui, visuomenės psichikos sveikatos plėtrai numatyta skirti 23,4 mln. eurų.
Konferencijoje pristatyta Panevėžio miesto sveikatos centro pirmųjų veiklos metų apžvalga. Sveikatos centrą koordinuojančios įstaigos Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė Rūta Pranculienė pranešė, kad į centrą funkcinio bendradarbiavimo būdu įsijungė 20 privačių, 5 viešosios gydymo įstaigos ir Visuomenės sveikatos biuras. Dalis naudos šiame bendradarbiavime – galimybė dalyvauti ES projektuose ir gauti finansavimą. Taip pat kartu siekti efektyvesnių pacientų gydymo rezultatų.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar neracionaliai skiriami ir vartojami kompensuojamieji antibiotikai. Jie išrašomi sergant virusinėmis ligomis, nors antibiotikai virusų neveikia. Taip pat skiriami, kai mikrobų rodikliai neviršija normos ribų. D. Ozolienė pateikė netinkamo antibiotikų išrašymo Lietuvos gydymo įstaigose pavyzdžių, kvietė medikus neskirti be reikalo plataus spektro antibiotikų, nes šie skatina atsparių bakterijų dauginimąsi bei naikina gerąsias organizmo bakterijas.
Didelio susidomėjimo sulaukė „Sodros“ Panevėžio skyriaus direktoriaus Lauro Jagmino pristatyta iškalbinga statistika apie gyventojus, nesumokėjusius privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų ir mokesčių moralės tyrimais įvardijamas mokesčių vengimo priežastis. Nors „Sodrai“, nuo 2016 metų pradėjusiai administruoti visų gyventojų grupių PSD įmokų surinkimą, pavyko surenkamų įmokų procentą pakelti nuo 10 iki beveik 54, PSD skolininkų skaičius vis dar įspūdingas – jų yra daugiau kaip 8 tūkstančiai, o šių gyventojų skolos siekia kone 40 milijonų eurų. L. Jagminas akcentavo, kad problema lengviau sprendžiama ne baudimu, bet siekiu padėti žmonėms suprasti savo santykio su valstybės vertybėmis svarbą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apygardos valdybos viršininkas Mindaugas Brazdžionis pažymėjo, kad FNTT pastaraisiais metais pradėjo aktyviau bendradarbiauti su ligonių kasomis tirdama ir atskleisdama finansinius nusikaltimus sveikatos priežiūros sistemoje. Įvardyti tokie nusikaltimai kaip neapskaitytas darbo užmokestis ar pajamos privačiame medicinos sektoriuje, aplaidi ir apgaulinga apskaita, kompensuojamų paslaugų atlikimas gaunant dvigubas pajamas, nesuteiktų paslaugų prirašymas ir kt. M. Brazdžionis medikus kvietė laikytis trijų pagrindinių principų – lygiateisiškumo, skaidrumo ir teisėtumo, kad FNTT tektų kuo rečiau tirti atvejus, siekiant apsaugoti valstybės finansų sistemą.
16-oji ligonių kasų konferencija dar kartą parodė, kaip svarbu aptarti iššūkius ir bendradarbiauti siekiant skaidresnės, efektyvesnės ir pacientams palankesnės sveikatos apsaugos sistemos.
Panevėžio TLK darbuotojai. Panevėžio TLK nuotr.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija
Ligonių kasos kviečia:
- Skaityti svarbiausias naujienas Facebook: https://goo.gl/ML8SqJ
- Sekti mūsų įstaigos veiklą LinkedIn: https://tinyurl.com/2sxfh66j
- Pamatyti naujausias nuotraukas Instagram: https://goo.gl/tXvpXr
- Žiūrėti vaizdo įrašus Youtube: https://goo.gl/BPBep2
- Sekti išskirtinius infografikus Flickr: https://goo.gl/bGtZg2
- Rūpimus klausimus pateikti [email protected] arba +370 5 232 2222.
Atnaujinimo data: 2024-12-12
Taip pat skaitykite:
Kova su sezoniniu gripu: ar Lietuva pasiruošusi apsisaugoti?
Nuo paraiškos iki paciento: kompensuojamųjų vaistų kelias Lietuvoje
Sveikatos draudimas: kaip išvengti skolų ir gydytis nemokamai
Gerės burnos higienos ir ligų profilaktikos paslaugų prieinamumas šalyje