Tarptautiniai susitarimai

Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, draudžiamųjų asmenų teises bei pareigas vykdant privalomąjį sveikatos draudimą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – SDĮ). SDĮ apibrėžta privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų aibę: privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys Lietuvoje ir turintys atitinkamą SDĮ nustatytą teisinį statusą. Visi Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos dalyviai nuo draudžiamojo statuso suteikimo dienos įgyja prievolę kiekvieną mėnesį mokėti SDĮ nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas (arba šios įmokos už juos turi būti mokamos). Už nuolat Lietuvoje gyvenančius draudžiamus asmenis, kurie patenka į SDĮ nustatytų socialiai pažeidžiamų kategorijų sąrašą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka valstybė.

Lietuvos Respublika yra pasirašiusi dvišalių tarptautinių susitarimų, kurie reglamentuoja sveikatos priežiūros apmokėjimo arba sveikatos draudimo klausimus:

• Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartyje dėl socialinės apsaugos bei Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartyje dėl socialinės apsaugos nustatyta, kad asmenims, gaunantiems pensiją pagal vienos ar abiejų susitarimo valstybių teisės aktus, taikomi tos  šalies, kurios teritorijoje jie gyvena, sveikatos draudimo (medicininio aptarnavimo) teisės aktai. Atsižvelgiant šiuos susitarimus, SDĮ nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantys asmenys, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartyse, yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

• Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Rusijos Federacijos Vyriausybė l993 m. pasirašė susitarimą dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams. Pagal šį susitarimą Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams ir jų šeimos  nariams Lietuvos Respublikos gydymo įstaigose teikiama medicininė pagalba, o šios pagalbos išlaidas apmoka Rusijos Federacija.   Įgyvendindamos šį susitarimą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Rusijos Federacijos gynybos ministerija pasirašė susitarimą dėl medicinos paslaugų Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, išlaidų padengimo tvarkos (toliau – Susitarimas).

Vykdydami Susitarimą, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprūpinimo skyrius (toliau – Rusijos ambasada)  kasmet suderina:

                  1) praėjusiais kalendoriniais metais Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos gautą lėšų sumą iš Rusijos ambasados už Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (už 2020 m.  Rusijos ambasada pervedė 2 665 tūkst. Eur);
                  2) sumą, einamaisiais kalendoriniais metais skiriamą vieno Rusijos kariškio pensininko, nuolat gyvenančio Lietuvos Respublikoje, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Pagal Susitarimą Rusijos ambasados mokama metinė suma yra lygi einamųjų kalendorinių metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį dydžiui. Vadovaujantis 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, 2021 m. valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 464,9 Eur už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

Naudingos nuorodos:

• Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl socialinės apsaugos
• Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl socialinės apsaugos
• Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Rusijos Federacijos Vyriausybės l993 m. pasirašė susitarimą dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams

2012 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Estijos Respublikos socialinių reikalų ministerija ir Latvijos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Partnerės), siekdamos  pagerinti inovatyvių ir brangių vaistų prieinamumą Baltijos valstybėse,  racionaliai išnaudoti turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir sumažinti valstybių išlaidas viešiesiems vaistų ir medicinos prietaisų pirkimams bei užtikrinti informacijos mainus tarp Baltijos šalių kompetentingų įstaigų, pasirašė Partnerystės susitarimą dėl bendro vaistų ir medicinos prietaisų pirkimo ir centralizuotai įsigytų vaistų ir medicinos prietaisų skolinimo (toliau – Partnerystės susitarimas).

Partnerystės susitarime reglamentuotas Baltijos šalių kompetentingų įstaigų bendradarbiavimas bendrai vykdant vaistų ar medicinos prietaisų centralizuoto pirkimo procedūras: dokumentacijos parengimą ir jos suderinimą, sprendimų priėmimą, ginčų nagrinėjimą. Nustatyta, kad Partnerių kompetentingos institucijos dalyvauja bendroje darbo grupėje, kurioje aptaria būsimų bendrų pirkimų poreikį, jų apimtis bei išrenka konkrečiam pirkimui vadovaujančią instituciją, kurią įpareigoja atlikti pirkimą Partnerių vardu. Pirkimas gali būti vykdomas bendrai visų Partnerių arba tik dviejų Partnerių, todėl  dėl kiekvieno pirkimo susitariama atskirai.

Pagal Partnerystės susitarimą, Partnerės prireikus turi galimybę viena kitai paskolinti valstybės centralizuotai įsigytų vaistų arba medicinos prietaisų.

Vadovaudamosi Partnerystės susitarimu, Lietuva ir Latvija 2017 m. sėkmingai įvykdė bendrą Pneumokokinės polisacharidinės konjuguotos vakcinos, skirtos vaikams iki 2 metų amžiaus skiepyti, pirkimą. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo šio pirkimo vadovaujančiąja partnere, atsakinga už pirkimo procedūrų vykdymą. Bendro pirkimo būdu vakcina buvo įsigyta 15 proc. žemesne kaina, nei ją šalys pirkdavo atskirai. Tokiu būdu  šalys sutaupė daugiau nei 1,4 mln. EUR ( Lietuva – 825 tūkst. EUR).

Pasinaudodamos Partnerystės susitarimu, Lietuva, Latvija ir Estija planuoja kartu įsigyti rotavirusinės infekcijos vakciną, skirtą kūdikių imunizacijai. Šiuo metu Partnerės derina pirkimo sąlygas. Suderinus sąlygas ir pirkimo procedūroms vykdyti reikalingus aspektus, bus vykdomas bendras Baltijos šalių rotavirusinės infekcijos vakcinos pirkimas. Planuojama, kad šio bendro pirkimo vadovaujančiąja partnere taps Estija.